Orai atšilo, problemos prasidėjo: išeitis – tik viena

Atšilus orams ir prasidėjus vasaros sezonui į gatves išriedėjo dviratės transporto priemonės – motociklai, dviračiai, motoroleriai. Taip jau yra, kad neretai keturratės mašinos ir dviratės transporto priemonės nepasidalija kelio. Specialistai vieningo atsakymo į klausimą, kas kaltas dėl dažnai skaudžių automobilių ir motociklų avarijų, nepateikia. Iš esmės sutariama dėl vieno – automobilių vairuotojai motociklininkų nemato.

Kodėl nemato? Priežasčių – taip pat ne viena. Galbūt motociklininkai gerokai viršija greitį, gal vairuotojai neturi įgūdžių pastebėti motociklus. Patarimas tik vienas – būti labai atidiems visiems eismo dalyviams.

Greitis

Žinomas motociklininkas Arūnas Gelažninkas ir pats 2016 metų vasarą vasarą pateko į avariją, kai kelią jo motociklui Kauno centre pastojo kone visas KET pažeidęs jaunas vairuotojas.

„Iki šiol jaučiu avarijos pasekmes. Tuomet trūko raktikaulio raiščiai. Tuomet tiesiai prieš mane kirsdamas dvigubas ištisines linijas ir per raudoną signalą išniro automobilis – žmogus manęs nematė ir norėjo apsisukti ar parkuotis, o išlindo tiesiai prieš mane. Žmogus ne tik manęs nepamatė, bet pažeidė ir visą eilę KET“, – pasakoja A. Gelažninkas, kuris ketina startuoti 2019 metų Dakaro ralyje.

Tiesa, motociklininkas neskuba teisti automobilių vairuotojų.

„Dažniausiai motociklininkai daugiau ar mažiau viršija leistiną greitį. Gal viršija ir ne tiek daug, bet ir to užtenka. Kita vertus, automobilių vairuotojams motociklininką tikrai sunkiau pastebėti. Pastebėjau, kad užsienyje motociklininkai dėvi ryškias liemenes ar striukes, o pas mus to nėra. Įprastai apranga būna juoda, odinė. Esmė, kad vairuotojai nepamato, bet motociklininkai irgi nesistengia saugotis. Jie įsivaizduoja, kad visi juos mato, lenda, kiša. Vairuotojai nepastebi, todėl ir įvyksta avarijos“, – sako A. Gelažninkas.

O kai motociklininkai griūna nieko nekliudomi, tai belieka kaltinti tik save.

„Žinoma, dėl griuvimų galima kaltinti tik pačius motociklininkus. Po žiemos gal kiek pasimiršo įgūdžiai. Manau, neįvertina savo galimybių, padangų sukibimo, nes oras dar šaltesnis. Na, vienos taisyklės ar vienos priežasties dėl avarijų, manau, nėra. Mano patarimas vairuotojams – būti labai atidiems, o motociklininkams – dar atidesniems, nes jiems avarijos metu labiausiai skauda. Tiesiog stengtis laikytis visų taisyklių. Jei jau labai norisi palakstyti, tai siūlyčiau rinktis uždaras trasas“, – sako lenktynininkas.

Užtarė motociklininkus

Buvęs lenktynininkas Darius Jonušis pasakoja, kad vaikystėje daug važinėjo krosiniu motociklu, o jau trejus metus svarsto apie naujo motociklo pirkimą, tačiau šį planą nuolat atideda.

„Trejus metus save atkalbinėju, nes turėti motociklą aš bijau. Labai norėčiau, bet bijau. Bijau, kad anksčiau ar vėliau mane vis tiek kas nors numuš“, – DELFI prisipažįsta D. Jonušis.

Specialistas įsitikinęs, kad dauguma atvejų dėl avarijų kalti automobilių vairuotojai.

„Visur yra išimčių, bet mano subjektyvia nuomone, vienareikšmiškai kalti automobilių vairuotojai. Aišku, mes nekalbame apie tuos motociklininkus, kurie laksto, skraidžioja. Tų, kurie normaliai važinėja, tikrai yra daug ir jų daugėja. Mes, automobilių vairuotojai, neturime įgūdžių ir įpročio jų matyti. Net nemanau, kad ryški apranga pagelbėtų. Užsienyje, kur motociklai važinėja spiečiais, jau susiformavęs įgūdis pastebėti motociklą, o mes įpratę pastebėti tik didelius objektus“, – įsitikinęs buvęs lenktynių pilotas.

D. Jonušis taip pat nemano, kad automobilių ir motociklų vairuotojams trūksta abipusės pagarbos.

„Aš manau, kad tai įgūdžių trūkumas. Juk sąmoningai niekas nieko nenumušinėja. Mano manymu, vertinant visą situaciją automobilių vairuotojai tiesiog nemato motociklininkų, dviratininkų, motorolerių vairuotojų“, – konstatuoja D. Jonušis.

Situacija nepasikeis

Žinomas vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas mano, kad kelyje svarbiausia vengti staigių ir neprognozuojamų veiksmų.

„Svarbiausia yra nekliudyti kitam ir staigiai nieko nekaitalioti. Čia panašiai, kaip žiedinėse lenktynėse – jei ramiai važiuoji, tai ir važiuok, nedaryk staigių judesių. Mes gi neturime galimybės tarpusavyje kalbėtis ir kontaktuoti. Nepasakysi kitam vairuotojui: tu palauk, aš dabar suksiu į kairę. Tai tada geriau nesimaišyti ir daryti tai, ką darai. Svarbiausia nesimaišykime vienas kitam“, – pataria ekspertas.

A. Pakėnas sako, kad reikia įvertinti ir tai, kad motociklas gali lėkti greičiau nei leidžiama. Bet kokiu atveju specialistas mano, kad situaciją pakeisti būtų labai sudėtinga. Paprasčiau yra prie jos prisitaikyti.

„Įvertinkime jų greitį. Taip pat įvertinkime ir tai, kad jie gali važiuoti greičiau. Reikia į tai atkreipti dėmesį. Tiesiog prieš savo manevrą reikia įvertinti situaciją. Žiemą mes vertiname kelio dangą, o vasarą turime žinoti, kad yra motociklininkai, kad jie važiuoja tarp eilių kamštyje, kad jie važiuoja mums iš dešinės, tad sukant į dešinę reikia žiūrėti, o to mūsų vairuotojai nelabai mėgsta. O tai reikia daryti.

Lietuvoje draudžiama motociklams ar dviratininkams važiuoti tarp eilių, bet jie važiuoja. Žinote kodėl? Nes jie tai gali daryti, jie telpa. Mes galime drausti, nedrausti, bet jie vis tiek taip darys. Mes galime sėdėti, nervintis arba galime priimti situaciją tokią, kokia ji yra“, – reziumuoja A. Pakėnas.