Pats T. Vaitkus, kaip ir kiti dviračiais gatvėmis bei keliais važinėjantys žmonės, įsitikinęs, kad tokių atvejų galėtų ir nebūti (arba būti minimaliai) – jei tik Kelių eismo taisyklėse žodis „saugus“ būtų pakeistas fraze: „1,5 metro“.
Ne vienoje Europos valstybėje, taip pat daugelyje JAV valstijų, kai kuriose Kanados provincijose ir Australijos valstijose, net vienoje Pietų Afrikos Respublikos (PAR) provincijoje Kelių eismo taisyklėse (KET) yra labai konkretus reikalavimas, nurodantis, kokiu atstumu reikia aplenkti keliu arba gatve važiuojantį dviratį.
Ne tabu – ir ištisinė linija
Belgijoje ir Nyderlanduose šis atstumas – 1 m, Ispanijoje ir Portugalijoje – 1,5 metro, o Prancūzijoje galioja abu variantai – ir 1 m (miestuose), ir 1,5 m (visur kitur).
Be to, vairuotojams skirti ir papildomi reikalavimai. Pavyzdžiui, Ispanijoje ir Portugalijoje lenkiant dviratininką privaloma sumažinti greitį, Belgijoje kelią kertantiems dviračiams suteikta pirmenybė prieš tuo keliu važiuojančius automobilius.
Konkretus atstumas nuo lenkiamų dviračių numatytas ir JAV – daugumoje valstijų jis siekia 3 pėdas (apie 1 m), kitose – 2 arba 4 pėdas. Beje, Viskonsinas pirmąja JAV valstija, taip sumaniusia užtikrinti dviratininkų saugumą, tapo dar 1973 metais.
1 metro atstumo lenkiant dviratininkus reikia laikytis PAR Vakarų kyšulio provincijoje. O nuo šių metų sausio tokia pati norma įsigaliojo ir Kanados Naujosios Škotijos provincijoje.
Australijos Kvynslendo valstijoje panašus reikalavimas atsirado 2013 metais, Pietų Australijos valstijoje – nuo 2015 spalio. Čia automobilių vairuotojai privalo laikytis numatyto vieno (kelyje, kur leistinas maksimalus greitis neviršija 60 km/val.) arba pusantro metro (kelyje, kur leistinas maksimalus greitis didesnis nei 60 km/val.) atstumo nuo dviratininko.
Maža to – eismo taisyklės Pietų Australijoje dviratininkus lenkiantiems automobilininkams net leidžia kirsti ištisines linijas ar jomis pažymėtas saugumo saleles, jei jos yra asfalto dangos lygyje ir jei nėra iš priekio atvažiuojančių kitų transporto priemonių.
Panašių taisyklių siekia ir kitų šalių dviratininkų bendruomenės, rengdamos įvairias saugumo akcijas, tokias kaip „Stayin' alive at 1,5“ kampanija Airijoje, „3 feet 2 pass“ ir „3 feet please“ Didžiojoje Britanijoje, „A metre matters“ Australijoje ir pan.
„Saugumas tikrai padidėtų“
„Manau, kad atėjo laikas tokį reikalavimą įvesti ir Lietuvoje – vien todėl, kad dviratininkų daugėja, o vairuotojų požiūris į juos nesikeičia“, – įsitikinęs T. Vaitkus, vieną kovo pradžios dieną Klaipėdoje maršrutinio miesto autobuso vairuotojo tyčia prispaustas prie šaligatvio ir dar po to iš pastarojo sulaukęs grasinimų dviratininką „pervažiuoti kaip varlę“.
Daugelį Vakarų Europos šalių dviračiu išmaišęs klaipėdietis teigia, kad ten reikalavimo laikytis numatyto atstumo lenkiant dviratininką laikomasi be išimčių.
Dviratininkas sako esąs įsitikinęs, kad jei privalomo atstumo taisyklė Lietuvoje būtų įvesta, saugumas tikrai padidėtų.
„Aišku, gal ir liktų tie, kurie KET nesilaiko iš principo, bet jų vis vien yra mažuma. O dauguma, manau, reikalavimo aplenkti dviratininką dideliu atstumu laikytųsi. Atsiradus tokiam reikalavimui padaugėtų ir pačių dviratininkų – pažįstu nemažai žmonių, kurie dabar išvažiuoti į gatvę ar kelią dviračiu tiesiog bijo“, – dienraščiui sakė jis.
Atsakymas – „copy paste“ principu
Lietuvos KET lenkimo klausimu pasisakoma labai abstrakčiai: „Prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės“. Dviratis, kaip labiausiai kelyje pažeidžiama transporto priemonė, kalbant apie lenkimą net neišskirtas į atskirą kategoriją.
Atrodo, kad bent artimiausioje ateityje niekas nepasikeis. Toks įspūdis susidaro paskaičius Susisiekimo ministerijos (SM) Saugaus eismo skyriaus vedėjo Vidmanto Pumpučio atsiųstus atsakymus į „Vakarų ekspreso“ klausimus.
Tiesą pasakius, V. Pumputis labai nesivargino rašydamas atsakymus. Jis atsiuntė tą patį raštą, kurį į paklausimą dėl privalomo konkretaus atstumo reikalavimo įvedimo dar 2015 metais iš SM gavo vienas dviratininkas:
„Pažymėtina, kad iki 2003 m. KET galiojo nuostata, kad „važiuoti dviračiu ar mopedu važiuojamąja dalimi leidžiama tik tada, kai nėra dviračių tako, viena eile, ne toliau kaip 1 m atstumu nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto“.
Tokį reikalavimą būdavo sunku kontroliuoti vykdant eismo priežiūrą, be to, numatytas atstumas apsunkindavo eismo įvykių tyrimą (dažnai po transporto priemonių susidūrimo tikslus atstumas, kuriuo dviratininkas važiavo nuo važiuojamosios dalies krašto, nebūdavo nustatomas), taip pat konkretus KET nustatytas atstumas sudarydavo galimybes tam tikroms interpretacijoms teisiniuose ginčuose (pvz., kai būdavo nustatoma, kad dviratininką partrenkęs vairuotojas buvo neblaivus, bet dviratininkas važiavo 1,05 m atstumu nuo krašto (t. y. pažeidė KET). Atsižvelgiant į tai, minėto reglamentavimo buvo atsisakyta.
Manytina, kad siūlomas reglamentavimas dėl konkretaus minimalaus leistino šoninio atstumo nustatymo gali turėti tuos pačius trūkumus, t. y. tokio reikalavimo pažeidimai nebus lengvai nustatomi ir įrodomi, o eismo įvykio tyrimo atveju gali sudaryti sąlygas vilkinti tyrimą ar vengti atsakomybės nesant galimybės nustatyti tikslią transporto priemonių suartėjimo ir susidūrimo eigą (centimetrų tikslumu).
Susisiekimo ministerija nuolat analizuoja avaringumo duomenis, eismo įvykių priežastis, peržiūri teisės aktus ir esant poreikiui juos tobulina. Todėl pasikeitus Kelių eismo konvencijos nuostatoms, atsinaujinus tarptautinių organizacijų rekomendacijoms ar kitoms šalims pripažinus, kad minėtas reikalavimas dėl konkretaus minimalaus leistino šoninio atstumo nustatymo nėra tik deklaratyvus, bet laikytinas gerąja, pasiteisinusia praktika ir iš esmės gerina dviratininkų eismo saugą, Susisiekimo ministerija nedelsiant imsis teisinio reglamentavimo pakeitimų.“
Policija – geranoriška
Įdomiausia tai, kad ir šis 2015-ųjų atsakymas nėra naujas, mat jis yra paruoštas po to, kai dar 2011 metais ministerijoje buvo apsvarstytas analogiškas Lietuvos dviratininkų bendrijos siūlymas numatyti minimalų leistiną šoninį atstumą.
Tačiau vietoje atsakymų dar kartą gavome tas pačias ištraukas iš to paties 2015 metų rašto. Tad susidarė nuomonė, kad ministerijoje į dviratininkų norą keliuose jaustis saugesniems labai rimtai nežiūrima, o kitų valstybių patirtis nelaikoma „pasiteisinusia praktika“.
Vis dėlto ne visi su eismo saugumo užtikrinimu susijusių institucijų atstovai laikosi kelerių metų senumo raštais paremto formalaus požiūrio į galimą KET keitimą.
„Kiek tai būtų efektyvu, dabar sunku atsakyti, bet jei kitose šalyse yra panaši praktika – kodėl gi ne? Mes – tik už saugumą, ir jei dviratininkai kelia tokią idėją, ją tikrai galima svarstyti.
Idealu būtų, kad patys dviratininkai iškeltų tokį pasiūlymą ir jį paremtų, pavyzdžiui, vaizdo įrašais, įrodančiais, koks pavojingas būna automobilių manevravimas lenkiant dviračius. Kuo daugiau viešinimo ir svarstymo – tuo geriau“, – „Vakarų ekspresui“ sakė Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys.
„Apie tai reikia šaukti“
Idėją automobilininkams nustatyti konkretų atstumą lenkiant dviratininkus teigiamai vertina ir Seimo narys, iš savo ilgametės patirties įamžinant avarijų padarinius žinantis, kuo gali pasibaigti dviračio ir automobilio susidūrimas kelyje – klaipėdietis parlamentaras Gintaras Vaičekauskas, buvęs TV laidos „Reidas“ autorius ir kūrėjas.
„Dviratininkų transporto priemonės trapios, o kur dar žmogus? Apie tai reikia šaukti, rodyti, perspėti. Todėl aš – už atitinkamus kelio ženklus. Kiek tai kainuos? Nežinau! Tačiau kiekviena išgelbėta dviratininko gyvybė ir yra ta „geroji praktika“, – įsitikinęs jis.
Seimo narys visiškai rimtai tikina, kad tie kelio ženklai turėtų būti raudoname fone, „nes raudona spalva ir kosminiame laive yra raudona spalva. Net beždžionėms, kurios pirmos skrido į kosmosą, buvo išaiškinta, kad raudonų mygtukų nespaudytų.“
G. Vaičekauskui keisti atrodo SM teiginiai, esą dviračio lenkimą reglamentuojantis kelio ženklas arba atitinkamas KET punktas nieko nepakeistų.
„Tie, kurie sako, kad kelio ženklai etc. nieko nepakeistų, iš tikro galėtų pasiskaityti dar kartą, kokiais niekais apkrautos mūsų Kelių eismo taisyklės. Žiūrėkite ženklą Nr. 319 „Ribotas atstumas“ – niekas niekada nematuoja atstumo tarp važiuojančių mašinų, tačiau ženklas yra. O kas kontroliuoja ženklo Nr. 339 „Transporto priemonių, vežančių medžiagų, galinčių užteršti vandenį, daugiau, negu nustatyta, eismas draudžiamas“ laikymąsi?
O transportininkų aiškinimas, kad įpareigojimas lenkti dviratininką tam tikru atstumu nieko neduos, mažų mažiausiai keistas. Juk ir dabar avarijų vietose pareigūnai vaikšto su matavimo priemonėmis. Matuoja, skaičiuoja, ir t. t. Nes kartais, nustatant incidento kaltininką, lemia centimetrai“, – teigia parlamentaras.
Automobilių vairuotojus jis ragina būti „truputį ispanais“ ir gerbti dviratininkus.
„Reikia, kad automobilininkai suvoktų, jog dviratis tokia pati transporto priemonė, kaip ir automobilis. Visi privalome tilpti kelyje“, – sako jis.
