Vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas, dažnai važinėjantis miestų gatvėmis, sako, jog pamatę atskubantį specialųjį transportą, vairuotojai neišvengia klaidų, o tai neretai sulėtina gelbėjimo tarnybų judėjimą iškvietimo link.

Ne prilėtinti, o sustoti

Saugaus eismo ekspertas teigė, jog vairuotojai pamiršta, kad galiniame vaizdo veidrodėlyje pamatę gelbėtojų automobilį su įjungtais mėlynos ir raudonos (arba tik mėlynos) spalvos švyturėliais bei išgirdę specialiuosius garso signalus, jie privalo sustoti.

„Vairuotojai geriausiu atveju sumažina greitį, kai kurie net ir to nepadaro, nes, neva, specialiųjų tarnybų automobilis važiuoja ne jų juostoje, tačiau taip neturėtų būti. Kelių eismo taisyklės (KET) nurodo, jog vairuotojai privalo pasitraukti ir sustoti dešiniajame kelkraštyje ar prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto“, – aiškino instruktorius.

Kryptis – nesvarbu

A. Pakėnas akcentavo, kad dar prastesnė situacija tada, kai kelyje yra keturios eismo juostos – po dvi kiekviena kryptimi. Jei tokiame kelyje nėra juostas skiriančios vejos, tvoros ar saugumo salelių, net ir tie, kurie važiuoja priešinga kryptimi nei gelbėtojų automobilis, privalo pasitraukti į dešinę ir sustoti.

„Nesvarbu, kad pagalbos tarnybos atskuba priešpriešine juosta – net ir priešinga puse važiuojantys vairuotojai privalo sustoti. Deja, tačiau tokios situacijos retos, todėl daugelis įsivaizduoja, kad kažką reikia daryti tik tada, kai sirenos artėja iš už nugaros“, – pabrėžė saugaus eismo ekspertas.

Reikia vertinti situaciją

Kai kuriais atvejais eismo juostų skaičius išauga priartėjus prie sankryžų. Tada, teigė A. Pakėnas, vairuotojai patys turėtų tinkamai įvertinti situaciją ir sudaryti savotišką koridorių gelbėtojams.

„Žinoma, stovint trečioje eismo juostoje, rikiuotis į pirmą, nevertėtų. Taip tikriausiai būtų daugiau žalos nei naudos. Kitose Europos valstybės, pavyzdžiui Vokietijoje, yra priimta, kad tokiuose keliuose vairuotojai turi pasitraukti į tą pusę, kur arčiau yra kelio kraštas. Pasitraukdami į skirtingas puses vairuotojai sudaro koridorių. Lietuvoje tokios situacijos nėra aprašytos, tačiau faktas, kad bet kokiu reikėtų ne tik pasitraukti, bet tai padaryti saugiai“, – aiškino A. Pakėnas.

Yra išimčių

Vairavimo mokytojas aiškino, yra išimčių, nurodančių, kada nebūtina sustoti važiuojantiems abiem kryptimis vairuotojams, tačiau šios išimtys – itin retos ir Lietuvoje tokių vietų kone nėra.

Anot A. Pakėno, tais atvejais, kai gelbėtojų tarnybos atskuba priešinga kryptimi, o gatvėje vienai krypčiai skirtos šešios ir daugiau eismo juostų, be to, skirtingų eismo krypčių juostos neatskirtos veja, tvora ar kitu būdu, kita kryptimi nei specialiosios tarnybos važiuojantiems vairuotojams sustoti nereikia.

Visais kitais atvejais vairuotojai privalo sudaryti visas sąlygas gelbėtojams važiuoti greičiau: kitaip tariant, privalo pasitraukti į dešinę ir sustoti.

Dar viena išimtimi yra geltonus ar oranžinius švyturėlius turintys įvairių avarinių, saugos tarnybų automobiliai. Anot instruktoriaus, KET pabrėžta, kad tokie švyturėliai pirmenybės nesuteikia, tad ir išskirtinių sąlygų pravažiavimui sudaryti taip pat nereikia.

Tačiau vairuotojai neretai sąmoningai suvokia, kad šių tarnybų atstovai taip pat skuba atlikti pareigos, tad pasitaiko atvejų, kai tiesiog pasitraukia į šalį ir leidžia važiuoti.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (204)