aA
Prisitaikymas, abejingumas ar netgi sukčiavimas savo gyvybės kaina – taip galima įvardinti vidutinį kelių eismo dalyvių psichologinį portretą, rašoma pranešime žiniasklaidai. Pasak vairavimo mokyklos „Euroket“ psichologės Marijos Bagdonienės, Lietuvos visuomenės kultūra dar bręsta, tad atsakomybės stoka puikiai atsispindi tarp kelių eismo dalyvių.
Kas nutinka avarijos metu neužsisegus saugos diržo
© Stopkadras

Tęsdami saugumo kampaniją „Užsisek saugos diržą autobuse“ tarptautinių maršrutų organizatorius „Lux Express“ siekia išsiaiškinti, koks yra statistinio Lietuvos kelių eismo dalyvio psichologinis portretas, formuojantis bendrą visuomenės statistiką. Remiantis 2017 metais kompanijos atlikta apklausa, vos 37 proc. Lietuvos gyventojų segasi saugos diržus autobuse.

Pasak psichologės M. Bagdonienės, diržų segėjimas kelionių metu dažniausiai yra grįstas elementariu įpročiu, kuris formuojasi girdint informaciją iš aplinkos šaltinių. Tačiau pasitaiko atvejų, kai žmonių įpročius stimuliuoja ir asmeninė arba artimos aplinkos patirtis, sukelianti žmonių baimes dėl savo saugumo arba buvimo nubaustiems.

„Jei žmogus žino, kad kas nors iš artimųjų rato nukentėjo avarinėse situacijose, nes nebuvo prisisegę saugos diržo, tai be abejo, skatina prisisegti ir saugoti savo gyvybę. Taip pat, žmonės jautriai reaguoja į policijos pareigūnų nuobaudas. Kai asmuo kelyje yra pričiuptas be saugos diržo ir už tai gauna baudą, o vėliau turi ateiti į vairuotojų mokymus, tuomet tikimybė, kad kitą kartą jis prisisegs saugos diržą, yra daug didesnė. Jis jau pasimokė ir žino, kas atsitinka, kai nesilaiko taisyklės. Viena aišku, asmeninė patirtis visuomet labai stipriai sukrečia ir skatina daugiau labiau rūpintis savo ir aplinkinių saugumu“, – teigia psichologė.

Nesąmoningas prisitaikymas prie aplinkos kainuoja gyvybes

Lietuvoje, skirtingai nei Vakarų valstybėse, tik pastaraisiais metais ima aktyviau kalbėti apie privalomą diržų segėjimą kelyje. Tai rodo ir aiškūs skaičiai – 34 proc. „Lux Express“ atliktos apklausos dalyvių teigia nepagalvojantys, jog tai yra privaloma. Tačiau psichologė M. Bagdonienė pabrėžia, kad problemos priežastys yra kompleksinės ir viena jų negali paaiškinti visos statistinės informacijos ar formuoti vienos nuomonės apie kelių eismo dalyvius.

„Lietuvoje palyginus neseniai pradėta kalbėti apie privalomą saugos diržų segėjimą. Jeigu apie tai kalbėtume su vyresniąja karta, jie greičiausiai labai nusistebėtų – kodėl to reikia? Štai jaunoji karta jau kitokia – jie geba atidžiau priimti įspėjamąją informaciją ir pritaikyti ją keliuose. Šiems pokyčiams reikia laiko ir bendro visuomenės įsitraukimo, abejingumo mažinimo, – sako psichologė. – Kitas dalykas, lemiantis abejingą požiūrį į saugumą, yra noras pritapti prie kitų. Kuomet atsiranda kritinė masė žmonių, nesielgiančių pagal taisykles, tada tikriausiai saugiau yra neišsišokti ir prie jų prisijungti, nes tai natūraliai tampa norma. Tačiau šis prisitaikymas neretai kainuoja gyvenimą.“

Pastebimi sukčiavimo atvejai

Nors yra matomas akivaizdus visuomenės požiūrio į saugumą kelyje keitimosi tarpsnis, vis dėlto, nemaža dalis kelių eismo dalyvių sukčiauja rizikuodami savo pačių saugumu. Automobiliuose ar autobusuose naudodami trifazius saugos diržus, keliaujantys asmenys mėgsta užsisegti jiems patogesniu būdu, tačiau ne taip, kaip to reikalauja taisyklės. Specialistai vieningai teigia, jog netaisyklingas diržo segėjimas ir reikalavimų nesilaikymas negali tinkamai apsaugoti keleivių nelaimės metu.

„Manau, jog tai galima pavadinti žmonių tingumu, kuomet jie nesivargina išsiugdyti tinkamo keliavimo transporto priemonėmis įpročio. Pripažinkime – jeigu saugos diržas nėra užsegtas teisingai, tai gali labiau pakenkti nei padėti. Žmonės galvoja, kad užsisegiau ir to pakanka, kad diržas mane apsaugotų kelionės metu. Be to, svarbu pabrėžti, jog neretai kelių eismo dalyviai mano, jog jeigu mašinoje yra oro pagalvės, saugos diržų išvis nereikia. Bet vien pagalvės žmogaus gyvybės tikrai neapsaugo“, – įsitikinusi psichologė.

Galima pastebėti, kad visuomenės nuomonė dėl saugumo keičiasi į gerąją pusę – tai rodo ir Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenys. Štai 2012 metais pažeidimų nesegint saugos diržo buvo užfiksuota 23 tūkst. atvejų. Šiemet, per dešimt mėnesių, užfiksuota 14 tūkst. saugos diržų nesegėjimo keliuose atvejų ir tai yra beveik keturiais tūkstančiais mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Mažėjanti nusižengimų tendencija rodo, jog kelių eismo dalyviai tampa sąmoningesni, o naujiena apie diržo segėjimą virsta kasdieniu įpročiu.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Praėjusi para keliuose: užregistruota 119 eismo įvykių (40)

Praėjusią parą, gruodžio 17-ąją, eismą Lietuvos keliuose sunkino blogos oro sąlygos....

Keliuose ragina neskubėti – eismo sąlygas sunkina snygis ir plikledis (31)

Antradienio rytą eismo sąlygas sunkina snygis ir plikledis, įspėja Automobilių kelių direkcija .

Sniegas sukaustė Vilnių – miestas dūsta spūstyse, pasipylė eismo įvykiai (129)

Kone visą parą besitęsiantis snygis vairuotojams tapo rimtu išbandymu. Spūstys miesto gatvėse...

Uždarė A1 magistralės atšaką – vairuotojams siūlo rinktis kitą maršrutą (53)

Kauno policijos pareigūnai pranešė, jog dėl eismo įvykio uždaroma viena kelio A1 –...

Snigs iki antradienio: keliuose šimtai barstytuvų, magistralėse budima visą parą (48)

Nuo šeštadienio 9 val. iki 24 val. Lietuvoje buvo intensyviai valomi ir barstomi visi Lietuvos...

Top naujienos

Ekspertai: kai kurie mokesčių pakeitimai verčia gūžčioti pečiais, bet statistikoje aplenksime estus (77)

Valstybės biudžetą priėmusi valdžia žada, kad 2019–ieji bus dosnūs visiems dirbantiesiems,...

Sulaikytas buvęs prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderis Ivanovas papildyta (328)

Vilniuje antradienį sulaikytas Rusijos pilietis Valerijus Ivanovas, BNS patvirtino Generalinės...

Už butus viename lankomiausių Europos miestų – juokingos sumos: juos šluoja už grašius (168)

Dabar skelbimų portaluose gausu ne tik nekilnojamojo turto pasiūlymų Lietuvoje, bet ir užsienyje....

Ultimatumas Lietuvai: nesusipratimų virtinė ir keistos pasekmės sugriovė seną mitą (478)

Šimtmečius gyveno kaip vyras su žmona. Buvo visko – ir barnių, ir susitaikymų. Tačiau staiga...

Stambule – emocijų pliūpsnis: Zavacką raminę teisėjai ir audringas Maksvyčio moralas rūbinėje specialiai DELFI iš Stambulo

„Šansų buvo, o jais nepasinaudojome“, – apmaudo po rungtynių Stambule neslėpė...

Karolinos Liukaitytės vyras susidūrė su rimtais nemalonumais: verslininkas nuteistas dėl milijoninės aferos (251)

Antradienį Generalinė prokuratūra paviešino informaciją apie laisvės atėmimo bausmę, kuri...

Šioje išparduotuvėje apsiperka net žinomos moterys, bet stilistės verdiktas – negailestingas (70)

Pastaraisiais metais miesto pakraščiuose viena po kitos duris atveria įspūdingų gabaritų...

Metus negrąžinto vaiko skandale – dar ne pabaiga: moters liudijimai pasikeitė žaibiškai (133)

Septynis vaikus pagimdžiusiai, bet ne visus auginančiai teko atverti teismo duris. Moteris...

Dramatiškoje atomazgoje „Fenerbahče“ įveikė visas rungtynes pirmavusią CSKA ekipą (3)

Dviejų Eurolygos milžinų akistatoje antradienį Stambulo „ Fenerbahče “ (12/1) komanda tik...

Penkios šalys įsimintiniausioms atostogoms: kur keliauti 2019 metais (7)

Kai tavo darbas – rašyti apie ambicingiausius pasaulio viešbučius ir svajonių keliones, visus...