aA
Vargu ar teroro aktus galima lyginti su mirtinomis avarijomis, tačiau faktas toks - pastaruosius 15 metų po automobilių ratais Lietuvoje kasmet vidutiniškai žūva gerokai daugiau pėsčiųjų, nei pareikalavo gyvybių lapkričio 13-osios šaudymai ir sprogdinimai Paryžiuje.
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Tiesa, Anapilin iškeliavusių pėsčiųjų skaičius nuo 2000-ųjų mūsų šalyje sumažėjo daugiau nei perpus, tačiau jie vis tiek išlieka pažeidžiamiausia eismo dalyvių kategorija – tiek daug nežūsta nei vairuotojų, nei keleivių, nei dviratininkų.

„Statistika tokia – didžiąją dalį eismo įvykių sudaro užvažiavimo ant pėsčiųjų atvejai, ir ne bet kur, o pėsčiųjų perėjose. Tad reikia konstatuoti aiškiai – tai yra pavojingiausia vieta gatvėje, pavojingiausias statinys. Atėjo laikas perėjas nukelti nuo pjedestalo.

Štai pernai visoje šalyje pėstieji sudarė 40 proc. žuvusiųjų eismo nelaimėse. Absoliuti dauguma žuvo nesaugiose perėjose – atsiradusiose dar tarybiniais laikais, kai nebuvo jokių jų įrengimo taisyklių“, – sako Mindaugas Katkus, Kelių ir transporto tyrimo instituto Saugaus eismo skyriaus viršininkas.

Supaprastins įrengimo taisykles

Prieš trejus metus, 2012-aisiais, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus įsakymu buvo patvirtintas dokumentas, kokio anksčiau šalyje nebuvo – Pėsčiųjų perėjų įrengimo taisyklės.

Būtent jomis liepta vadovautis tiek nutiesus naujas gatves, tiek ir rekonstruojant ar remontuojant senas. Tačiau, pasak M. Katkaus, per tą laiką suvokta, kad ši taisyklių redakcija – per daug sudėtinga.

„Suprasta, jog taisyklės buvo per daug komplikuotos tam, kad jas būtų galima lengvai ir plačiai taikyti. Jose numatyti reikalavimai buvo neįgyvendinami, nes daug kam nesuprantami. Tai buvo sudėtingi reikalavimai, kuriuos sunku suvokti“, – aiškino M. Katkus.

Todėl, pasak jo, Susisiekimo ministerija inicijavo šių taisyklių patobulinimą. Būtent tuo dabar užsiima M. Katkus, ministerijos bei automobilių kelių direkcijos specialistai.

Perėjas reikės naikinti

„Šiuo metu jau parengtas pirminis naujosios versijos variantas. Jis dar nėra galutinis, nuolat tobulinamas, tačiau esminis skirtumas nuo ligšiolinės taisyklių redakcijos – paprastumas. Jau sulaukėme nemažai teigiamų atsiliepimų. Tarp jų būta ir tokio apibūdinimo: naujasis dokumentas – kaip paprastas ABC, elementari instrukcija, kada, kur ir kaip galima įrengti pėsčiųjų perėjas“, – teigė vienas taisyklių rengėjų.

Naujoji šio teisės akto redakcija bus maždaug trečdaliu trumpesnė už senąją. Ji turės klausimyną, kuris ne tik kelių tiesėjams ar rekonstruotojams, taip pat ir jų savininkams, pavyzdžiui, Savivaldybei, padės labai aiškiai suvokti, kokiu atveju pėsčiųjų perėjos įrengti negalima.

„Naujosiose taisyklėse numatoma 16 punktų. Šeši jų taikomi esamoms pėsčiųjų perėjoms ir nurodo, ką su jomis daryti – ar patobulinti, ar apskritai panaikinti. Pavyzdžiui, aiškiai pasakoma, kad A ir B1 kategorijų gatvėse nereguliuojamų perėjų negali būti“, – pristatymo uostamiesčio Savivaldybėje metu aiškino M. Katkus.

Taip pat kelio savininkas turės panaikinti perėją, jei ji yra už gyvenvietės ribų, jei pėsčiajam reikia kirsti daugiau nei dvi eismo juostas – jei, pavyzdžiui, Savivaldybė norės palikti tokią pėsčiųjų perėją, joje turės įrengti iškilią saugos salelę arba ties ta vieta susiaurinti važiuojamąją dalį. Esančią perėją reikės panaikinti ir tokiu atveju, jei ji yra mažiau nei 100 metrų iki toje pačioje gatvėje esančios šviesoforais reguliuojamos perėjos, požeminės perėjos ar perėjos virš kelio.

Sąlygų atsirasti perėjai – daug

Kiti 10 punktų galios naujai tiesiamoms arba rekonstruojamoms gatvėms ir keliams.

„Jie bus dar griežtesni. Pavyzdžiui, pėsčiųjų perėją įrengti bus galima tik esant dideliam pėsčiųjų ir automobilių intensyvumui. Jei maksimalus leistinas greitis gatvėje – daugiau nei 50 km/h – perėja negalima. Perėjų nebus ir ne gyvenvietėse“, – teigė specialistas.

Tokių ir panašių sąlygų – daugiau. Pavyzdžiui, perėja negalima, jei gatvė nepriklauso B2, C arba D kategorijai. Perėja negalima, jei pėstiesiems iki kitos kelio ar gatvės pusės, saugos salelės ar skiriamosios juostos reikės pereiti daugiau nei dvi eismo juostas.

Taip pat perėja negalima, jei pėstiesiems iki kitos kelio ar gatvės pusės, saugos salelės ar skiriamosios juostos reikės pereiti platesnę nei 8,5 m pločio važiuojamąją kelio dalį. Perėja negalima ir tuo atveju, jei pėstiesiems iki kitos kelio ar gatvės pusės iš viso reikės pereiti daugiau nei keturias eismo juostas (įskaitant posūkių, lėtėjimo ir greitėjimo juostas).

Jei abipus kelio ar gatvės nėra pėsčiųjų eismo infrastruktūros tęsinių (šaligatvių, pėsčiųjų takų ar pėsčiųjų ir dviračių takų), perėjos taip pat nebus. Jei toje pačioje gatvėje mažesniu nei 100 m atstumu bus šviesoforais reguliuojama perėja, požeminė perėja arba perėja virš kelio, įprastos perėjos įrengti nebus galima.

Be to, jei vietos matomumas bus nepakankamas pagal statybos techninį reglamentą, perėjos nebus. Jos negalima įrengti ir tokiu atveju, jie ji nebus apšviesta kryptiniu apšvietimu.

Be perėjos – saugiau

Be kita ko, atsiranda sąvoka „nežymėta perėja“: tai – inžinerinėmis priemonėmis pėsčiųjų eismui pritaikyta perėjimo per kelią ar gatvę vieta, nepažymėta kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“ ir (ar) horizontaliojo ženklinimo linijomis.

Ji pakeis taip pat neseniai atsiradusį terminą „Pėsčiųjų perėjimas“.

„Pastarasis terminas dažnai maišomas su kitomis sąvokomis, todėl dabar perėjimą keisime nežymėta perėja. Taip turėtų būti aiškiau“, – teigė M. Katkus.

Bet kokiu atveju jis žada, kad esmė išliks ta pati – nežymėta perėja, kaip ir dabartiniai perėjimai, neturės kelio ženklų ir turės tik vieną skiriamąjį bruožą – nuleistus šaligatvio bortelius.

„Ir tyrimai, ir statistika rodo, kad tokia vieta saugesnė nei tradicinė, pažymėta perėja – joje žmonės nesijaučia tokie užtikrinti, kaip kelio ženklais ar zebru pažymėtoje pėsčiųjų perėjoje, todėl labiau saugosi automobilių“, – sakė M. Katkus.

Kol kas neaišku, kada naujosios taisyklės oficialiai pakeis senesniąsias. Greičiausia – kitąmet. Tiesa, iš pradžių jos bus tik rekomendacinio pobūdžio, o vėliau taps privalomos.

„Iš pradžių planavome, kad privalomomis padaryti jas reikėtų nuo 2018-ųjų, tačiau gavome kai kurių savivaldybių pastabų, kad jų įgyvendinimui iki to laiko miestams pasiruošti bus sunku. Tad gali būti, kad privaloma tvarka naujosios pėsčiųjų perėjų įrengimo taisyklės įsigalios vėliau, galbūt nuo 2020 metų“, – teigė Kelių ir transporto tyrimo instituto atstovas.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Priminė vairuotojams, kada ir kur reikia „žaliosios kortelės“ (6)

Sėdant prie automobilio vairo užsienio šalyje ar savarankiškai keliaujant po Europą būtina...

Svarbu žinoti vairuotojams: A2 magistralėje šiandien laukia dideli eismo ribojimai (38)

Penktadienį, rugpjūčio 23-iąją, visoje Lietuvoje minimas Baltijos kelio 30-metis. Tądien...

Automobiliu vežantiems vaikus turėtų rūpėti kiekvienas centimetras

Vairuotojai, sėdę prie vairo, yra atsakingi ne tik už save ir savo veiksmus kelyje. Jie turi...

Kas nutinka geležinkelio pervažoje nepaisant „Stop“ ženklo: automobilis traukiniui lyg skardinė

Vairuotojams neretai atrodo, kad traukinys – labai lėta transporto priemonė. Dėl to kai kurie,...

Po neblaivių vairuotojų avarijų – sumaitoti automobiliai ir sudaužyti gyvenimai (35)

Ar gurkšnis, ar taurė – alkoholis ir vairavimas turėtų būti nederinami. Dėl šito sutinka...

Top naujienos

Į Rytų Ukrainą plūdo išskirtinė Rusijos technika: po mokymų rusų kariams nustatė vienodą diagnozę (200)

Prieš penkerius metus, antrojoje 2014 m. rugpjūčio mėnesio pusėje, vadinamasis „Ilovaisko...

Lietuvis daro tai, apie ką daugelis svajoja, bet nedrįsta: mano tikslas – pasiekti visišką dugną (47)

Prieš trejus metus prisidengęs Modus Vivendi slapyvardžiu 24-erių Edgaras Bajerčius sėdęs ant...

Pinigų tema lietuviams kalbėti gėda ne mažiau nei apie seksą: jei už žinias rašytų pažymį, dažnas gautų 4 (86)

Pinigų klausimas lietuviams kartais yra toks pats tabu kaip ir seksas ar politika. Dar labiau nejauku...

Kodėl lietuviški kurortai yra daug blogiau nei užsienio: turtingųjų pasaulis Interlakenas ir jo beprotiškos kainos (194)

„Niekada nevažiuočiau į lietuviškus kurortus“, „Palanga – brangi tragedija“, „Į...

13 daug antioksidantų turinčių produktų: valgydami juos kovojate su kenksmingais procesais organizme (7)

Antioksidantai yra junginiai, padedantys atitolinti ląstelių pažeidimus ar net galintys užkirsti...

Investuotojai nenurašo penktojo pagal dydį miesto: vaiduoklį keis nauja verslo oazė (18)

Nors per pastarąjį dešimtmetį Panevėžyje gyventojų sumažėjo daugiau nei dvidešimčia...

Iš „Misijos Sibiras“ grįžusi Amerikos lietuvaitė: dabar važinėsiu po Ameriką ir viską pasakosiu (112)

Tarp šešiolikos šių metų ekspedicijos „ Misija Sibiras “ dalyvių pirmą kartą buvo...

Bretanė – vieta, kur saugoma istorija ir gerbiamos tradicijos (13)

Gerai išvystytas Prancūzijos greitųjų traukinių (TGV) transporto tinklas suteikia unikalią...

Linkytė ir Vaitiekūnas papasakojo apie slogias mintis ir kaip pavyko pamilti save (77)

Laisvės pikniko metu „Rytojaus jaunimo“ diskusijų zonoje didelio susidomėjimo sulaukė...

Gamtos ženklus stebinti dzūkė jau žino, kokie bus rudens orai ir kada sulauksime pirmojo sniego (90)

Gamtos ženklus stebinti ir orus pagal juos prognozuojanti marcinkoniškė Janina Janušauskienė...