Greitosios automobiliu kartu su sūnumi važiavusi sostinės gyventoja socialiniuose tinkluose išplatino žinutę, kurioje pasakojo, jog situacija keliuose – kiek kitokia nei tikisi nelaimės ištikti žmonės. Moteris pasakojo, kad esant intensyvesniam eismui vairuotojai nenoriai užleidžia savo vietą greitosios automobiliui. Jei galiausiai greitosios automobiliui pavyksta prasisprausti, pėstieji, pamatę, kad visas eismas sustojo, nusprendžia būtent tuo metu įžengti į gatvę.
Baisiau elgiasi pėstieji
Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties (VGMPS) Operatyvinės pagalbos tarnybos vadovas Igoris Lukaševas DELFI sakė, jog dažniausiai skubantis greitosios pagalbos automobilis yra praleidžiamas. Visgi neretai pasitaiko atvejų, kai kiti vairuotojai skubantiems medikams pirmumo nesuteikia, o tai kartais sukelia ir eismo įvykį.
„Galbūt kas nors garsiau klausosi muzikos, galbūt nepastebi, tačiau kartais ir dukart per mėnesį, fiksuojame atvejus, kai medikų automobilis nukenčia važiuojant į iškvietimą. Žinoma, negalime sakyti, kad kažkas specialiai nepraleidžia ar užtveria kelią, tačiau būna atvejų, kai vairuotojai kelyje pradeda blaškytis. Tada manevruoti tarp automobilių pradeda ir greitosios vairuotojas, o įvykus nesusipratimui automobiliai susiduria“, – pasakojo I. Lukaševas.
Jis tikino, kad vairuotojai yra pamiršę, kaip iš tiesų reikia praleisti specialiųjų tarnybų automobilius, o tai kai kuriais atvejais itin apsunkina medikų darbą. Mat į iškvietimą skubėjęs ir į eismo įvykį patekęs automobilis negali palikti įvykio vietos, todėl gydytojai yra priversti kviesti kitą greitosios pagalbos automobilį, kuris perimtų užduotį.
l. Lukaševas taip pat patvirtino, kad itin opi problema yra su pėsčiaisiais. Mat, kaip ir vilnietė pasakojo, jie nesibaimina į kelią išeiti prieš pat greitosios automobilį, taip ne tik keldami pavojų sau, bet ir priversdami greitosios automobilį staigiai stabdyti.
„Situaciją su pėsčiaisiais galėčiau prilyginti, kai naktį ant kelio staiga iššoka stirna. Nežinau, kodėl žmonės taip elgiasi, tačiau pėstieji sudaro daugiau kliūčių skubančioms tarnyboms nei vairuotojai“, – sakė VGMPS atstovas.
Pamiršę taisykles
Tai, kad vairuotojai nežino, kaip reikia praleisti specialiųjų tarnybų automobilius, patvirtino ir saugaus eismo ekspertas bei „Amplius.lt“ vairavimo mokyklos vadovas Artūras Pakėnas. Jis pasakojo, kad didžiausios klaidos padaromos tuomet, kai kelyje vairuotojai pradeda interpretuoti.
„Vieni tik sulėtina greitį, kiti, nusprendę, kad greitosios automobilis pro tarpą pravažiuos, nė nesitraukia, o tai ir yra didžiausia mūsų problema. Nes taisyklės nurodo, kad turime pasitraukti ir turime visiškai sustoti, tačiau dauguma į situaciją reaguoja pagal tai, kaip geriau atrodo patiems“, –aiškino A. Pakėnas.
Saugaus eismo ekspertas taip pat paaiškino, kad išgirdus sirenas ar pamačius švyturėlius, vairuotojas turi parodyti posūkį į dešinę ir sustoti. Tiesa, jis taip pat įvardijo ir kelias išimtis, kuriose, jo manymu, turėtų patys tarnybų atstovai įvardinti, kokie vairuotojų veiksmai būtų tinkamiausi.
„Keliuose, kur yra daugiau nei viena eismo juosta viena kryptimi, vairuotojai dažnai pasimeta, kaip jiems reiktų sustoti. Vieni ir iš pirmos, ir iš antros juostos suka į dešinę, kiti, iš antros juostos suka į kairę. Visgi techniškai pirmasis variantas yra sudėtingesnis, nes vairuotojas iš antros eismo juostos negalės pasukti į dešinę, jei pirmoje juostoje esantis vairuotojas nepasitrauks“, – aiškino A. Pakėnas.
Vairavimo instruktorius taip pat prisiminė situacijas, kai nesusipratimą kelyje sukelia patys medikai. Pasak A. Pakėno, neretai skubėdami į iškvietimą ar iš jo, specialiųjų tarnybų atstovai automobiliuose įjungia švyturėlius be sirenos. Anot pašnekovo, tokiais atvejais vairuotojai atvažiuojančio automobilio gali ir nepastebėti, o medikams sireną įjungus tik tada, kai kitas automobilis jų nepraleidžia, kelyje prasideda sumaištis, nes vairuotojas pasimeta ir nebežino į kurią pusę rikiuotis.
Kalbėdamas apie pėsčiuosius, A. Pakėnas negailėjo kritikos ir teigė, kad visuomenė pėsčiuosius per daug išlepino. Mat instruktoriaus teigimu, dabar eismas yra toks intensyvus, kad joks pilietis negali jo išvengti. Dėl šios priežasties, A. Pakėno teigimu, Kelių eismo taisyklės (KET) turėtų būti aiškinamos ne tik vairavimo mokyklose ir ne tik tiems, kurie nori įgyti teisę vairuoti, bet apie eismo taisykles turi būti plačiai kalbama su visais ir aiškinti pradedama jau mokykloje.
Gresia bauda
Apie atvejus, kai specialiosios tarnybos patenka į eismo įvykius, papasakojo ir Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) viršininkas Vytautas Grašys. Jis teigė, kad tokiais atvejais, kai vairuotojai nepraleidžia tarnybų, yra numatytos baudos, tačiau, anot jo, ne piniginė bauda yra svarbiausia.
„Visų pirma didžiausia bauda yra tai, kad nepraleisdami skubančių tarnybų mes galime trukdyti suteikti pagalbą mums svarbiems žmonėms. Visgi administracinių nusižengimų kodekse taip pat numatyta bausmė už specialiųjų tarnybų automobilių nepraleidimą, kuri užtraukia baudą nuo 90 iki 140 eurų, o už pakartotinį nusižengimą numatytas teisės vairuoti atėmimas nuo 2 iki 4 mėnesių“, –aiškino V. Grašys.
Pareigūnas taip pat nurodė, kad praėjusiais metais užfiksuotas vienas eismo įvykis į kurį pateko greitosios medicinos pagalbos automobilis, bet žmonės nenukentėjo ir 11 eismo įvykių, į kuriuos buvo įtraukti ir pareigūnai, o jų metu nukentėjo 7 žmonės.
V. Grašys taip pat teigė, jog svarbiausias yra ne baudos dydis, o tai, kad netrukdytume vieni kitiems laiku gauti reikiamą pagalbą, visgi visos tarnybos užfiksavusios piktybiškai pirmumo teisės nesuteikiančius vairuotojus, gali kreiptis į policiją, o visi tokie atvejai, anot pareigūno, bus išnagrinėti.
