aA
Dar pavasarį naujove Lietuvoje vadinti elektriniai paspirtukai tapo viena populiariausių alternatyvaus transporto priemonių šalyje. Bėgant laikui šalies miestuose atsirado ne tik daugiau elektrinių paspirtukų, bet ir informacijos apie tai, kaip jais naudotis. Trečiadienį „CityBee“ kartu su Vilniaus miesto savivaldybe ir kitais specialistais apžvelgė, kaip pakito šių transporto priemonių eismo kultūra ir su kokiomis problemomis vis dar susiduria jų vairuotojai ar kiti eismo dalyviai.
Papasakojo apie važinėjančius elektriniais paspirtukais: skundžiasi dėl to, ką patys daro
© DELFI / Karolina Pansevič

Renginio metu didelis dėmesys buvo skirtas eismo kultūrai, kuri, anot specialistų, vis gerėja. Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis teigė, jog eismo kultūros gerėjimas jau juntamas, o vykdytos įvairios šviečiamosios akcijos pasiteisino – paspirtukų vairuotojai tapo atsakingesni, sąmoningesni ir vis labiau rūpinasi ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių saugumu.

Sulaukė didelio susidomėjimo

Elektrinių paspirtukų dalijimosi paslaugas teikiančios „CityBee“ įmonės vadovas Lukas Yla teigė, jog balandžio 2 d., kai buvo pristatyta ši paslauga, elektrinis paspirtukas daug kam buvo naujovė, todėl paspirtukų eismo kultūros apskritai nebuvo.

Vis tik anot verslininko, šią naujovę žmonės labai greit priėmė ir pradėjo paspirtukais intensyviai naudotis. Per šį sezoną, iki rugpjūčio 28 d., jau užfiksuoti 75 tūkst. unikalūs elektrinių „CityBee“ paspirtukų naudotojai. L. Yla pabrėžė, kad per tą patį laikotarpį dalinimosi paslauga pasinaudoję žmonės atliko 270 tūkst. kelionių, kurių metu nuvažiavo daugiau nei 1,2 mln. kilometrų. Įmonės vadovas apskaičiavo, jog įveikdami tokį kilometrų skaičių, paslaugos naudotojai 30 kartų apvažiavo žemės rutulį.

„Tai yra daug kilometrų ir daug sutaupyto CO2. Sezono pabaigoje žadame suskaičiuoti, kiek iš viso anglies dvideginio nebuvo išmesta į aplinką ir kokią ekologinę įtaką tai turėjo Lietuvos miestams“, – sakė L. Yla.

Skatino judėti kultūringai

Tam, kad paspirtukas būtų draugiškas ne tik gamtai, bet ir kitiems eismo dalyviams, buvo surengtos net kelios akcijos, skatinančios daugiau dėmesio skirti ne tik pačiam važiavimui, bet ir vietai, kur ši transporto priemonė paliekama po kelionės.

Specialistai akcentavo, jog dalyvaujant eisme, nesvarbu ar eitumėte pėsčiomis, važiuotumėte paspirtuku, dviračiu ar automobiliu, svarbiausia yra savitarpio pagarba ir supratimas, o tam kiekvienas turi žinoti ne tik savo teises, bet ir pareigas.

Būtent tokiu tikslu buvo vykdoma „1000 šalmų“ akcija, kurios metu žmonės buvo kviečiami išspręsti šviečiamąjį testą susijusį su paspirtukų vairuotojams numatytomis Kelių eismo taisyklėmis (KET). Akciją organizuojančių „CityBee“ ir Vilniaus misto savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ atstovai džiaugėsi kad akcija sulaukė didžiulio pasisekimo ir 1000 saugos šalmų buvo išdalinti per kiek daugiau nei valandą.

Papasakojo apie važinėjančius elektriniais paspirtukais: skundžiasi dėl to, ką patys daro
© DELFI / Karolina Pansevič

Skatina judėti darniai

Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ vadovė Modesta Gusarovienė teigė, jog paspirtukas buvo būtent ta transporto priemonė, kuri leido apjungti skirtingus judėjimo būdus ir prisidėjo prie darnaus judumo skatinimo, o tai padėjo susiformuoti ir elektrinių paspirtukų eismo kultūrai.

„Žmonės elektrinius paspirtukus renkasi, kaip alternatyvų transportą, o tai prisideda ne tik prie ekologijos, bet ir mažina spūstis mieste. Pradžioje buvo sakoma, kad paspirtukų vairuotojai yra nekultūringi, tačiau situacija tikrai pasikeitė, o vieno blogo pavyzdžio negalima absoliutinti“, – sakė M. Gusarovienė.

Ragina įvertinti pavojų

Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyresnioji specialistė Marija Kazanovič teigė, jog pareigūnai pasisako už elektrinius paspirtukus, tačiau su viena labai svarbia sąlyga – jų vairuotojai turi laikytis KET ir rūpintis savo ir kitų eismo dalyvių saugumu. Specialistė aiškino, jog nors suaugusiems paspirtukų vairuotojams saugos šalmas yra rekomenduojamas, kiekvienas savo gerove besirūpinantis paspirtukininkas jį dėvėti turėtų.

„Kai įvyksta elektrinio paspirtuko susidūrimai su pėsčiaisiais ar kitais eismo dalyviais, dažniausiai labiausiai nukenčia būtent ant dviejų ratų važiavęs eismo dalyvis. Susidūrimo metu paspirtukininkai dažniausiai krenta, o saugos šalmas gali ne tik padėti išvengti traumų, bet ir išgelbėti gyvybę“, – pabrėžė M. Kazanovič.

Papasakojo apie važinėjančius elektriniais paspirtukais: skundžiasi dėl to, ką patys daro
© DELFI / Karolina Pansevič

Policijos atstovė taip pat teigė, jog nors bendra eismo kultūra jau gerėja, vis dar nemažai žmonių nežino, kad elektriniu paspirtuku negali važiuoti jaunesni nei 14 metų asmenys, o taip pat šia transporto priemone negalima vežti kitų žmonių ar gyvūnų.

„Praktikoje galima pamatyti, kaip ant vieno elektrinio paspirtuko važiuoja du žmonės arba žmogus vežasi savo gyvūną. Taip važiuoti nėra saugu, o ir KET numato, kad vienu paspirtuku gali važiuoti tik vienas žmogus“, – sakė M. Kazanovič.

Važiuoja patys ir kviečia prisijungti kitus

Visgi nors nesutarimų tarp skirtingų eismo dalyvių grupių vis dar pasitaiko, patys paspirtukininkai džiaugiasi, kad infrastruktūra miestuose gerėja. Jau daugiau nei 1000 km paspirtuku įveikęs Vilius teigė, jog elektrinis paspirtukas tapo neatsiejama kelionių mieste dalimi. Entuziastas aiškino, jog elektrinis paspirtukas jam kiekvieną dieną padeda sutaupyti ne tik pinigų, bet ir laiko – paspirtuko bateriją pakanka įkrauti kas kelias dienas, o piko valandomis važiuojant į darbą ar iš jo, nereikia stovėti spūstyse.

Papasakojo apie važinėjančius elektriniais paspirtukais: skundžiasi dėl to, ką patys daro
© DELFI / Karolina Pansevič

Už paspirtukų eismą miestų gatvėmis pasisakė ir atlikėja bei dalijimosi ekonomikos entuziastė Monika Linkytė, kuri pasakojo, jog jos pirmoji pažintis su elektriniu paspirtuku buvo Lisabonoje. Dainininkė aiškino, kad vos išbandžiusi naują keliavimo būdą, panoro paspirtuku važinėti ir Vilniaus gatvėmis.

„Keliauti paspirtuku yra patogu, o juo važiuodama Vilniaus gatvėmis jaučiuosi saugiau nei kai kuriose vakarų Europos šalyse. Apskritai manau, kad Vilniuje sukurta infrastruktūra yra geriau pritaikyta elektrinių paspirtukų eismui, nei Lisabonoje. Taip pat nesutikčiau, kad elektrinių paspirtukų eismo kultūra Lietuvoje yra prasta, nes situacija tikrai gerėja – žmonės tampa apdairesni ir atsargesni. Pradžioje galbūt ir buvo nedidelis chaosas, bet tik dėl to, kad tai buvo naujovė, tačiau situacija pasikeitė, ir, manau, kad dabar akcentuojamas paspirtukininkų keliamas pavojus eismo saugumui yra tiesiog išpūstas burbulas“, – sakė M. Linkytė.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(6 žmonės įvertino)
3.0000

Draudikai įvardijo, kur Vilniuje po lietaus važiuoti automobiliu pavojingiausia

Vilniečiai tikriausiai dar puikiai prisimena po kiekvieno smagesnio lietaus atsirasdavusį Narbuto...

Naujovė Vilniaus viešajame transporte: vietoj baudos – kontrolės bilietas

Vilniaus miesto Taryba šiandien pritarė komitetuose apsvarstytam klausimui dėl galimybės vietoj...

Per karščius sostinės gatvėse ribojamas sunkiasvorio transporto eismas

Įsivyravus itin karštiems orams, sostinės savivaldybė ėmėsi gatvių dangų apsaugos – laikinai...

Trečiadienio liūtis paskandino Vilnių: vairuotojai įamžino, su kokiais iššūkiais jiems teko susidurti vykstant į darbą (2)

Trečiadienio ryte praūkusi audra į darbus skubantiems sostinėms vairuotojams tapo nemenku...

Šalyje svilinant karščiui – kelininkų įspėjimai vairuotojams: gali atsirasti pavojingų kelio ruožų

Šalį alinant karščiui kelininkai įspėja, kad prakainuoja ne tik žmonės, bet ir asfaltas ,...

Top naujienos

Delfi PliusVaidas Mikaitis

Į šią Azijos šalį taip sunku patekti, kad lietuvis jau ėmė galvoti apie nusikaltimą: bendrininkų rasti nepavyko, o planų vos nesužlugdė Lenkija

Manęs klausia, kodėl iki šiol nieko neparašau apie ką tik įvykusią kelionę į Pietų Korėją....

Rusų programišiai „laužia“ Lietuvos informacines sistemas: įspėja, kad tai gali būti dar tik pradžia (7)

Dėl sustabdyto tranzito į Kaliningradą, rusų programišiai nuo penktadienio pradėjo...

„Belligcat“ vadovas: tas šalis, kurios padeda Putino režimui, reikia šalinti iš ES (18)

Nepaisant griežtų sankcijų, karą prieš Ukrainą pradėjusi Rusija iš naftos ir dujų pardavimo...

Pasauliui ir Lietuvai žada recesiją: laimės tik vienas sektorius (2)

Tarptautinė rizikos valdymo bendrovė „Coface Baltics“ naujausiame rizikos valdymo tyrime...

Šiurpus avarijos smūgio garsas pažadino klaipėdiečius: žuvo vyras

Klaipėdoje, netoli degalinės, įvyko skaudi avarija. Vienas avarijos dalyvių žuvo, dar viena...

Karas Ukrainoje. Ukraina ruošiasi galimam puolimui iš Baltarusijos: grėsmė gana didelė okupantai planuoja referendumą dėl Chersono prijungimo prie Rusijos (13)

Rusijos atakos, pareikalaujančios ir žmonių gyvybių, Ukrainoje nesiliauja – vėl apšaudyti...

„Reuters“: kompromisas dėl tranzito į Kaliningradą gali būti pasiektas liepos pradžioje

Liepos pradžioje gali būti pasiektas kompromisinis susitarimas dėl sankcionuotų prekių tranzito...

10 žavingų ir dar neišpopuliarėjusių Europos salų – pamėgtos tautiečių, bet iki šiol neatrastos turistų

Šiose mažose salose atrasite nepaliestą gamtą, neperpildytas pakrantes, tylą ir ramybę.

Naktys išsilaikys tvankios ir toliau kaitins saulės spinduliai

Ir toliau išliksime aukštesnio atmosferos slėgio lauko įtakoje. Debesų bus nedaug, dažnai...

Grybauskaitė: jokių pokyčių dėl Kaliningrado tranzito be Lietuvos sutikimo negali būti (6)

Jokių pokyčių ar atnaujinimų Europos Komisijos ( EK ) gairėse dėl Kaliningrado tranzito be...