Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, daugiausia pranešimų sulaukta Vilniaus mieste.
R. Bieliauskas primena, didžiausią grėsmę vanduo kelia automobilio varikliui ir elektros instaliacijai, kurių gedimai po kelionės apsemtomis gatvėmis gali išvesti transporto priemonę iš rikiuotės.
Anot R. Bieliausko, nuostoliai dėl apsemtų automobilių transporto priemonių savininkams pagal Kasko draudimą atlyginami tais atvejais, kai stichija užklumpa staiga ir netikėtai ir žalos išvengti nėra įmanoma, tačiau ne tuomet, kai neapgalvotai bandoma įveikti didžiulius vandens telkinius. Jei kruša apgadino automobilį, tai tokias žalas, jei jos patirtos ne dėl vairuotojo veiksmų, dengia transporto priemonės Kasko draudimas.
Pavojingas vairuotojams ir stiprus vėjas, kuris dažnas liūčių palydovas. „Didžiausią grėsmę vairuojant kelia stiprus šoninis vėjas atvirose vietovėse. Važiuojant atviruose kelio ruožuose, ant tiltų, ypač, jei transporto priemonė yra aukštesnė, gali kilti pavojus jai apvirsti, suprastėja transporto priemonės kontrolė“, – sako R. Bieliauskas.
Itin pavojinga siaučiant gamtos stichijai gabenti krovinius. Stiprūs vėjo gūsiai gali atplėšti ir nunešti automobilio išorėje pritvirtintus krovinius, ypač, jei jie vežami taip, jog kelia didesnį oro pasipriešinimą. Tokios situacijos yra pavojingos kitiems eismo dalyviams.
Draudimo ekspertas pataria, kad kelionės automobiliu metu, užklupus škvalui, reikėtų saugiai sustoti, tačiau tik ne po medžiais ar kitomis nestabiliomis konstrukcijomis.
„Jei tokios galimybės nėra, kelionę tęsti reikėtų vairuojant labai atsargiai, pasirinkus saugų greitį ir atstumą iki kitų transporto priemonių. Pučiant stipriam šoniniam vėjui derėtų važiuoti vairą kiek pasukus vėjo kryptimi, o jei transporto priemonė yra aukšta ir kyla grėsmė jai apvirsti, rekomenduojama išvažiuoti iš atviros vietovės, važiuoti kad ir ilgesniais, tačiau saugesniais keliais“, – sako R. Bieliauskas.
