Pėstieji užsimerkia prieš pavojus: rudenį pamiršta įvertinti, kad automobilis gali slysti

Vilniaus Gedimino Technikos universiteto (VGTU) Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių inžinerijos katedros docentas Vidas Žuraulis atkreipė dėmesį, kad keliaujant tamsiu paros metu, gerokai pablogėja vairuotojo eismo aplinkos matomumas. Negana to, prie pasikeitusių sąlygų prisideda ir darganoti orai, rūkas ar migla, o prie to prisitaikyti turi ne tik vairuotojai, bet ir kiti eismo dalyviai.

Susilieja su aplinka

V. Žuraulis pabrėžė, kad ypatingai atsargūs turi būti pėstieji, einantys neapšviestais užmiesčio keliais. Situaciją dar labiau apsunkina dažnai pėsčiųjų dėvimi tamsūs drabužiai, mat dėl jų vairuotojai pro valytuvų valomą priekinį automobilio stiklą einančius žmones pamato vėliau.

„Vizualiai tamsūs drabužiai pėsčiojo neišskiria iš aplinkos, todėl jis matomas būna iki jo likus vos keletui metrų, kas važiuojant automobiliu reiškia, kad vairuotojui sureaguoti lieka netgi mažiau nei sekundė“, – pastebėjimais dalinosi VGTU mokslininkas.

Tam, kad tokių įvykių pavyktų išvengti, pėstieji turėtų iš anksto pasirūpinti atšvaitais arba ryškiaspalve liemene su šviesą atspindinčiais elementais bei žibintuvėliu.

Automobilis gali nesustoti

Išvengti nelaimės gali nepavykti ne tik dėl suprastėjusio matomumo, bet ir dėl pasikeitusios kelio dangos ir prastesnio padangų sukibimo su ja. V. Žuraulis aiškino, jog nuolatinė drėgmė ar vanduo ant kelio dangos, žemos ir vis dažniau neigiamos temperatūros, susikaupę lapai ar purvas pablogina padangų sukibimą su keliu, kas tiesiogiai blogina automobilio stabdymą ir staigesnį manevravimą.

© DELFI / Orestas Gurevičius

„Skirtingomis sąlygomis ir esant skirtingam važiavimo greičiui automobilio stabdymo kelias tik ant šlapios kelio dangos gali išaugti nuo kelių iki net keliasdešimties metrų, todėl vairuotojo dėmesingumas, greita reakcija ir tikslūs veiksmai tampa ypatingai reikšmingi“, – sakė docentas pridūręs, kad apie tai turėtų susimąstyti ir pėstieji, norėdami kirsti kelią.

Specialistas priminė, kad vairuotojai neturėtų pamiršti ne tik pasikeisti vasarinių padangų į žiemines, bet ir patikrinti turimų žieminių. Nudilusios ar netinkamos padangos gali tapti papildomu veiksniu, kodėl gali nepavykti automobilio sustabdyti laiku.

Klysta jausdamiesi saugūs

Keičiantis paros laikui, meteorologinėms sąlygoms arba kelio dangai, taip pat važiuojant per tiltus ar viaduku, sukibimo sąlygos taip pat gali pasikeisti gana ženkliai. Dėl šios priežasties pėstieji taip pat turėtų būti apdairesni.

„Visų pirma reikia atskirti tas perėjas, kurios dar laukia įdiegiamų saugumo gerinimo priemonių ir tas, kuriose jau įrengta papildomas kryptinis apšvietimas, greičio mažinimo priemonės, dangos pašiurkštinimas, papildomas ženklinimas ir kt. Pastarosios perėjos tikrai prisideda prie pėsčiųjų saugumo užtikrinimo ir palengvina važiavimą vairuotojams, tačiau tai dar nereiškia, kad eismo dalyviai šiose vietose neprivalo elgtis apdairiau“, – aiškino V. Žuraulis.

© Corbis

VGTU mokslininkas pabrėžė, kad pėstieji žengti į perėją turėtų tik tada, kai įsitikina, kad automobilio vairuotojas juos mato ir automobilį lėtina. Negana to, specialistas įspėjo, jog pėstieji jokiu būdu neturėtų žengti į perėją manydami, kad joje jie visais atvejais yra apsaugoti nuo kitų transporto priemonių. Be to, nelaimę galima prisišaukti ir neapdairiais veiksmais.

„Pėstiesiems nevalia staiga pakeisti savo ėjimo krypties ir tokiu būdu netikėtai įžengti į važiuojamąją dalį. Papildomai nepažymėtose ar neapšviestose pėsčiųjų perėjose pėstieji turi elgtis dar atidžiau ir itin dėmesingai įvertinti eismo situaciją. Vertėtų nepamiršti, kad kalbėjimas telefonu ar naršymas išmaniajame įrenginyje taip pat nesuderinami su dalyvavimu eisme“, – akcentavo specialistas.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.