Patarė, kaip teisingai užpildyti eismo įvykio deklaraciją po smulkios avarijos

R. Bieliausko teigimu, techninių eismo įvykių kreivė į viršų ima kilti vos tik pradėjus prastėti vairavimo sąlygoms. Tada vairuotojai dar nebūna prisitaikę prie pokyčių, o koją dar labiau pakiša koncentracijos stoka prie vairo.

„Atėjus rudeniui, gausėjant krituliams, kelio danga būna slidesnė, matomumas tampa prastesnis. Visas šis kompleksas kartu su žmogiškaisiais faktoriais, pavyzdžiui, atidumo stoka tampa nelaimių priežastimi. Juk smulkioms avarijoms įvykti net nereikia didelio greičio“, – pabrėžė specialistas.

Pavojus tyko ir gatvėse, ir kiemuose

Anot draudiko atstovo, tikimybė įvykti avarijai išauga ten, kur yra didesnė automobilių koncentracija: pagrindinėse miesto gatvėse, judriose sankryžose, automobilių stovėjimo aikštelėse, degalinėse ar daugiabučių kiemuose.

„Tokio pobūdžio avarijos dažnai įvyksta, kai vienas iš dalyvių tiesiog nepastebi kito automobilio ar nepaiso saugumo. Jei kai kuriais atvejais, tarkime, nepažiūrima į veidrodėlius ir neapsidairoma, tai kitąkart nesilaikoma saugaus atstumo, nežiūrima į kelio ženklus ar pamirštama apie tokius KET punktus kaip dešinės rankos taisyklė“, – vardijo R. Bieliauskas.

Anot draudiko atstovo, dažniausiai eismo įvykių deklaracijose pateikiami smulkūs įvykiai – nubrėžti buferiai, įlenktos durelės, išdužę žibintai.

© Kas vyksta Kaune

Deklaracijos – su klaidomis

Ekspertas pastebi, kad įvykus avarijai vairuotojams vis dar iššūkiu išlieka tinkamas incidento įforminimas.

„Tenka pripažinti, kad vis dar nemažas procentas mums pateikiamų eismo įvykio deklaracijų būna užpildyta su klaidomis. Tai smarkiai apsunkina žalos atlyginimo procesą, o kartais viskas netgi gali persikelti į teismą“, – teigė R. Bieliauskas.

Kad būtų išvengta netikėtumų, draudiko atstovas rekomendavo atidžiai sekti deklaracijos instrukcijas ir pateikti būtent tuos duomenis, kurių prašoma.

„Aiškiai nurodykite prašomas detales, ypač atidžiai užpildykite tas grafas, kur reikia įvardyti kaltininką ir nukentėjusįjį. Svarbu, kad deklaracijoje visi avarijos dalyviai pasirašytų“, – tęsė ekspertas.

Kaip primenė R. Bieliauskas, jei įvykus avarijai niekas iš žmonių nenukentėjo, nebuvo apgadintas trečiųjų šalių turtas ir yra sutariama dėl eismo įvykio aplinkybių, į incidento vietą policijos pareigūnų kviesti nereikia. Taip pat vairuotojai turi galimybę taupyti ir savo laiką, kai reikia nustatyti patirtą žalą.

„Tą galima padaryti išmaniuoju telefonu, pasinaudojus „Ergo Smart“ paslauga. Šiemet tokia galimybe jau pasinaudojo daugiau nei 4,5 tūkstančio vairuotojų“, – aiškino draudiko atstovas. Anot jo, tokie sprendimai padeda sumažinti ir klaidų riziką, mat deklaracijos pildymas – paprastesnis.

© Kas vyksta Kaune

Dėmesys į kelią

Vairuotojams R. Bieliauskas patarė visuomet susikoncentruoti į kelią bei neužsiimti pašaliniais veiksmais prie vairo. Dar atidesni eismo dalyviai turėtų būti anksti ryte ar temstant, piko valandomis, kai gatvėse daugiau transporto priemonių.

„Atminkite, kad skubėjimas ir vairavimas yra du nesuderinami dalykai. Sutelkite dėmesį į tai, kas vyksta aplinkui, o svarbiausia – neviršykite greičio bei laikykitės saugaus atstumo iki kitų transporto priemonių“, – patarė ekspertas.

Draudimo bendrovės atstovo teigimu, taip pat svarbu stebėti kelio ženklus ir atsargiai manevruoti ankštesnėse erdvėse, pavyzdžiui, automobilių stovėjimo aikštelėse ar degalinėse.

„Net jei jūs puikiai mokate eismo taisykles, tai dar nereiškia, kad ir kiti jas moka. Būtent dešinės rankos taisyklės taikymas neretai pakiša koją, todėl kelyje pagalvokite ne tik apie save, bet ir apie kitų elgesį ir galimus veiksmus“, – sakė R. Bieliauskas.