„Kai kalbama apie gebėjimą vairuoti, pagrinde akcentuojama vairavimo technika. Todėl tėvai neretai stebisi, kad vaikas neišlaikė vairavimo egzamino – juk jis moka sustoti, pajudėti iš vietos, pasukti vairą. Bėda ta, kad valdyti automobilio jis dar nemoka“, – sako Artūras Pakėnas, vairavimo mokyklos „Amplius.lt“ vadovas.
Jo vertinimu, dažniausiai vairavimo egzaminas neišlaikomas tada, kai nesugebama įvertinti situacijos eisme, kitaip tariant, kai potencialus vairuotojas neįvertina, kaip toli kiti vairuotojai, kaip greitai jie važiuoja, ir nepraleidžia jų tada, kai tą privaloma padaryti.
„Įvažiuojant į pagrindinį kelią iš šalutinio, įvažiuojant iš greitėjimo juostos į kelią, rikiuojantis per juostas“, – vardijo instruktorius.
Jis neslepia, kad neretai tokiems vairuotojams tiesiog pasiseka laikant vairavimo egzaminą – gatvės būna tuštesnės, greta neatsiranda kitų eismo dalyvių, todėl nekyla sunkumų. Visgi tai, kad vairuotojas nesugeba tinkamai manevruoti ir valdyti automobilio, atsispindi ir vėliau, mat gatvėse netrūksta tų, kurie, pavyzdžiui, negali tinkamai pasinaudoti greitėjimo juosta ir, užuot ja įsilieję į eismo srautą, joje stoviniuoja laukdami tuščio tarpo.
Riba minimali, ne maksimali
Didžiausia problema, anot A. Pakėno, kad įstatymuose numatyta minimali 30 valandų vairavimo riba lietuvių suprantama kaip maksimali.
„Ir jeigu pasakai, kad reikia daugiau vairavimo pamokų, daugelis tą supranta kaip asmeninį įžeidimą. Dažnai yra taip, kad ir tėvai, kurių vaikas mokosi vairuoti, būna pasirengę susimokėti kiek įmanoma mažiau, todėl pastabą, kad vairavimo egzamino laikyti dar negalima, priima kaip norą užsidirbti, priekaištauja atžalai, kad šis negabus“, – patirtimi dalinasi vairavimo mokytojas.
Jo vertinimu, 30 valandų mokymuisi su instruktoriumi užteks tiems, kas turi gebėjimų vairuoti. Ir tai, pabrėžia pašnekovas, tik su sąlyga, kad dar maždaug 20 valandų toks vairuotojas vairuos su šeimos nariais, ką šiuo metu leidžia Lietuvos įstatymai.
„Kiek tekę domėtis, kalbėtis su užsienio specialistais, vairuoti įmanoma išmokti per nuvažiuotus 1000 kilometrų, arba maždaug 50 valandų. Ir, svarbu pabrėžti, kad teisės vairuoti gavimas nėra lygus mokėjimui vairuoti. Mano akimis, tai lygis, kai toliau įmanoma mokytis vairuoti savarankiškai“, – akcentavo specialistas.
Eina „bandyti laimės“
Vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova taip pat kalba, kad dažniausiai vairavimo egzamine „Regitroje“ nepasiseka dėl žioplų klaidų. Būsimi vairuotojai nepastebi, kada viršija greitį, kliudo šaligatvio bortelius statydami automobilį, nesusigaudo įvažiavimuose ir išvažiavimuose. Tiesa, sutrikdo ir kiti dalykai.
„Pavyzdžiui, mokiniai yra pripratę, kad instruktorius nuolat aiškina, ką ir kaip daryti, o egzaminuotojas tyli. Ir ta tyla neretai sutrikdo“, – teigė pašnekovė.
Jos nuomone, netrūksta ir tų atvejų, kai būsimi vairuotojai apie savo gebėjimus galvoja per gerai. Daugelis tokių sako, kad eina pabandyti išlaikyti egzamino.
„Jeigu tu moki vairuoti, ne eini bandyti, o tiesiog išlaikai egzaminą. Tačiau bandantys laimę gauna neigiamą įvertinimą ir tuomet pradeda kalbėti, esą egzaminuotojai tyčia kabinėjasi, spaudžia, verčia daryti klaidas“, – samprotavo O. Židovlenkova.
Ji pritarė, kad minimalaus vairavimo pamokų skaičiaus tikrai neužtenka tam, kad būsimas vairuotojas būtų pasirengęs dalyvauti eisme. Anot jos, neretais atvejais besimokantiems prireikia ir dukart daugiau pamokų, kad egzamine įrodytų, jog gebės važiuoti savarankiškai.
Klaidos tos pačios
Emilija Bardauskienė, „Regitros“ Komunikacijos skyriaus jaunesnioji specialistė, vardijo, kad dažniausiai pasitaikančios kritinės klaidos vairavimo egzamine susijusios su įspėjamųjų signalų rodymu, netrūksta atvejų, kai automobilio variklis užgęsta, mat būsimas vairuotojas nemoka elgtis su sankaba. Taip pat vairuojant pasirenkamos netinkamos pavaros, nestebima, kas vyksta aplink, nesižvalgoma per petį, kai tas būtina, taip pat – pasirenkamas netinkamas greitis.
„Neretai kritinė klaida įrašoma ir tada, kai egzaminuotojui tenka žodžiu ar fiziškai įsikišti, kad būtų išvengta eismo įvykio. Taip pat, kai asmuo važiuoja 10 proc. ar daugiau viršydamas leistiną greitį ir, kai pabaigus specialųjį manevrą, transporto priemonė stovi ant/už stovėjimo vietą žyminčių linijų, jei stovėjimo vieta paženklinta“, – vardijo pašnekovė.
Anot jos, vertinant skirtingus metų laikus, sezoninių klaidų nėra – jos išlieka tos pačios. Visgi tie, kas vairavimo egzaminą laiko žiemą, dažniau nesugeba pasirinkti tinkamo greičio, o tie, kas į „Regitrą“ ateina vasarą, nemoka pasirinkti tinkamos padėties manevruodami gatvėje.
Kaip vyksta egzaminas
Norint gauti teisę vairuoti automobilį, „Regitroje“ reikia išlaikyti du egzaminus: teorijos ir praktikos. Teorijos egzaminas sudarytas iš 30 klausimų, susijusių su Kelių eismo taisyklėmis, saugiu eismu. Teigiamas įvertinimas gaunamas tuomet, kai teisingai atsakoma į ne mažiau nei 80 proc. klausimų.
Praktikos egzaminas vyksta būsimam vairuotojui važiuojant realiame eisme. Čia jis turi pademonstruoti, kad gali saugiai ir savarankiškai vairuoti.
Šiemet nuo sausio iki birželio B kategorijos praktikos egzaminai „Regitroje“ vyko 51,3 tūkst. kartų. Pernai tuo pat metu buvo įvykę 52,4 tūkst. vairavimo praktiniai egzaminai. Remiantis praėjusių metų statistiniais duomenimis, pirmuoju bandymu vairavimo egzaminą išlaiko vos daugiau nei 40 proc. vairuotojų.
