aA
„Vairuotojus, kurie neseniai gavo pažymėjimus, didžiąja dalimi galime vadinti prarastąja karta. Pažiūrėkite, kas vyksta gatvėse“, – sako „Lexus“ vairavimo akademijos vadovas Darius Grinbergas. Pastaruoju metu Lietuvą drebino viena po kitos skaudžios nelaimės, kai nesuvaldomi automobiliai tėkšdavosi į stulpus ar lėkė nuo kelių. Liūdnas faktas, bet dauguma tokių atvejų už vairo sėdėjo jauni žmonės.
© DELFI / Andrius Ufartas

Specialistai sutartinai tikina, kad į gatves išvažiuoja jauni žmonės, kurie formaliai turi tam teisę, nes savo rankose laiko vairuotojo pažymėjimą. Tačiau įgūdžių vairuoti jie neturi. Dar blogiau, kai jaunas žmogus mano esantis geras vairuotojas ir stipriai pervertina savo galimybes.

Specialistai rodo pirštu į vairavimo instruktorius. Vienas žinomiausių Lietuvos vairavimo mokytojų Artūras Pakėnas sutinka, kad vairuotojų paruošimo sistema stipriai serga. Tačiau yra ir kur kas daugiau priežasčių, kodėl reguliariai nutinka skaudūs eismo įvykiai.

Privalomi mokymai

D. Grinbergas atkreipia dėmesį į iškreiptą vairavimo kursų tikslą.

„Iš tiesų žmonės mokosi ne vairuoti, o gauti vairuotojo pažymėjimą. Turbūt čia ir yra didžiausia problema. Kažkada buvusi graži idėja, kad privalomai mokyti papildomai, matyt dėl politinių priežasčių buvo numarinta. Aš net neabejoju, kad reikia papildomo mokymo. Pas mus žmonės taip mano, kad vairuotojo pažymėjimas yra prigimtinė teisė, kad privaloma jį gauti ir nebūtinai reikia mokėti vairuoti. Tai yra didžioji problema. Tai jau ir mentaliteto klausimas“, – pastebi D. Grinbergas.

Specialistas neabejoja, kad savo noru didžioji dalis vairuotojų į vairavimo kursus negrįš.

„Tik privalomi dalykai galėtų pakeisti situaciją. Šiuo atveju tai – tik privalomi papildomi mokymai. Yra puikūs centrai. Dabar Lietuvoje yra keturi centrai, tačiau jei būti priimtas sprendimas dėl privalomų mokymų, tai matyt atsirastų ir privačių autodromų, kuriuose būtų galima mokytis. Jei nepriversi, tai patys žmonės nesimokys. Aišku, yra išskirtinių atvejų, kai žmonės mokosi savanoriškai, bet jei imti visą vairuotojų skaičių, tai savarankiškai mokosi vienetai“, – skaičiuoja D. Grinbergas.

Darius Grinbergas
Darius Grinbergas
© DELFI / Tomas Vinickas

Problema – instruktoriai

Buvęs lenktynininkas Stasys Brundza atkreipia dėmesį į pačių vairavimo instruktorių kompetenciją.

„O kas moko vairavimo instruktorius? Mano galva, atsakymo nėra iki šiol. Konkrečiai sisteminio mokymo nėra. Aš jau senai siūliau, kad išlaikius teises 24 mėnesių laikotarpyje būtų privaloma lankyti vairavimo kursus specialiose trasose saugaus eismo centruose. Tai turėjo būti skubiai padaryta, tačiau iki šiol tai nėra padaryta. Tik teises gavę vairuotojai mano, kad gerai vairuoja, tačiau ištikus sudėtingesnei situacijai mes matome, kaip tai liūdnai baigiasi. Būtent specialiose trasose vairuotojai suprastų, jog iš tiesų nemoka vairuoti“, – sako S. Brundza.

Buvęs lenktynių pilotas taip pat stebisi, kad nėra baudžiami avarijas, nors ir nedideles, sukeliantys vairuotojai. Teoriškai avarijų kaltininkai nukenčia dėl pabrangsiančio draudimo, tačiau tiesioginių baudų dėl techninių įvykių nėra.

„Kai vairuotojas užmuša žmogų – tai jau vėlu. Reikia bausti tada, kai jis jau daro lengvesnius pažeidimus. Tarkime, avarijos, kai nėra sužeistų žmonių. Užpildoma deklracija ir viskas tuo baigiasi. O tokių atvejų yra 100 tūkst. per metus! Kodėl techninių avarijų kaltininkai nebaudžiami, kad ir 100 Eur bauda? Surinktus pinigus būtų galima panaudoti saugaus eismo priemonėms. Nebaudžiamumas veda prie nelaimių“, – įsitikinęs specialistas.

S. Brundza taip pat siūlo kiekviename automobilyje privalomai naudoti vaizdo registratorius, kuriuos galėtų tikrinti policijos pareigūnai.

BMW avarija Kaune
BMW avarija Kaune
© Kauno aps. VPK

„Tai jau automatiškai disciplinuoja vairuotojus. Suko į kairę ir nepraleido motociklo, bet gal tas motociklas lėkė tokiu greičiu, kad jo net pastebėti neįmanoma? Gal važiavo per raudoną ir partrenkė žmogų? O gal žmogus ėjo per raudoną? Visa tai ir matytųsi įrašuose“, – siūlo S. Brundza.

Šaukštas deguto

Ta patarlė, kai šaukštas deguto sugadina medaus statinę, tinka ir šiuo atveju – tą pripažįsta A. Pakėnas. Tiesa, neaišku, koks šiuo atveju deguto ir medaus santykis.

„Iš esmės žmonės teisūs – aš ir pats sau keliu tokius klausimus. Esu pats matęs, kai į vairavimo mokyklas ateina jauni vyrukai ir sako: aš noriu dirbti vairavimo instruktoriumi, turiu licenciją. Tada klausia: o tu moki mokyti vairuoti? Tada kandidatas į instruktorius jau piktas: „ar jūs matote, kad aš turiu licenciją? Jūs ką nors suprantate iš viso? Juk aš turiu licenciją!“. Pas mus toks pats supratimas visose srityse – yra 3 mln. krepšinio trenerių, 3 mln. mokytojų, 3 mln. gydytojų. Visi viską mokame“, – dėsto vairavimo instruktorius.

A. Pakėnas teigia, kad instruktorius pirmiausia turi būti geras pedagogas. Tuo tarpu Lietuvoje supratimas yra kitoks.

„Pas mus labai stipriai nuvertintas pedagoginis pradas. Mūsų nuomonė tokia, kad bet kas, kas moka vairuoti, gali mokyti vairuoti. Bet juk nereiškia, kad geras žaidėjas taps geru treneriu. Lygiai tas pats su vairavimu. Dabar pas mus yra taip, kad instruktorius yra vairuotojas, o ne mokytojas“, – sako specialistas.

Artūras Pakėnas
Artūras Pakėnas
© G.Matulaičio nuotr.

Problemų apstu

Tačiau A. Pakėnas nesutinka, kad dėl visko kalti tik vairavimo instruktoriai.

„Nėra vienos problemos – tai yra sisteminė problema. Viena iš jų yra ir vairavimo instruktorių darbo kokybė. Man labai daug teko bendrauti su vairavimo instruktoriais visoje Lietuvoje ir tikrai yra nuostabių specialistų. Jų yra ir yra nemažai. Tačiau yra tokių, kurie dirba atmestinai. Lygiai taip pat, kaip ir visose profesijoje. Visko yra. Taip, egzistuoja vairuotojų paruošimo problema, bet ir daug kitų problemų“, – DELFI sako A. Pakėnas.

Kitas klausimas – vairuotojų mąstymas. Tai kur kas sudėtingesnis klausimas, nei techninis mokymas vairuoti. A. Pakėno teigimu, šiuo klausimu vairavimo instruktoriai padėti menkai tegali.

„Aš galiu būti geriausias mokytojas, bet jei ateina žmogus ir sako: „tu man neaiškink, o tik pasakyk, kaip egzaminą išlaikyti ir atsiknisk nuo manęs!“ Jei jūs vaikštote su suplyšusiomis kelnėmis, o aš jums liepsiu nusivalyti batus, juk kelnės ir liks suplyšusios.

Mes norime vieno sprendimo, kad viskas susitvarkytų, tačiau taip nebus. Pas mus viskas tiek apleista, kad reikia 20 sprendimų, jog sistema pagerėtų. Mes norime vieno sprendimo, tačiau pirmiausia reikia keisti požiūrį. Sako, pas mus gerėja vairavimo kultūra, tačiau nežinia su kuo ji lyginama.

Bet jūs man pasakykite, kuris žmogus nežino, kad negalima viršyti greičio? Jau darželinukas žino, kad negalima viršyti greičio ir eiti per raudoną. Pilietis augo mūsų visuomenėje, savo šeimoje, aplinkoje, mokykloje ir ateina pas mane sulaukęs 18-20 metų. Aš jį matysiu du mėnesius, o jūs norite, kad aš jį padaryčiau piliečiu?! Per 20 metų jo aplinka, Lietuva, mokykla, šeima nepadarė jo piliečiu, o vat Artūras per du mėnesius padarys iš jo pilietį? Situacija yra tokia“, – liūdnai konstatuoja A. Pakėnas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vilniaus gatvės sustingo – kurių atkarpų vengti, jei norite grįžti namo greičiau siūloma vengti pagrindinių arterijų (7)

Penktadienį ne vienas, išvažiavęs popiet Vilniaus į gatves, turėjo gerokai nustebti –...

Kas antro automobilio žibintai šviečia kreivai – paaiškino, kaip pasitikrinti patiems (55)

Lietuvos techninės apžiūros ( TA ) įmonės bei asociacija „ Transeksta “ lapkričio pabaigoje...

Eismo sąlygas dalyje rajonų sunkina plikledis

Penktadienio rytą pietryčių ir rytų Lietuvoje dėl snygio, vietomis pereinančio į šlapdribą,...

Kodėl klysta tie, kurie pamatę, kad ant kelio nėra sniego, paspaudžia akceleratorių (4)

Itin pavojingi žiemos reiškiniai – „juodas“ ledas, lijundra ir pūga – budrius išlikti...

Keliuose yra slidžių ruožų, perspėja kelininkai

Trečiadienio rytą Lietuvos keliuose yra slidžių ruožų, perspėja kelininkai.

Top naujienos

Mažas ir visų pamirštas regionas, kurio vertė Kremliui – neįkainojama: mes bijome kalbėti (120)

Kad išvengtų sankcijų, Kremlius suka aplinkkeliais: naudojantis šalia Juodosios jūros esančiu...

Mažo Šveicarijos miestelio triumfas ir tragedija: geriausiais laikais „Ferrari“ ir „Porshe“ net nebuvo prabanga (5)

Sparčiai tiksint laikrodžiui ir artėjant „Brexit“ valandai, Europos miestai varžosi...

Šaltis jau greit sukaustys Lietuvą: ruoškitės – bus ir sniego pusnų (44)

Sekmadienio naktį maloniai paspaus šaltukas ir kai kur truputį pasnigs. Rimtesnio sniego sulauksime...

Žemė atakuoja Marsą: mokslininkai papasakojo, kokie pavojai tyko žmonių Raudonojoje planetoje (42)

Turbūt daugelis matėte filmų apie taikius Žemės gyventojus atakuojančius agresyvius marsiečius....

Nepilnametės išžaginimas mokyklos personalo nesukrėtė: visos jos čia tokios (213)

Stūmė, spyrė kojomis, kando. Prievartautojas atsitraukė, tačiau grįžo ir su visa jėga...

Praėjus 32 metams po mažamečių nužudymo trūko žudiko kantrybė teisme paskelbta siaubą keliančių nuotraukų (33)

Didžiojoje Britanijoje paskelbtas nuosprendis didžiulio atgarsio visuomenėje sulaukusioje byloje:...

Ne visi pedagogai verti šio vardo: šaukštas deguto sugadino medaus statinę (60)

Įžengusius į kabinetą rimtomis akimis nužvelgia trys iškiliausi Lietuvos partizaninių kovų...

Vytautas Landsbergis: negalima žiūrėti į gerovę tik iš ekonominės perspektyvos (2511)

Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ( TS–LKD ) garbės pirmininkas,...

Kristina susirūpino, ką valgo, kai smarkiai susirgo: pakeitusi kelis dalykus, dabar jaučiasi puikiai (24)

Vilnietė Kristina Bondar sveika mityba susidomėjo stipriai sušlubavus sveikatai. Moteris buvo...

7 raudonosios arbatos privalumai (8)

Raudonoji ( rooibo s) arbata – tai raudonoji žolelių arbata, gaminama iš fermentuotų...