Nuo 2016 m. sausio 1 dienos ji pasikeitė, ir kai kurie transporto priemonių savininkai galės lengviau atsikvėpti.
Svetimo automobilio nekonfiskuos
Pagal 2015 m. lapkričio 19 d. prezidentės Dalios Grybauskaitės pasirašytą įstatymą, pakoreguoti Administracinių teisės pažeidimų kodekso punktai.
Pavyzdžiui, 26 punktas skamba taip: „Daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus. Daiktai, kurių apyvarta uždrausta, konfiskuojami visais atvejais“.
Kalbant paprasčiau, nuo sausio 1 dienos pažeidėjo vairuojama transporto priemonė gali būti konfiskuojama tik tokiu atveju, jei ji nuosavybės teise priklauso pažeidėjui, jo šeimos nariui ar artimam giminaičiui.
Transporto sektoriuje automobiliai dažnai priklauso įmonėms, todėl naujame įstatyme numatyta, kad transporto priemonė galės būti konfiskuojama tik tokiu atveju, jei ji priklauso įmonei, kuriai vadovauja pažeidėjas arba jo giminės.
Dar vienas naujas įstatyme numatytas atvejis: transporto priemonė galės būti konfiskuojama, jei ji buvo perleista pažeidėjui sudarius apsimestinį sandorį arba savininkas žinojo, kad automobilis bus naudojamas pažeidimams daryti.
Baudos įmonių vadovams gali išaugti
Vežėjai dėl vairuotojų „paslydimų“ galėdavo netekti brangiai kainuojančios technikos. Jeigu neblaivus vairuotojas įkliūdavo pareigūnams ne pirmą kartą, vilkikas (arba autobusas) galėdavo būti konfiskuojamas.
Panašu, kad dabar transporto priemonių savininkai gali atsipūsti kiek lengviau, tačiau jiems ATPK pataisas įteisinęs įstatymas smogė ir „antru galu“.
Jeigu transporto priemonė tapo pažeidimo „dalyve“, transporto priemonės savininkas privalo užtikrinti, kad „transporto priemonė būtų Lietuvos Respublikos teritorijoje ir nebūtų parduota ar kitaip perleista kitiems asmenims“. Išeina, kad sunkvežimis negali išvykti iš Lietuvos, ir toks draudimas gali užsitęsti pakankamai ilgai: „iki nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo termino pabaigos arba galutinio teismo nutarimo įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nutarimui konfiskuoti transporto priemonę – iki nutarimo vykdymo“.
Jeigu transporto priemonė priklauso juridiniam asmeniui, įstaigos vadovui už tokio reikalavimo nevykdymą numatyta 4344-5792 eurų bauda.
Keičiasi priverstinio nuvežimo tvarka
Skeptikai pasakys, kad kelių gaideliai ir toliau turės galimybę apeiti ribojimus.
Jei automobilis, kuriuo padarytas pažeidimas, bus registruotas ne pažeidėjo ar jo šeimos nario vardu, ATPK pakeitimai numato, jog jis net nebus sulaikomas: jis gali būti iš karto grąžintas savininkui. Tačiau šeimininkas įgys tam tikrų prievolių.
Lietuvos kelių policijos pareigūnai atkreipia dėmesį, kad formaliai nuo 2016 m. sausio 1 d. pasikeitė ne transporto priemonių konfiskavimo tvarka, o administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonės – priverstinio transporto priemonės nuvežimo – taikymas: padarius pažeidimą, už kurį pagal ATPK gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, kai transporto priemonė nuosavybės teise priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, iki administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo galima grąžinti transporto priemonę savininkui, jeigu tai nepakenks administracinio teisės pažeidimo bylos procesui.
Verta priminti pažeidimus, už kuriuos policijos pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka:
1241 straipsnis – sustojimas ar stovėjimas vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti, taip pat sustojimas ar stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų);
1242 straipsnis – pavojingas ir chuliganiškas vairavimas;
126 straipsnis – transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų;
127 straipsnio pirmoji ir trečioji dalys – Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą;
128 straipsnis – transporto priemonių vairavimas neturint teisės vairuoti;
129 straipsnis – transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, neturinčių teisės vairuoti;
130 straipsnio pirmoji dalis – transporto priemonės vairuotojui nepaklusus reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukus iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos;
1302 straipsnis – pakartotinis transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų.
