Kalbu apie atsarginį ratą. R16 dydžio padanga net su lengvojo lydinio ratlankiu sveria apie 20 kg. Atsikračius tokio balasto mašina ne tik lengviau rieda, bet ir leidžia gerokai efektyviau išnaudoti bagažinės erdvę. Nemažai vairuotojų sąmoningai atsisako penktojo rato, o jo vietoje sumontuoja LPG dujų rezervuarą. Tačiau, kad ir kokie skirtingi būtų poreikiai, rizika patirti didelių nemalonumų laiku nepastebėjus aštriabriaunės asfalto duobės ar piktybinio gelžgalio niekur nedingsta. Per pastarąją padangų keitimo karštinę pabendravęs su automobilių apavu prekiaujančiais vyrukais supratau, kad „normali" statistika - per dvejus metus vidutiniškai vienas pradurtas ratas.
Siūlomi du populiariausi saugikliai, atsisakius įprasto atsarginio rato: remonto paketas arba pagal vadinamąją „RunFlat" technologiją pagaminta padanga. „TopGear" komanda išbandė abu variantus.
Iš „Goodyear-Dunlop" atstovybės pasiskolinus eksperimento herojus - R16 dydžio „RunOnFlat" (įvairūs gamintojai vadina skirtingai: „Bridgestone" - RFT, „Michelin" - ZP, „Continental" - SSR, „Pirelli" - „RunFlat", „Dunlop" - DSST ir t. t.) ratą ir sandarinimo priemonių komplektą - beliko padangai atlikti eutanaziją. Barbariškam seansui parinkome ilgoką medvaržtį, kuriuo pervėrus nedidelę lentą liko styroti gal 3 centimetrų smaigas. Per jį pervažiavus abu ratai išsikvėpė sprinterišku greičiu, tačiau, kai su niekuo nesupainiojamas šnypštimas liovėsi, skirtumas buvo akivaizdus. Paprasta padanga apautas ratlankis įsirėžė į šalikelės gruntą, o „Dunlop" DSST, nors ir gerokai subliūškusi, tikrai neatrodė mirusi.
Remonto paketą panaudoti bandant sugrįžti iki serviso pasirodė dar paprasčiau, nei tikėjausi. Miniatiūrinio kompresoriaus žarnelę prijungiau prie sandarinimo medžiaga užpildyto flakonėlio, o iš jo styrantį produktotiekį - prie ventilio. Tada liko pasirūpinti 12 V elektros energijos porcija, ir po keleto minučių dūzgimo prakiurdytas ratas atrodė pasirengęs tęsti žygį. Šioje operacijoje reikėjo tik vienos korekcijos - persukti padangą taip, kad skylė būtų kiek aukščiau ir pro ją neištekėtų hermetikas.
Likusį kelionės atstumą šis ratas nekėlė jokių rūpesčių, slėgis nenukrito žemiau nei iki 2 barų. Perspėjimai nevažiuoti greičiau kaip 80 km/val. atrodė visiškai nepamatuoti. O nemirtingoji „RunFlat" padanga nė akimirką neleido užmiršti akistatos su medvaržčiu. Visų pirma, ji kėlė tikrai nemenką triukšmą ir, kadangi buvo sumontuota ant priekinės ašies, visą mašiną traukė į šoną. Nepajusti, kad važiuoji praradęs slėgį, neįmanoma, todėl padangų gamintojų reikalavimai tokius ratus montuoti tik slėgio daviklius turintiems automobiliams atrodė nerimti.
Tiesa, kai pasiekėme „Dagrio" servisą, kurio meistrai vertino eksperimento rezultatus, vienas dalykas kiek nustebino. Nors neviršijome 60 km/val. (didžiausias leidžiamas tempas tuščiu „RunFlat" ratu - 80 km/val.) ir įveikėme viso labo 15 km, protektoriaus paviršius buvo karštas, tarsi būčiau ką tik finišavęs asfaltiniame greičio ruože. Kita vertus, jau išmontavę storasienę padangą („RunFlat" esmė - papildomos guminės atramos šonuose ir tvirtesnis karkasas) meistrai neįžvelgė nė vienos priežasties, kodėl tradiciniu būdu užlopius skylę nebūtų galima šio daikto naudoti toliau.
Kiek daugiau abejonių kilo dėl hermetiku suremontuotos padangos ateities. Ją eksploatuoti būtų galima nebent tuoj pat po incidento kelyje itin kruopščiai išplautą, nes dėl pradėjusio stingti sandariklio ji taptų nesubalansuojama. Be to, ekspertų teigimu, ši medžiaga ganėtinai agresyvi, todėl gali rimtai pakenkti vidinėms apavo konstrukcijoms.
Mūsų verdiktas
„RunFlat" gaminiai iš tiesų leidžia keliauti neturint atsarginio rato, tačiau verčia taikstytis su kai kuriais kompromisais: menkesniu komfortu, prastesne amortizacija, didesne kaina, mažesne rida. Tokio tipo padangų protektoriaus raštų įvairovė kur kas kuklesnė, o naują komplektą greičiausiai reiktų specialiai užsakyti.
Padangų sandarinimo paketas, be akivaizdžių pranašumų, turi ir trūkumų. Vieną kartą juo reanimavus kelyje prakiurdytą ratą, dėl agresyvaus hermetiko poveikio ir atsirandančio disbalanso padangą greičiausiai tektų išmesti.
Taigi, jei bagažinė neužgriozdinta dujinės įrangos rezervuaru, geriau keliauti drauge su klasikiniu atsarginiu ratu.
Kompromisų dėlionė
„RunFlat" sukurtos maždaug prieš 20 metų. Šiandien jos montuojamos beveik visiems BMW modeliams ir kai kuriems prabangiems sportiniams automobiliams („Ferrari F430", „Maserati Quattroporte", „Rolls-Royce Phantom").
Pagal šią technologiją sustiprinami gaminio šonai. Kai iš įprasto rato išleidžiamas oras, padanga nusėda, jos kraštai atsiskiria nuo ratlankio ir šonai suglemba ant kelio. Didelė masė apavą visiškai sugadina nuvažiavus vos kelis kilometrus. „RunFlat" šonai laikosi prie ratlankio ir nesuglemba nuo automobilio masės, kai ratas praduriamas ir sumažėja slėgis.
Maksimalus atstumas, kurį galima įveikti nuleista padanga, priklauso nuo jos gamintojo ir siekia 80-250 km. Didžiausias greitis - 80 km/val.
Specialistai labai skeptiškai vertina užmojus „RunFlat" padangomis apauti automobilius, kurių konstruktoriai to nenumatė. Jos gerokai sunkesnės, todėl paspartintų pakabos detalių dėvėjimąsi. Be to, bemaž penktadaliu brangesnės.
