Šiais metais baudos už KET pažeidimus buvo didintos jau du kartus. Pasak Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko Gintaro Aliksandravičiaus, sugriežtinus atsakomybę už KET pažeidimus, jų skaičius paprastai sumažėja, tačiau situacija Lietuvos keliuose rodo, kad lietuviai vis tiek pažeidinėja taisykles ir daro tai negalvodami apie pasekmes.
Rinkos tyrimų bendrovė „GfK CR Baltic“ tinklalapio Autoledi.lt užsakymu birželio mėn. atliko apklausą internete, per kurią Lietuvos gyventojų teirautasi, kokius KET pažeidimus jie daro ir kodėl.
Lietuvos pėstieji nesisaugo
„Apklausos rezultatai parodė, kad patys pėstieji nesisaugo ir darydami pažeidimus randa kaip save pateisinti. Dažniausias KET pažeidimas, kurį daro Lietuvos pėstieji, – važiuojamosios kelio dalies perėjimas tam neskirtoje vietoje. Beveik du trečdaliai (68 proc.) apklausoje dalyvavusių respondentų prisipažino darantys šį pažeidimą, – pasakoja tyrimą atlikusios bendrovės vadovas A. Norkevičius. – Paklausti, kodėl tai daro, du trečdaliai atsakė, kad perėja būna toli arba jos apskritai nėra, tiek pat šį pažeidimą darančiųjų teigė, kad tuo metu nevažiuoja automobiliai, o 41 proc. paaiškino, kad skuba.“
Trečdalis respondentų tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui nesegi atšvaito ar neturi kito šviesą atspindinčio daikto (liemenės ar žibinto). Dažniausias šio pažeidimo paaiškinimas – tiesiog neturi tokio daikto arba retai vaikšto tamsiu paros metu, o trečdalis šį pažeidimą darančiųjų pamiršta atšvaitą prisisegti. Penktadalis apklaustųjų pereina važiuojamąją kelio dalį degant raudonam šviesoforo signalui. 82 proc. jų teigia, kad nėra automobilių, du trečdaliai tai paaiškina skubėjimu.
Tik 20 proc. visų apklaustųjų kaip pėstieji nedaro KET pažeidimų.
Vairuotojai pažeidžia KET, nes dažniausiai jiems rūpi tik savi interesai
„Kaip ir anksčiau atliktos apklausos, ši apklausa patvirtino, kad dažniausi vairuojančiųjų KET pažeidimai išlieka greičio viršijimas ir kalbėjimas telefonu, – teigia A. Norkevičius. – Net pusė vairuojančiųjų viršija greitį ir šiek tiek mažiau nei pusė kalba mobiliuoju telefonu. Greitis dažniausiai viršijamas, nes vairuotojai tiesiog skuba (taip paaiškina pusė darančiųjų šį pažeidimą) arba pasitiki savo jėgomis ir vairavimo įgūdžiais (41 proc. darančiųjų šį pažeidimą). Telefonu dažniausiai kalbama, nes neturima laisvųjų rankų įrangos (pusė darančiųjų šį pažeidimą) ir manoma, kad tai niekam nekenkia (penktadalis darančiųjų šį pažeidimą)“, – teigia tyrimą atlikusios bendrovės vadovas.
Greitį viršijantieji taip pat mano, kad tai darydami niekam nekenkia arba viršija nedaug, kiti nežiūri į spidometro rodmenis. Be to, greitį viršija dažniau vyrai (net 59 proc.), o moterų – 36 proc.
Kalbėjimas telefonu penktadaliui šį pažeidimą darančiųjų yra tiesiog įprotis, o dešimtadalis mano, kad tai nėra rimtas pažeidimas ir tiek pat mano, kad taip darydami niekam nekenkia arba kad tai nekelia pavojaus. Taip pat kalbėtojai telefonu paaiškino, kad skambinti tai tinkamiausia proga dėl laiko stokos, o kiti teigė, kad telefonu prie vairo kalba nedaug.
G. Aliksandravičiaus teigimu, lietuviai linkę pažeisti KET dėl to, kad jiems trūksta vidinės kultūros, saviauklos, taigi daryti tokius pažeidimus yra norma.
„Lietuviai vis dar mano, kad pažeidinėdami KET išvengs atsakomybės – nebus nubausti, – pasakoja G. Aliksandravičius. – Skaudu, kad daugelis pažeidėjų nesugeba įvertinti galimų savo veiksmų padarinių, paprastai jie linkę manyti, kad nieko nenutiks. Visi per apklausą dažniausiai išvardyti pažeidimų paaiškinimai yra populiarūs ir gyvenime, o pagrindinis vairuotojų paaiškinimas, kaip buvo minėta, skubėjimas: dažniausiai skubama darbo ar verslo reikalais, į posėdį, spręsti asmeninių problemų“, – teigia Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas.
Apklausa atlikta birželio mėn. internete, joje dalyvavo 1505 Lietuvos gyventojai, kurių amžius – 18–75 metai.
