Kaip padėsite, tokias ir turėsite
Pagal visus taisyklingo padangų sandėliavimo reikalavimus, bet kur nutrenkti automobilio padangų negalima. Atrodytų keista, tačiau netaisyklingai laikomos padangos gali sudilti netgi taip, kad kitą sezoną neilgai jomis džiaugsitės.
Netinkamomis sąlygomis padangos sukietėja ir sutrūkinėja. Kad taip nenutiktų, būtina laikytis tam tikrų taisyklių.
Susiplojimo fenomenas, atsirandantis nepakankamai rūpestingai prižiūrint padangas, pranyksta pašildžius padangą. Vis dėlto deformacija, atsiradusi dėl ilgo padangos gulėjimo jos nepasukant daugiau nei 6 mėnesius, gali pridaryti nepataisomos žalos.
Aukštos klasės padangos su aukštu greičio indeksu yra ne tokios jautrios deformacijos fenomenui, nes jų gumos sudėtyje yra itin elastingo nailono. Siauros padangos taip pat yra atsparesnės deformacijai.
Kadangi padangos – gumos gaminiai, jos lengvai deformuojasi veikiamos naftos produktų, chemikalų bei saulės spindulių. Sandėliuojamoms padangoms kenkia karštis, todėl stenkitės, kad kito sezono jos lauktų vėsioje patalpoje, kur temperatūra nepakyla aukščiau 23–25 laipsnių.
Didesniame karštyje ant padangų paviršiaus atsiranda mažyčių įtrūkimų, ne tik trumpinančių padangos tarnavimo laiką, bet ir keliančių pavojų eismo saugumui: atsiradus net ir sunkiai įžiūrimam įtrūkimui, padangos struktūra jau nebebūna tokia tvirta.
Taip pat svarbu, kad padangų laikymo patalpa būtų tamsi ir gerai vėdinama, oras joje turi netrukdomai cirkuliuoti. Dėl tos pačios priežasties nepatariama pakuoti padangų į brezentinius ar plastikinius maišus – atrodo gal ir estetiškai, tačiau trukdo padangoms „kvėpuoti“.
Padangas reikia laikyti atokiau nuo naftos gaminių, benzino, alyvos ir bet kokių kitokių chemikalų, nes šios medžiagos gadina gumą ir gali gerokai sutrumpinti eksploatavimo laiką.
Didžiausias nuodas padangų gumai yra tepalas, įvairūs dažai ir automobilių degalai. Naftos produktų riebalai per kelis vasaros sandėliavimo mėnesius gali taip „padirbėti“, kad atėjus žiemai padangos jau bus netinkamos naudoti.
Principiniai skirtumai
Didelio skirtumo, kaip saugosite padangas – ar su ratlankiais, ar išmontavę, – nėra. Jei turite du ratų komplektus skirtingiems metų laikams, tai nuimti padangas nuo ratlankių nėra jokios prasmės. Juk kiekvienas sumontavimas, išmontavimas yra nemenka apkrova padangai.
Šonu suguldytus sandėliuojamus ratus vertėtų pripūsti oro iki maksimalios ribos.
O štai padangas galima sandėliuoti įvairiai: pakabinus, pastačius, paguldžius ant grindų ar sukrovus jas vieną ant kitos, kaip šulinio rentinį. Kuris būdas geriausias, priklauso nuo to, ar padangos yra su ratlankiais, ar ne. Žiemines padangas su ratlankiais geriausia laikyti sukabintas palubėje (tiesiog per centrinę rato skylę perverkite kokį nors vamzdį). Antras variantas neišmontuotoms padangoms – sukrauti jas vieną ant kitos.
Su išmontuotomis padangomis elgtis reikia visai kitaip. Tai ir yra padangų laikymo principiniai skirtumai. Išmontuotų padangų jokiu būdu negalima krauti vienos ant kitos, nes, veikiant žemės traukos jėgai, pirmiausia deformuojasi žemiau esančių padangų protektorius, o per ilgesnį laiką – ir brekeris, pakinta protektoriaus profilis (suapvalėja per skerspjūvį). Sumontavus tokią padangą ant automobilio rato, sumažėja sąlyčio su keliu plotas, pablogėja sukibimas su kelio danga, padangos centrinės dalies protektorius intensyviai dėvisi.
Išmontuotas padangas galima sandėliuoti tik vertikaliai, sudėjus jas ant grindų ar didelėje lentynoje. Tačiau ir taip laikant padangas nevalia pamiršti kas mėnesį jas pasukti 90 laipsnių kampu aplink savo ašį. Priešingu atveju jos gali minimaliai, tačiau prarasti apvalią formą.
Jei padangos laikomos ant automobilio, šis turėtų stovėti ant atramų, antraip slegiamos mašinos svorio deformuosis. Bet jeigu tokios galimybės nėra, reikia 25 proc. padidinti padangų slėgį ir kas tris mėnesius pakeisti automobilio stovėjimo padėtį.
