„Viena iš priežasčių yra ta, kad, deja, anksčiau, sovietiniais laikais, kai buvo projektuojamas miestų ir gyvenviečių gatvių tinklas, dažnai nebuvo kreipiama dėmesio į perėjas, reikalavimus pėstiesiems. Deja, likusios tos pačios gatvės, kaip ir buvo suprojektuotos anksčiau. Perėjos išlikusios lygiai taip pat“, – LRT Radijo laidoje „Ryto garsai“ sakė V. Pumputis.
Panaikintoms perėjoms alternatyvų nekurs
Anot E. Garbovskio, perėjos tokiose judriose gatvėse kaip Laisvės prospektas turi įtakos ne tik pėstiesiems, bet ir automobilių eismui. Buvo pastebėta, kad pėstieji turi alternatyvą – gatvę pereiti šalia esančioje, šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, todėl tokios perėjos naikinamos.
Svarbu akcentuoti, kad panaikintoms perėjoms nebus kuriamos naujos alternatyvos. Pėstieji tiesiog galės saugiai kirsti gatvę netoliese esančiose reguliuojamose perėjose.
„Tikslas yra, kad pėstieji eitų saugiai. Kitas tikslas – tobulinti eismo sąlygas. Gatvių kategorija reikalauja, kad būtų sudarytos [tinkamos sąlygos – LRT.lt] ne tik pėstiesiems, bet ir vairuotojams“, – aiškino E. Garbovskis.
Jau žuvo daugiau žmonių nei pernai ar užpernai
Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas V. Pumputis pripažino, kad situacija – labai neraminanti. Esą 2012 m. ir 2013 m. perėjose žuvo po 17 žmonių. Šiemet, metams dar nepasibaigus, šis skaičius jau pasiekė 21.
Specialisto teigimu, norint, kad pėstieji būtų saugesni, reikia neišvengiamai priimti sprendimus: arba rekonstruoti ar naikinti esamas perėjas, arba įrengti požemines perėjas ar viadukus.
Vilniaus miesto Eismo valdymo poskyrio vyriausiasis specialistas E. Garbovskis akcentavo, kad šiuo metu yra atliekamas pėsčiųjų perėjų vertinimas. Be to, jau yra teikiami projektiniai siūlymai, siekiant Teodoro Narbuto gatvėje, ties T. Narbuto stotele, esančią perėją padaryti saugesnę. Esą svarstoma įrengti pėsčiųjų tiltą.
V. Pumputis patikslino, kad pirmasis etapas – šioje perėjoje įrengti šviesoforą, antrasis – estakadą.
Kiekvienais metais nubaudžia 15–18 tūkst. pėsčiųjų
V. Pumputis apibūdino, kaip turėtų atrodyti saugi perėja. Pasak jo, leistinas greitis ties perėja turėtų būti ne didesnis kaip 50 km/val, neturėtų būti įrengtos daugiau kaip dvi eismo juostos į vieną pusę. Jeigu perėja eina per dvi skirtingų krypčių juostas, būtina įrengti pėsčiųjų salelę. Be to, turi būti įrengtas papildomas apšvietimas, kuris išskirtų pėsčiųjų perėją.
Paskambinusi LRT Radijo klausytoja atkreipė dėmesį, kad kartais žmonės perėjose skuba ne dėl to, kad nesirūpina savo saugumu, bet todėl, kad šviesoforo signalas pėstiesiems dega gerokai trumpiau nei automobiliams.
V. Pumputis sutiko, kad tinkamos sąlygos turi būti sudarytos ne tik automobiliams, bet ir pėstiesiems. Tačiau paaiškino, kad kiekvieną šviesoforą reguliuoja savivaldybė ir jos įgaliotos įmonės, kurios, pagal pėsčiųjų ir automobilių srautus, nustato signalo degimo intervalą.
„Jeigu yra didesnis pėsčiųjų srautas, žalias šviesoforo signalas jiems dega ilgiau. Jeigu pėsčiųjų eismas neintensyvus – dažniau paliekamas trumpesnis intervalas“, – sakė specialistas.
Lietuvos kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus viršininkas Dainius Šalomskas teigė, kad nemaža dalis pėsčiųjų tiesiog nesusimąsto apie savo saugumą ir pažeidinėja kelių eismo taisykles.
„Keletą metų iš eilės mes tikrai intensyviai kontroliuojame pėsčiuosius. Kiekvienais metais yra nuo 15 iki 18 tūkst. nubaustų pėsčiųjų“, – akcentavo D. Šalomskas.
Jis pridėjo, kad žmonių įpročius pakeisti bus sunku, bet, jo nuomone, tie pėstieji, kurie yra sąmoningi ir rūpinasi savo ir kitų saugumu, tikrai stengsis kelią pereiti tam skirtoje, saugioje vietoje. Esą todėl geriau, kad pėsčiųjų perėjos visai nebūtų, negu kad ji būtų blogai įrengta.
