Apie tai, kas atsako už saugos oro pagalvių sistemų teisingą veikimą automobiliuose, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ pasakojo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas Dr. Paulius Miliauskas.
„Jei perkamas naujas automobilis, už saugos oro pagalvių sistemą atsako autorizuotas pardavėjas arba gamintojas, galima kreiptis tiek į vieną, tiek į kitą. Kai perkamas naudotas automobilis, dažniausiai galima kreiptis tik į pardavėją, kuris turi garantuoti už automobilio kokybę, įskaitant saugumo sistemą. Jei avariją patyrėme patys, už viską atsako remontą atliekantis servisas, kuris turi vadovautis instrukcijomis. Iš visų atvejų būtų galima išskirti profesionalius pardavėjus, jų atsakomybė yra padidinta. Mes, kaip pirkėjai, neturime visko tikrinti taip atidžiai, o už kokybę turi atsakyti jie“, – pasakoja P. Miliauskas.
Teisininkas išskiria, kad su didžiausiomis problemomis galima susidurti, kai perkamas naudotas automobilis, dalyvavęs eismo įvykyje, kurio metu suveikė saugos oro pagalvės, o automobilis buvo suremontuotas ir parduotas.
„Tokiu atveju, kyla klausimų, ar saugos sistema buvo suremontuota tvarkingai, ar viskas atstatytą į tokį lygį, kokį numato gamintojas? Tokioje situacijoje, pardavėjas, perduodamas automobilį, turi nurodyti, kad automobilis yra tvarkingas.
Tai padaryti galima pirkimo-pardavimo sutartyje arba kituose kokybę nustatančiuose dokumentuose, tai yra, gamintojo nurodytose instrukcijose, kokios saugos sistemos turi būti automobilyje ir kokius reikalavimus jos turi atitikti“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „Labas rytas, Lietuva“ sako P. Miliauskas.
Jis akcentuoja, kad pirkimo-pardavimo sutartyje turi būti nurodyta – automobilis turėjo eismo įvykių ar ne, o Valstybinės kelių transporto inspekcijos patvirtintame detalesniame sąraše vienas iš punktų – saugos sistemos. Taigi pardavėjas pagal teisės aktus yra įpareigotas viską atskleisti pirkėjui.
Patikrinti – praktiškai neįmanoma
Kalbant apie saugos oro pagalvių sistemą, ją sudaro davikliai, valdymo blokas, kuris, gavęs informaciją iš daviklių, apdoroja ją ir siunčia signalą į pačią oro pagalvę, kad ji sprogtų.
Vadovaujantis tokia veikimo schema, akivaizdu, kad pirkėjas negali šios sistemos patikrinti pats.
„Blogiausia, kad net ir nuvažiavę į autoservisą, kuriame bus prijungtas kompiuteris, taip pat nebūtinai paaiškės trūkumai, jei prieš tai, pavyzdžiui, buvo perprogramuotas sistemos valdymo kompiuteris. Todėl, tokiu atveju, belieka tik galimybė automobilį išardyti. Tačiau ar tikrai racionalu kiekvieną kartą perkant automobilį jį ardyti ir tikrinti, ar viskas gerai, ar ne? Todėl iš teisinės pusės tai yra paslėptas trūkumas, nes akivaizdžiai jo negalime pamatyti, todėl už tai atsako pardavėjas“, – akcentuoja P. Miliauskas.
Dažniausiai gamintojas nurodo, kad vieną kartą panaudojus sistemą, ją reikia keisti nauja. Pavyzdžiui, jei iššovė saugos oro pagalvę – ji turi būti pakeista į naują.
Tas pats galioja ir sistemos valdymo blokui – po eismo įvykio, kai suveikė oro pagalvės, jį reikia keisti nauju.
Taip pat Valstybinės kelių transporto inspekcijos teisės aktuose nurodoma, kad saugos sistemos turi atitikti gamintojo nurodytus reikalavimus.
„Ta pati inspekcija yra pateikusi automobilio remonto aprašą, kuriame nurodoma, kad saugos sistema po remonto negali būti blogesnė, nei nurodo gamintojas. Tai reiškia, kad negalima panaudoti jau kartą suveikusias oro pagalves ar sprogdiklius. Net ir kompiuterio perprogramuoti negalima, jei gamintojas nenurodo, kad taip daryti galima“, – pastebi P. Miliauskas.
Parengė Vytenis Kudarauskas
