Nemažai eismo įvykių įvyksta dėl vairuotojų noro važiuoti greičiau, visgi ne taip retai skaudžios nelaimės įvyksta, kai per daug skuba pėstieji. Nemažai keliaujančių pėsčiomis apsikrovę pirkiniais stengiasi „nukirsti“ kampus, o dėl to ne vienam vairuotojui tenka „kirsti“ per stabdžius.

Pamiršta ne tik perėjas

Specialistai teigė, kad kiekvienas pėsčiasis turėtų įdėmiai perskaityti Kelių eismo taisyklėse (KET) nurodytas pėsčiųjų pareigas. Viena iš nurodytų taisyklių skelbia, kad norėdami pereiti kelią ar gatvę, pėstieji privalo naudotis pėsčiųjų perėjomis, o ten, kur jų nėra, kelią kirsti sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Jeigu pėsčiųjų perėjos aplink nėra apskritai, kelią stačiu kampu kirsti leidžiama ten, kur abi jo pusės gerai matosi

Deja, tačiau nemažai pėsčiųjų važiuojamąją kelio dalį kerta ne tik nesinaudodami perėjomis, tačiau ir eidami ne stačiu kampu, o patogia trajektorija. Situacija dar prastesnė tada, kai pėsčiasis keliauja nesegėdamas atšvaitų ar nedėvėdamas liemenės su šviesą atspindinčiomis juostomis. Nors daugeliui atrodo, kad apšviestose miestų gatvėse atšvaitų nereikia, o vairuotojai pėsčiuosius mato pakankamai gerai, realybė yra visai kitokia – apakinti kito automobilio, dėl prastų oro sąlygų, silpnai šviečiančių žibintų ar netgi netinkamai nuvalyto priekinio stiklo, vairuotojai tamsios spalvos drabužius vilkinčio pėsčiojo gali nė nepastebėti.

Laiku pamatyti pėsčiąjį vairuotojui gali būti sunku ir tada, kai jis į kelią įžengia nesustojęs prie kelio krašto ar eidamas staiga pakeičia judėjimo kryptį. Toks žmogaus elgesys apriboja vairuotojo galimybes ne tik jį pastebėti, bet ir sustabdyti automobilį laiku.

Vilniuje atnaujinta Rinktinės-Žalgirio-Tuskulėnų-Apkasų gatvių sankryža

Kas turi sustoti

Dažnai akcentuojama, kad artėdami prie perėjos greitį turėtų sumažinti vairuotojai, tačiau pėstiesiems ši taisyklė taip pat galioja. Keliaujantys pėsčiomis turėtų sustoti prieš važiuojamosios dalies kraštą, apsidairyti, įsitikinti, kad vairuotojai juos mato ir praleidžia, ir tik tada kirsti gatvę. Labai svarbu ir tai, kad kiekvieno eismo dalyvio dėmesys būtų sutelktas tik į eismą, t. y. jis neužsiimtų pašaline veikla, nesinaudotų išmaniaisiais įrenginiais ir sau sudarytų sąlygas girdėti, kas vyksta aplinkui.

Specialistai pastebėjo, kad skubėjimas žmones priverčia pamiršti bet kokį savisaugos jausmą, o tai galima pastebėti šalia šviesoforais reguliuojamų sankryžų. Sostinėje ir kituose didžiuosiuose šalies miestuose yra nemažai kelių, kurie turi po dvi, tris ar net daugiau eismo juostų viena kryptimi. Neretai tokių kelių skirtingos krypties juostos yra atskiriamos veja, tad eidami į kitą kelio pusę, pėstieji turi pereiti ir saugumo salelę. Esant intensyviam eismui, šviesoforų signalai keičiasi greičiau. Dėl šios priežasties pėstieji neretai nespėja kelio pereiti vieno šviesoforo ciklo metu, ir, užuot sustoję ir luktelėję antro žalios šviesos signalo, puola automobiliams po ratais ir sankryžą įveikia degant raudonam šviesoforo signalui.

KET nurodo, kad „nespėjusieji pereiti važiuojamosios dalies turi stovėti saugumo salelėje arba ant paženklintos ar įsivaizduojamos linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus. Baigti eiti per važiuojamąją dalį galima tik įsitikinus, kad eiti saugu“.

Pirmiausia – saugumas

Nemažai problemų kyla ir tada, kai pėstieji į kelią įžengia iš už automobilių. Miegamuosiuose rajonuose šalia kelio bortų pastatytos transporto priemonės sumažina vairuotojų matymo lauką. Dėl šios priežasties, net ir eidami pėsčiųjų perėja, pėstieji turėtų sustoti ir palaukti prie važiuojamosios dalies taip leisdami vairuotojams juos pastebėti. Tais atvejais, kai net ir stovint prie perėjos automobilis nestoja, pėstieji neturėtų bandyti įrodyti savo pirmumo teisės. Mat nepaisant to, kad pėstieji turi pirmumo teisę, avarijos atveju jie galėtų itin skaudžiai nukentėti, arba net žūti.

Šventiniu laikotarpiu eismas suintensyvėja ne tik mieste, bet ir užmiestyje, todėl labai svarbu, kad dar prieš išeidami iš namų pėstieji nepamirštų užsidėti atšvaitų ar apsivilkti ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiomis juostomis. Užmiesčio keliuose keliaujantys pėsčiomis turėtų vengti eiti keliu, tačiau tais atvejais, kai pėsčiųjų tako šalia nėra, žmonės turėtų judėti kelkraščiu, prieš transporto judėjimo kryptį, kuo arčiau važiuojamosios dalies krašto.

Svarbu ir tai, kad dėvimi atšvaitai būtų pritaisyti prie dešinės rankos aukščiau riešo bei ant dešinės kojos žemiau kelio. Jei pasiėmėte pakabinamus atšvaitus, šie turėtų būti pritaisyti automobilių žibintų aukštyje. Žiemą, kai tamsusis paros metas trunka ilgiau, pėstieji turėtų naudoti ir žibintuvėlį ar pasinaudoti telefone esančiu žibintu.

Specialistai akcentavo, kad nemažai eismo nelaimių užmiestyje, o taip pat ir mieste, įvyksta tada, kai pėstieji keliauja neblaivūs. Tokie asmenys ne visada tinkamai suvokia savo daromus veiksmus, neretai gali imtis bereikalingos rizikos, pavyzdžiui, mėginti sankryžą įveikti degant raudonam šviesoforo signalui. Pavojinga šaltuoju metu laiku ir dėl to, kad neblaivus asmuo nejaučia šalčio, todėl gali sušalti.

Saugaus eismo ekspertai atkreipė dėmesį, kad žinodami, jog išgėręs asmuo ruošiasi į namus, ar kur kitur, eiti pėsčiomis, šalia esantys žmonės turėtų pabandyti jį nuo to sulaikyti. Jei gali vairuoti, pasisiūlyti parvežti, kitu atveju, iškviesti taksi ar paraginti pasilikti svečiuose.

Tik užtikrinę savo matomumą bei neskubėdami, pėstieji pasirūpins ne tik savo saugumu, bet ir sudarys visas sąlygas vairuotojams juos pastebėti.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (21)