Kas geriau: automobilio vaizdo registratorius ar psichologo pagalba? Klausimas skamba keistai, bet žmonės, susiduriantys su pykčio proveržiais kelyje, turėtų pasvarstyti apie abu variantus.
© Gamintojo nuotr.

Vienas žymiausių pykčio keliuose ekspertų, Havajų universiteto psichologijos profesorius Leonas Jamesas, prieš kelis dešimtmečius sukūrė pyktį patiriantiems vairuotojams ir problema besidomintiems mokslininkams duomenų bazę drdriving.org.

Apie pykčio keliuose problemą Lietuvoje garsiau pradėta kalbėti prasidėjus kampanijai „Nulis pykčio“, kurią iniciavo draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“. DELFI skaitytojams – interviu su L. Jamesu apie pyktį keliuose.

- Kas tokio ypatingo vyksta vairuojant, kad ši veikla žmonėms taip lengvai sukelia agresiją?

- Vairavimas iš savo prigimties yra rizikingas. Tai – pati pavojingiausia veikla, kuria žmonės kasdien reguliariai užsiima. Net mažiausi nesusipratimai kelyje gali baigtis avarijomis, išlaidomis, sužalojimais ir kančiomis. Kai įvyksta tokie nesusipratimai, vairuotojai jaučiasi emociškai sutrikdyti.

- Ar pyktis keliuose turi poveikį avarijų skaičiui? O galbūt tai tėra psichologinė vairuotojų būsena, lemianti tik vairavimo metu jaučiamą diskomfortą?

- Netiesa. Saugumas keliuose priklauso nuo to, kaip saugiai žmonės vairuoja. Nepakantumas ir pyktis, nukreiptas prieš kitus kelių eismo dalyvius, daro didelę įtaką tiek pačiam eismui, tiek saugumui jame. Jei vairuojama jaučiant pyktį ir vairuotojų požiūris į kitus yra neigiamas, keliuose iš tiesų tampa pavojingiau.

Leonas Jamesas
Leonas Jamesas
© Asmeninio archyvo nuotr.

- Kaip jūs asmeniškai susidomėjote pykčiu kelyje?

Aš pats buvau agresyvus vairuotojas: visada važinėdavau greitai, net jei niekur ir neskubėdavau. Nusprendęs pakeisti savo vairavimo įpročius, asmeniškai patyriau, kaip sunku vairuoti drausmingiau bei pakančiau kitų vairuotojų atžvilgiu. Stebėdamas kitus bandančius keisti savo vairavimą supratau, kad jiems taip pat sunku, kaip buvo man. Smalsumas, noras atsakyti į klausimą, kodėl taip yra, paskatino giliau domėtis šia sritimi.

Ėmęsis ją nagrinėti atradau, jog didelis procentas vairuotojų yra agresyvūs. Stebina tai, kad jie kartais net įsivaizduoja save, smurtaujančius prieš kitus eismo dalyvius. Džiaugiuosi, kad tokios fantazijos retai virsta realybe.

- Kaip, jūsų nuomone, reiktų spręsti pykčio keliuose problemą? Gal žinote kokių stebuklingų receptų?

- Kai kuriose šalyse ganėtinai sėkmingai vykdytos viešos kampanijos, projektai, nukreipti prieš pyktį keliuose. Jie sulaukia ir teisėsaugos institucijų palaikymo. Tačiau, kad ir kokios sveikintinos, tai yra baigtinės iniciatyvos, o pyktis kelyje reiškia nuolatinį agresyvų vairavimą. Manau, norint situaciją pakeisti iš pagrindų, ilgalaikėje perspektyvoje, reikėtų diegti ilgalaikes vairuotojų švietimo programas, kad vairuotojai tobulėtų ir mokytųsi visą gyvenimą. Nuo to galėtų priklausyti ir teisės vairuoti suteikimas. Jei vairuotojas nedalyvauja tokioje programoje, neišklauso kurso – jo vairuotojo pažymėjimas tiesiog būtų neatnaujinamas.

- Lietuvoje taip pat pradėta kalbėti apie pyktį keliuose, kai pernai „Lietuvos draudimas“ pradėjo socialinę kampaniją „Nulis pykčio“. Gal žinote, ar kitose šalyse verslo įmonės taip pat įsitraukia?

Nors dažniausiai kampanijas inicijuoja teisėsaugos institucijos (jos didina konkrečių gatvių ar kelių saugumą, pastato ten automatinius fotoaparatus, kurie fiksuoja greitai lekiančius vairuotojus), verslo įmonės taip pat įsitraukia ir stengiasi mažinti greičio limitų nepaisymą ar agresyvų vairavimą.

Taigi, jūsiškė bendrovė ne vienintelė, bet ji daro labai tikslingą dalyką, inicijuodama pykčio valdymo pamokas vairavimo mokyklose. Manau, jos turi būti tęsiamos. Taip pat ši draudimo bendrovė, pradėjusi garsiai kalbėti apie pyktį keliuose ir viešinti šią akivaizdžią problemą, galėtų apdovanoti tuos vairuotojus, kurie nevairuoja agresyviai ir stengiasi išvengti pykčio keliuose.

- Jūs pats asmeniškai daug metų vykdėte tyrimus pykčio keliuose srityje. Kokius penkis pagrindinius patarimus galėtumėte duoti vairuotojams?

- Visų pirma prisipažinkite sau, kad kartais, o gal ir visuomet, esate agresyvus vairuotojas.

Antra, suvokite, kad rinkdamasis tokį vairavimo būdą pažeidžiate kitų eismo dalyvių teises, nes jūsų agresyvus vairavimas kelia jiems pavojų.

Trečia, jei supykstate arba kitas vairuotojas išgąsdina jus savo agresyviu vairavimu, venkite kontakto su tuo vairuotoju ir tiesiog nesivelkite į konfliktą – taip išvengsite problemų.

Ketvirta, kai prie vairo esate blogos nuotaikos ar jaučiatės supykęs, susikoncentruokite į savo kvėpavimą, kvėpuokite giliau. Galite kelis kartus lėtai suskaičiuoti iki dešimties arba mėgdžioti gyvūnų skleidžiamus garsus: juk niekas negirdi, kas vyksta jūsų automobilyje, o šios priemonės greitai suveikia.

Paskutinis patarimas - kai jus supykdo kitas vairuotojas, visada elkitės priešingai negu jaučiatės: šypsokitės, mąstykite pozityviai ir būkite malonus.

- Yra daug būdų sumažinti ar sustabdyti vairuojant kylantį pyktį. Tačiau kai žmogus jaučiasi tikrai piktas ir emocijos ima viršų, jis tikrai negalvoja, jog metas įsijungti atpalaiduojančios muzikos arba susikoncentruoti į kvėpavimą. Ar yra kokia nors technika, skirta atsipalaiduoti kritiniu atveju?

- Taip, net kelios: galima garsiai skaičiuoti, mėgdžioti gyvūnus arba imti dainuoti iš visos širdies.

- Ar yra žmonių tipai, kurie yra atsparesni pykčiui keliuose?

- Tai žmonės, kurie suvokia, jog vairavimas yra socialinė bendruomeninė veikla, kur visi turi bendradarbiauti tarpusavyje. Tokie žmonės nelaiko kitų vairuotojų varžovais ir nekeršija jiems už neapgalvotai atliktus veiksmus. Solidarumą eisme jaučiantys vairuotojai yra atsparesni pykčiui keliuose.

- Ar pyktis keliuose susijęs su alkoholio ir narkotikų vartojimu?

- Ir taip, ir ne. Pyktis keliuose – tai vairavimas, kai žmogaus emocijos yra sutrikusios. Tiesa, kad alkoholis ir narkotikai sutrikdo jas. Tačiau kalbėdami apie pykčio keliuose problemą neturime omenyje vairavimo apsvaigus ar pavartojus narkotikų.

- Kai kelyje pastebimas agresyvus asmuo, dažniausiai į jį žiūrima kaip į agresorių, su kuriuo visuomenei reikia kovoti. Ar toks požiūris teisingas? Galbūt naudingiau būtų žvelgti į jį kaip į jo paties emocijų auką ir padėti susidoroti su šiomis problemomis?

- Manau, kad pyktis keliuose kyla vairuotojams, kurių emocijos yra sutrikdytos. Tokie vairuotojai yra pavojingi kitiems eismo dalyviams. Todėl visų pirma jie patys privalo stebėti save kiekvienos kelionės metu, mokytis valdyti savo mintis, emocijas ir įtikinti save, kad agresyvaus vairavimo įpročius reikia išgyvendinti.

- Psichologai sako, kad kartais pyktis ir įsiūtis slepia kur kas gilesnes emocijas, nerimą arba troškimus. Kokios emocijos dažniausiai slepiasi po pykčiu keliuose?

- Pyktis keliuose yra tokios pat prigimties kaip ir smurtas: tai troškimas nubausti ir sukelti skausmą arba įžeisti kitą vairuotoją. Po pyktį keliuose jaučiančių žmonių paviršinėmis emocijomis slepiasi tokie tamsūs jausmai kaip noras užpulti kitus, nubausti, įskaudinti juos, sukelti kančias ir kitaip smurtauti.

- Jauni žmonės prie vairo yra viena pavojingiausių grupių ne tik todėl, kad savo vairavimo įgūdžių stoka sukelia pyktį kitiems, bet ir dėl to, kad jie lengvai emociškai pažeidžiami ir greitai gali tapti agresyvūs. Labai maža jų dalis perskaitytų tokį interviu, kaip šis, iki pabaigos. Tad galbūt jūs galite ką nors patarti 18 – 25 metų jaunuolių tėvams ir draugams? Kaip jie gali padėti jauniems žmonėms būti atsargesniems ir išvengti pykčio keliuose?

- Tėvai galėtų kartą per savaitę valandą laiko skirti diskusijoms su savo ką tik pradėjusiu vairuoti vaiku apie tai, kas yra geras vairavimas, kaip galima būtų patobulinti savo vairavimo įgūdžius. Būtų naudinga aptarti avarijų statistiką, pasitarti, kaip elgtis, kai kitas agresyvus vairuotojas stengiasi įžiebti konfliktą. Galima pasidomėti, kaip apie jaunuolio vairavimą atsiliepia keleiviai, kuriuos jis veža. Reikia padėti jam atrasti geriausią būdą suvaldyti neigiamas emocijas kelyje. Tik kalbėdamiesi apie šiuos dalykus kiekvieną savaitę, tėvai ir jų vaikai gali padėti vieni kitiems išvengti baisių nelaimių kelyje.

- „Pykčio keliuose” terminas egzistuoja jau 25 metus, bet ar ši problema pasaulyje mažėja, ar, priešingai, daugėjant automobilių viskas eina tik blogyn?

- Manau, padėtis tik prastėja ir taip yra dėl elgesio prie vairo, kuris perduodamas iš kartos į kartą. Vaikai mato, kaip vairuoja jų tėvai, ir mokosi iš to. Situacijos tikrai nepagerina automobilių reklamos bei kompiuteriniai žaidimai, kuriuose dažnai demonstruojamas greito ir agresyvaus vairavimo stilius.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Naujausi reitingai: konservatoriai ir „valstiečiai“ lieka populiariausi (117)

Populiariausiomis partijomis šalyje toliau lieka opozicinė Tėvynės sąjunga – Lietuvos...

Kelionė po Rusiją pilna stebuklų: kainos baisios, o svajonių alga – 400 eurų (650)

Ne tik Lietuvoje gyventojai skundžiasi aukštomis kainomis. Rusijoje, Sankt Peterburge, sutikti...

Vilniečiai nepatenkinti: pasitikėjimas Šimašiumi – žemiausias per visą kadenciją (2)

Pasitikėjimas Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi pasiekė žemiausią vietą per visą jo...

Po pasaulį keliaujantis lenkas nišą rado Palangoje: kviečia paragauti „Trdelnikų“ (57)

„Buvau Rusijoje, Baltarusijoje, Italijoje, visose Baltijos šalyse, Ukrainoje, Austrijoje,...

JAV prezidentas atmeta referendumo Rytų Ukrainoje galimybę (28)

JAV prezidentas Donaldas Trumpas nesvarsto apie referendumo galimybę Rytų Ukrainoje - apie tai...

Krizę išgyvenę Oksana ir Simas Jasaičiai švenčia 5-ąsias vestuvių metines: atlikėja džiaugiasi vyro dėmesiu (162)

2013 metų liepos 19 d. Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje aukso žiedus sumainė krepšininkas Simas...

Nustebsite, kiek daug gali žalieji žirneliai kiek valgyti, kad nepūstų pilvo?

Žalieji žirneliai yra gana maistingi ir turi nemažai skaidulų bei antioksidantų. Be to, tyrimai...

Restoranų darbuotojai atskleidė, kokių patiekalų niekada neužsisakytų (4)

Tik įsivaizduokite, kad sėdite prie stalo restorane ir esate išties alkani. Tačiau neturite nė...

Gyvena iš 150 eurų pensijos ir vis tiek laimingi (395)

Ar įmanoma būti laimingam, jei gauni 150 eurų pensijos, gyveni vienkiemyje, neturi mašinos, o į...

„Mano eksperimentas“ – viena dalyvių jau džiaugiasi salotų derliumi balkone

DELFI organizuojamas konkursas „Mano eksperimentas“ ir jo dalyvė Eimantė. Vilnietė šią...