aA
Jei norite išvengti rytinių spūsčių, esant galimybei, iš namų išvykite anksčiau arba pasirinkite kelią, kuriame eismas ne toks gausus. Taip LRT RADIJUI sako Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis. Anot jo, dar vienas būdas sumažinti eismo spūstis – vengti dažniausių vairavimo klaidų.
Eismas Vilniuje (asociatyvi nuotr.)
© DELFI / Domantas Pipas

– Ar suskaičiuota, kiek automobilių sugrįžta rugsėjo pradžioje į gatves?

Vilniaus miesto savivaldybė pastebi, kad rudenį, lyginant su vasaros mėnesiais, automobilių padaugėja apie 30–40 proc. Kai kuriose gatvėse netgi pastebimas iki 50 proc. augimas. Tai yra natūralu, nes mokiniai grįžta į mokyklas, darželius. Dėl to ir išauga tas srautas.

– LRT RADIJO klausytojų nuomone, spūstys dar padidės per rugsėjį ir spalį, nes į didmiesčius grįš studentai. Tačiau klausytojai taip pat įsitikinę, kad mes galime pasiguosti tuo, kad kituose Europos didmiesčiuose spūstys dar didesnės. Ar sutinkate su tokiomis nuomonėmis?

– Visiškai sutinku su klausytojais. Jie mato, kas realiai vyksta, dalinasi savo nuomonėmis. Bet norėčiau pastebėti, kad bent Vilniaus mieste, lyginant su pernai metais, spūstys pirmosiomis rugsėjo dienomis gerokai sumažėjusios.

Spūstys mažesnės tiek Justiniškėse, tiek Šeškinėje. Patekimas iki centro, važiuojant Ukmergės g., nepalyginamai greitesnis. Tam įtakos neabejotinai turėjo Vakarinis aplinkkelis. Jeigu lyginant pernai metų laikotarpį, kiek teko diskutuoti su kolegomis, galima sakyti, dvigubai greičiau visi patenka iki centro ir spūstyse praleidžia daug mažiau laiko.

– Pernai Vilniuje organizuotas naujoviškas žiedinių sankryžų ženklinimas. Kaip pasikeitė pralaidumas? Ar vairuotojams patogiau?

– Taip, Susisiekimo ministerijos iniciatyva buvo pertvarkytas tiek Olandų, tiek Minsko žiedas – į žiedinę sankryžą galima pakliūti dviem juostomis. Vilniaus miesto savivaldybė atliko tyrimus ir nustatė, kad pralaidumas pagerėjo 30–35 proc. Tai gana daug.

– Daliai žmonių pasirinkimo nėra – rytiniu piko metu tenka važiuoti į darbą, vežti vaikus į mokyklą ar darželį. Ką patartumėte tokiems vairuotojams?

– Galbūt reikėtų racionaliau planuoti laiką. Apie 7 val. spūstys mažesnės. Didžiausias pikas pastebimas nuo 7.30 val. iki 8.00 val. ryto. Na, būna, kad spūstys užsitęsia ir iki 8.30 val. Jeigu yra galimybė, reikėtų išvažiuoti anksčiau arba pasirinkti kitą maršrutą.

Vilniuje daug kas pradėjo naudotis Vakariniu aplinkkeliu. Tai atlaisvina pagrindines gatves, kurios veda iki centro.

Reikėtų bandyti kooperuotis su kitais, galbūt kaimynais, kad automobilyje važiuotų daugiau žmonių ir būtų galima naudotis „4+“ juosta. Taip irgi galima greičiau pasiekti centrą.

– Probleminės vietos kai kur susiformavo netgi įvažiuojant ar išvažiuojant iš Vakarinio aplinkkelio. Ar jos kaip nors stebimos rudeniop, kai padidėja automobilių srautai?

– Taip, Vakarinio aplinkkelio probleminės vietos yra taisomos, atliekamos rekonstrukcijos. Tos problemos iki metų pabaigos turėtų išnykti.

Kalbant apie kitas vietas, labai gerai žinomas Vilniaus miesto Pedagoginis žiedas, kur pasitaiko daug techninių įvykių, apskritai susidaro daug problemų dėl eismo pralaidumo. Pagrindinė problema – žiedo diametras pernelyg didelis, todėl žiede važiuojama dideliu greičiu.

Dėl to savivaldybė taip pat planuoja atlikti pedagoginio žiedo rekonstrukciją, kad eismas būtų suprantamesnis, kad būtų mažiau konfliktinių taškų. Šiame žiede taip pat turėtų gerokai sumažėti spūstys.

– Gal galėtumėte patarti, kaip išvengti dažniausiai daromų klaidų?

– Kokios daromos pagrindinės vairuotojų klaidos? Tai sankryžų blokavimas. Vilniaus miesto savivaldybė paženklino sankryžas geltonomis juostomis, kas dar kartą atkreipia vairuotojų dėmesį, kad jie neblokuotų sankryžų, kai dega žalias šviesoforo signalas. Tai viena iš spūsčių priežasčių.

Antroji priežastis – techniniai eismo įvykiai. Reikia suprasti, jeigu įvyko nelaimingas atsitikimas, derėtų pabandyti kuo greičiau nufotografuoti automobilius ir, netrukdant srautui, eismui, deklaracijas užpildyti kažkur atokiau.

Taip pat svarbus netolygus pajudėjimas. Tai labai aktuali Vilniaus miesto vairuotojų problema. Nežinau, gal vairuotojai būna išsiblaškę, bet nėra tos vadinamos bangos, tolygaus pajudėjimo, kaip, pavyzdžiui, Vokietijoje ar kitose šalyse, kai vairuotojai, galima sakyti, visi tolygiai pajuda iš vietos ir nėra tokių vadinamų miegančių vairuotojų.

Galbūt paskutinė problema, kuri man atrodo vis aktualesnė, – jeigu yra spūstis, vairuotojai dažnai nukreipia dėmesį į mobiliuosius telefonus ir, kai jau reikia pajudėti (tenka man pačiam matyti), tai padedamas telefonas, gaištamas laikas, neįvertinamas atstumas ir dar labiau apsunkinamas tas pajudėjimas.

Kartais net girdisi, kaip kiti vairuotojai ragina signalu, kad greičiau važiuotų, o priežastis ta, kad vairuotojas naudojasi mobiliuoju telefonu. Reikėtų atsiriboti nuo mobilaus telefono ne tik vairuojant, bet ir esant spūstyse. Derėtų padėti jį atokiau, kad nesinorėtų naudotis. Tai trukdo ir dėl to taip pat išauga spūstys.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Priminė, kuo gali baigtis pamirštas parodyti posūkio signalas (76)

Spėlioti, kokį veiksmą atliks priekyje važiuojantis vairuotojas, nepatinka nė vienam eismo...

Specialistai įspėjo vairuotojus: tai, kas patogu, ne visada yra saugu (17)

Ne vienas vairuotojas džiaugiasi naujomis automobilių technologijomis ir multimedijos galimybėmis,...

Sukritikavo vairuotojus: keikiate spūstis, tačiau patys nenorite pajudinti nė piršto (35)

Didėjant automobilių skaičiui miestuose, jų savivaldybės imasi įvairiausių veiksmų, kad...

Atsakė, ar galios draudimas po avarijos, jei automobilis – be techninės apžiūros (42)

Draudimas ir techninė apžiūra ( TA ) yra du visiškai nesusiję dalykai – tokią draudikų...

Vairuojantys „devyndarbiai“ prisipažino apie avarijas: net nepastebėjo partrenkto žmogaus (14)

Sėdę prie vairo vairuotojai nesugeba susitelkti svarbiausiai veiklai – vairavimui, sako saugaus...

Top naujienos

Lietuvio gyvenimas – deimantais klotas: jaunas vyras sukasi klestinčiuose versluose per du žemynus (6)

Jaunas Lietuvos žydas Patrikas Ribas šiandien gali džiaugtis itin sėkmingu šeimos verslu. Nuo...

Nesuvokiamos skerdynės: dėl 10 km plyno lauko galvas padėjo per milijoną karių (46)

Somos mūšis , buvo vienas didžiausių Pirmojo pasaulinio karo mūšių. Jis vyko nuo 1916-ųjų...

Princesės Dianos žūties liudininkais tapusi amerikiečių pora bijo dėl savo gyvybių: parodymai atskleidė netikėtas detales (66)

Kaip sako 1997 metų rugpjūčio 31 dieną princesės Dianos žūties Paryžiuje liudininkais...

Paaugliai žaislus keičia į ginklus: buriasi į grupes, smurtauja, vagia ir nieko nebijo (120)

Vagia automobilius, peilius naudoja kaip grasinamuosius įrankius, apiplėšinėja, spardo, muša ir...

Patikrinę iš JAV į Lietuvą atvežtą „Volvo“ visureigį konstatavo: gerai, kad ne dyzelinis (118)

Vieša paslaptis, sako autoservisų specialistai, kad dažniausiai benzininiai automobiliai genda...

Nemaloni tiesa: šie baisuokliai gyvena ant jūsų veido ir kasnakt rengia puotas (19)

Nepulkite į paniką, bet ant jūsų veido veikiausiai yra kelios dešimtys voragyvių, gyvenančių...

Į kovą dėl Davieso parašo jungiasi „Barcelona“: pasiūlymas gerokai pelningesnis nei kitų (4)

Kauno „Žalgirio“ lyderis Brandonas Daviesas – dar vieno Eurolygos grando radare. Pasak...

Kodėl daliai žmonių sunkiau pajusti orgazmą ir ką jiems daryti (4)

Žmonės nepatiria orgazmo taip dažnai, kaip rodoma Holivudo filmuose ar kalbama prie savaitgalio...

Grilio mylėtojų šventėje – nuodėmingo maisto lavina: kepimo virtuozai pranoko patys save (5)

Saulėtą šeštadienio popietę būrys žmonių rinkosi į didžiausios Baltijos šalyse grilio...

Norėdami išvengti odos vėžio, privalote apsižiūrėti: gydytoja įvardijo, kam rizika susirgti didžiausia (5)

Anot gydytojos dermatovenerologės Astos Dumbliauskienės , odos vėžio prevencija Lietuvoje...