Perspėja dėl eismo pėsčiųjų ir dviračių takuose: štai kodėl juose neišvengiama susidūrimų

Nors dviračių ir pėsčiųjų takuose taip pat galioja eismo taisyklės, specialistai pastebi, kad dažnai jų nesilaikoma, o to rezultatas – skaudžios traumos. Daugybės susidūrimų būtų galima išvengti, jei būtų laikomasi taisyklių. Dėl kokių priežasčių dažniausiai nutinka tokios nelaimės ir ką svarbiausia įsidėmėti sėdant ant dviračio?

Saugumui užtikrinti – dviratininkų ir pėsčiųjų srautų atskyrimas

Skaičiuojama, jog Lietuvoje 2019 m. eismo įvykiuose nukentėjo 315 dviratininkų, žuvo – 12. Paklausta, dėl kokių priežasčių dažniausiai nutinka šie eismo įvykiai, Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Žilinskė išskiria, kad daugiausia nustatoma neblaivių šių eismo dalyvių.

„Nepaisoma kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, nesilaikoma nustatytų elgesio reikalavimų tamsiuoju paros metu ir esant blogam matomumui, nesilaikoma eismo reguliavimo signalų. Taip pat – netikėtas išvažiavimas iš šalutinio kelio į pagrindinį, įspėjamųjų signalų nerodymas ranka, nevykdomas draudimas važiuoti per pėsčiųjų perėjas, nedrausmingas važiavimas pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, kur dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, netrukdyti jiems, nekelti pavojaus. Pasitaiko atvejų, kai dviračiu važiuojama automagistralėmis, greitkeliais, nors tai griežtai draudžiama“, – vardija specialistė.

Susidūrimų neišvengiama ir dviračių bei pėsčiųjų takuose, to priežastis – nepasirenkamas saugus greitis prasilenkiant su kitais eismo dalyviais. D. Žilinskė pabrėžia, jog takuose, kurių eisme dalyvauja ir dviratininkai, ir pėstieji, dviračio vairuotojas pro pėsčiąjį turi važiuoti 3–7 km/val. greičiu – tokiu greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui. Be to, svarbu palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

Eisme dalyvaujančių asmenų tinkamas elgesys – Kelių eismo taisyklių laikymasis. Nors dviratininkai vis dar patenka į eismo įvykius, kuriuose nukenčia ne tik patys, D. Žilinskė pastebi, kad dabar dviračių vairuotojų sąmoningumas gerokai didesnis, nei anksčiau, o prie jų saugumo prisideda ir tinkamos infrastruktūros kūrimas.

„Techninės eismo organizavimo priemonės yra efektyvi priemonė užtikrinant šių eismo dalyvių saugumą eisme. Prie to prisideda dviračių vairuotojų ir pėsčiųjų judėjimo srautų atskyrimas – ypač įrengti atitvarai, taip pat ir skiriamosios juostos“, – išskiria ji.

Specialistė prideda, jog tam, kad kelionė dviračiu būtų saugi, svarbu gerbti save ir kitus eisme dalyvaujančiuosius, suprasti, kad esi ne vienas kelyje, ir kad kiti eismo dalyviai ne visada elgiasi tinkamai. Taip pat svarbu sugebėti ne tik saugiai valdyti savo dviratį, bet ir numatyti savo veiksmus, prognozuoti, kad kitas eismo dalyvis gali padaryti netinkamą veiksmą.

Dviračių ir pėsčiųjų takai: juose svarbu laikytis taisyklių

Nors pėsčiųjų ir dviračių takais galinčius judėti eismo dalyvius nurodo specialus ženklinimas, to ne visuomet paisoma, tačiau, žinant šias taisykles ir jų laikantis, dalies susidūrimų būtų galima išvengti.

Kelių eismo taisyklėse reglamentuota, kad nukreipiamasis kelio ženklas „Dviračių takas“ yra skirtas dviračiams – jame leidžiama važiuoti tik šia transporto priemone. Dviračių taku pėstiesiems draudžiama eiti, tad jeigu laikomasi šios paprastos ir aiškios taisyklės – pavojus nekils nei dviračio vairuotojui, nei pėsčiajam.

Tuo metu bendrame pėsčiųjų ir dviračių take leidžiama eiti pėstiesiems ir važiuoti dviračiais. Vadinasi, šiame take vietos turi pakakti ir vieniems, ir kitiems eismo dalyviams.

Jeigu dviračio ir pėsčiųjų simboliai nukreipiamajame kelio ženkle „Pėsčiųjų ir dviračių takas“ yra pažymėti vienas šalia kito ir atskirti vertikaliu baltu brūkšniu, vadinasi, eismo dalyviai privalo naudotis ta tako puse, kuri jiems skirta. Be to, reikėtų laikytis kuo arčiau dešiniojo krašto, dėl to ir vietos visiems bus daugiau.

Riedučiais, riedlentėmis, paspirtukais (be variklio) važiuojantys asmenys yra laikomi pėsčiaisiais ir jie privalo vykdyti Kelių eismo taisyklėse nustatytas pareigas pėstiesiems.

Primename:

1. Dviratis turi turėti tvarkingą stabdį ir garso signalą. Dviračio gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas arba raudonos šviesos žibintas, iš abiejų šonų – oranžiniai šviesos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų.

2. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui, dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, gale – raudonos šviesos žibintas, o dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.

3. Jei yra dviračių takai, važiuoti jais. Važiuojant kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, duoti kelią ir nekelti pavojaus pėstiesiems (pro pėsčiąjį važiuoti apie 3–7 km/val. greičiu, palikti saugų tarpą iš šono). Vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų. Dviračiu nevažiuoti per pėsčiųjų perėją.

4. Dviračio vairuotojas (keleivis) iki 18 metų, važiuodamas (vežamas) keliu, privalo būti užsidėjęs ir užsisegęs dviratininko šalmą.

5. Suaugusieji turi užtikrinti, kad nepilnamečiai tinkamai elgtųsi kelyje, ir patys suaugusieji, važiuojantys dviračiu, turi rodyti tinkamą pavyzdį savo atžaloms.

6. Važiuoti važiuojamąja kelio dalimi dviračiu (elektriniu paspirtuku – greitis iki 25 km/val., galia ne didesnė kaip 1 kW) leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims. Išklausiusiems atitinkamą (nustatytą) mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą – ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. Prižiūrint suaugusiajam, važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims. Gyvenamojoje zonoje dviračių vairuotojų amžius neribojamas.

7. Kelių eismo taisyklių reikalavimai, nustatyti dviračių vairuotojams, privalomi vykdyti motorinių dviračių vairuotojams, asmenims, važiuojantiems elektriniais (motoriniais) paspirtukais, elektriniais (motoriniais) triračiais, elektriniais riedžiais.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.