Skubėjimas ir prastas laiko planavimas tampa pagrindine priežastimi, kodėl sėdę prie vairo žmonės akceleratoriaus pedalą spaudžia stipriau. Siekdami į vietą nuvykti laiku, nemažai vairuotojų numoja ranka ne tik į gresiančias baudas, tačiau ir savo bei kitų saugumą.
Vilniaus Gedimino Technikos universiteto (VGTU) Automobilių inžinerijos katedros Transporto inžinerijos fakulteto docentas Vidas Žuraulis teigė, jog didėjant važiavimo greičiui atsiranda ir daugiau rizikų, kurių daugelis neįvertina.
Jis aiškino, kad atliekant tyrimus buvo nustatyta, jog pėsčiojo ar dviratininko sunkių arba net mirtinų sužalojimų tikimybė smūgio metu didėja jau nuo 40 km/val. Automobilių šoninio susidūrimo atveju tragiškos baigties rizika sparčiai didėti pradeda nuo 60 km/val., o smūgio kaktomuša atveju – nuo 80 km/val. greičio.
Ilgėja stabdymo kelias
Mokslininkas dėstė, jog didesniu greičiu važiuojantis automobilis turi daugiau kinetinės energijos, su kuria stabdant turi susidoroti stabdžių sistema bei padangos. Negana to, visas sustojimo kelias priklauso ir nuo atstumo, kurį automobilis nuvažiuoja, iki kol vairuotojas kliūtį pamato, į ją reaguoja bei imasi konkrečių veiksmų. Kadangi pirminis stabdymo etapas vyksta dar automobiliui važiuojant pradiniu greičiu, mokslininkas pabrėžė, kad šiam greičiui esant pakankamai dideliam, bendras sustojimo kelias gali ženkliai pailgėti.
„Užmiestyje, važiuojant sauso asfalto danga, ir intensyviai stabdant nuo 80 km/val. greičio, kai vairuotojas greitai sureaguoja į pavojų, o automobilio stabdžių sistema veikia tinkamai, sustojimo kelias siekia kiek daugiau nei 50 metrų. Pradinį greitį padidinus iki 90 km/val. sustojimo kelias pailgėja daugiau kaip 10 metrų. Važiuojant vis didesniu greičiu, siaurėja vairuotojo apžvalgos kampas, o tai reiškia, kad į šalikelėje esančią kliūtį, pavyzdžiui, į kelią išbėgantį gyvūną, jis sureaguos vėliau“, – aiškino V. Žuraulis.
Dėstytojas taip pat pabrėžė, jog eismo situacija didėjant greičiui taip pat keičiasi sparčiau, o dėl to vairuotojui reikia ir didesnio susitelkimo.
Pirmiausia – saugumas
V. Žuraulis teigė, jog maksimalaus leistino greičio nustatymas yra paremtas keliais pagrindiniais rodikliais. Jis pasakojo, jog nepaisant to, kad automobilių saugumui skiriama vis daugiau dėmesio, žmogaus gebėjimai: reakcija, dėmesingumas ir atsparumams smūgiams nuo to nepagerėja.
„Dėl šios priežasties keliuose turime gana žemas leistino greičio ribas, kurios atskirose miestų zonose yra dar mažinamos iki 30 ar 40 km/val. Nemaža dalis vairuotojų tuo nėra patenkinti, tačiau norėtųsi jų supratimo, kad tai daroma tik dėl jų pačių saugumo“, – sakė V. Žuraulis.
Kodėl greitis būtent toks?
Mokslininkas aiškino, kad nustatant leistiną greitį pirmiausia įvertinamos kelio charakteristikos – kelio tipas, pločiai, susikirtimai, horizontalūs ir vertikalūs nelygumai, eismo sudėtis, intensyvumas ir kt. Taip pat dėmesys skiriamas ir eismo aplinkai – aplinkinėms teritorijoms, pėsčiųjų srautų judėjimo tendencijoms ir kt. V. Žuraulis pastebėjo, jog pagal sukauptą eismo organizavimo patirtį dažnai tokių duomenų pakanka numatyti, kokiu greičiu galima važiuoti konkrečiame kelyje – 30, 50 ar 70 km/val.
Tiesa, be šių rodiklių leistino greičio ribų keliuose numatymui svarbi informacija yra surenkama ir iš realaus eismo stebėjimų. VGTU specialistas teigė, jog dažniausiai tai avaringumo ir vyraujančio važiavimo greičio konkrečiuose kelių ruožuose informacija. Anot jo, avaringumas nustatomas pagal įskaitinių eismo įvykių skaičių atitinkamoje kelio atkarpoje numatytu laikotarpiu, papildomai įvertinant ir eismo intensyvumą.
V. Žuraulis įvardijo, jog vyraujantį važiavimo greitį pasaulyje sutarta dažniausiai charakterizuoti V85 rodikliu. Tokiu simboliu žymimas rodiklis parodo vidutinį greitį, kuriuo tiriamoje atkarpoje juda 85 proc. vairuotojų.
Galvojant apie pokyčius, eismo ekspertai stebi avarijų skaičių ir vairuotojų judėjimo greitį. Jeigu kažkurioje gatvėje ar kelyje avaringumas yra išaugęs, o 85 proc. tuo keliu važiuojančių vairuotojų laikosi leistino greičio, tai ženklas, kad minėtame kelyje greitį reikia mažinti.
Jeigu kelyje avaringumas išaugęs, o 85 proc. vairuotojų važiuoja greičiau nei leidžiama, tuomet siūloma griežtinti eismo dalyvių kontrolę bei atsakomybę už pažeidimus.
Jeigu avaringumas nėra išaugęs, o dauguma vairuotojų važiuoja greičiau nei leistina, siūloma leistino greičio ribą didinti.
„Priimant sprendimą apie vienokio ar kitokio leistino greičio numatymą įvertinama papildomų inžinerinių eismo saugumo priemonių įdiegimo galimybė, poveikis aplinkai – oro, triukšmo, šviesos tarša ir kiti veiksniai“, – aiškino VGTU mokslininkas.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.
