aA
Praėjusią savaitę pravažiuojantys Kauną, galėjo pastebėti, kad kelio A1 (Islandijos pl.) atkarpoje nuo Giraitės iki Savanorių pr. sankryžos (į abi puses) atliekami kažkokie matavimai. Netgi socialiniame tinkle „Facebook“ internautai dalijosi savo pamąstymais, kokia tai technika, kam ji skirta, ką ji matuoja ir pan.
Magistralė A1 (KTTI nuotr.)
© KTTI nuotr.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) direktorius Egidijus Skrodenis ramina vairuotojus: „Tai nebuvo vairuotojų ar jų transporto kontrolės priemonės. Matuoti transporto priemonių srautai, jų pasiskirstymas Islandijos pl. Kaune.“

DELFI jau anksčiau rašė, kad Kauno vadovai ir LAKD atstovai pagaliau priėmė sprendimus, kurie leis pradėti magistralės A1 ties Kaunu rekonstrukciją. Paaiškėjo ir konkrečios datos, kada prasidės darbai – jų atlikimo konkursai bus skelbiami ne vėliau kaip rugpjūčio pradžioje, o realūs darbai startuos kitų metų pradžioje, kai tik leis oro sąlygos.

Pasak LAKD direktoriaus E. Skrodenio darbai jau pradėti.

„Pirmiausia išsiaiškinsime tikslias problemas, viską gerai pasversime, įvertinsime tam tikrų darbų teikiamą naudą ir kaštus, pačių tiltų sprendinius, kiek jie duos efekto. Gal galimas tam tikros probleminės vietos sprendimas greitesnėmis ir pigesnėmis priemonėmis nei numatyti rekonstrukcijos darbai ir pan. Be to, nuo paskutinio modeliavimo srautai stipriai pakito, išsiplėtė prekybos ir pramogų centras „Mega“ bei kitos šalia Islandijos pl. esančios teritorijos“, – kalbėjo E. Skrodenis.

Planai dėl tiltų nesikeičia

LAKD vadovas anksčiau minėjo, kad visos problemos yra ties tiltais per Nerį. Ten paprasčiausiai nėra lėtėjimo ir greitėjimo juostų. Norint jas padaryti, reikia platinti tiltus. Po rekonstrukcijos kelio ruožas nuo Muravos sankryžos iki Giraitės apsisukimo bus praplatintas iki 3 eismo juostų abiem kryptimis. Tiltai bus praplatinti iki 4 eismo juostų, iš kurių viena bus greitėjimo/lėtėjimo ir pan.

„Šie planai dėl tiltų statymo nesikeičia, mes tik norime būti garantuoti galutinai, kad tos investicijos bus tikrai vertingos ir ateinančius 20-30 metų tai, ką investuosime, tarnaus ir atitiks tolimesnę infrastruktūros plėtrą“, – tolimesnius planus patvirtino E. Skrodenis.

Pasak LAKD direktoriaus, tyrimai parodys, kokius darbus reikia atlikti. Tada bus galima matyti, kiek ir kokių investicijų reikia infrastruktūrai gerinti iš esmės. Galbūt reikšmingi pokyčiai galimi panaudojant esamą infrastruktūrą su minimaliomis investicijomis.

„Tokiu būdu mes pereiname prie profesionalaus ir labai aukšto lygio infrastruktūros planavimo, kad planuotume ten, kur tikrai reikia, kur yra srautai, o ne ten, kur tik atrodo, kad reikia“, – samprotavo LAKD vadovas.

Todėl LAKD kreipėsi į Kelių ir transporto tyrimo institutą (KTTI) dėl specialaus transporto srautų pasiskirstymo tyrimo, kurio tikslas – išsiaiškinti, numatyti, kaip galima būtų pagerinti susisiekimą ir pralaidumą Islandijos pl. Kaune.

Transporto srautų tyrimas

KTTI Intelektinių transporto sistemų grupės vadovo Andriaus Kairio manymu, šiai dienai eismo pralaidumo problemos Islandijos pl. pasidarė gana didelės ne tik Kauno miesto, bet ir visos Lietuvos ar net Baltijos šalių mastu. Rekonstravimas yra planuojamas jau ne vienerius metus, tačiau dėl įvairių priežasčių procedūros užtrunka, o projektų pradžia vis nusikelia. Todėl jis sutinka, kad šią problemą būtina spręsti kuo greičiau.

„Tačiau tam pirmiausia reikalinga išsami esamos situacijos analizė. Todėl mes kelias savaites atlikome išsamius matavimus su įvairia technika. Susisteminę rezultatus, kompiuterinėmis programomis atliksime modeliavimą, kuris parodys, ką reikia daryti“ – kalbėjo A. Kairys.

Apskritai buvo daryta taip, kad iš principo pasimatytų, kaip juda transporto srautai, iš kur atvažiuoja, kur nuvažiuoja ir pan., A. Kairiui antrino KTTI Strateginių tyrimų skyriaus viršininkas Aivaras Vilkelis.

Jo teigimu, šio konkretaus transporto srautų matavimo atveju, iš viso buvo matuoti 7 taškai. Įvažiavimai į Islandijos pl. nuo Giraitės, nuo Domeikavos ir iš kelio A5 (nuo Marijampolės), nuo Vytėnų, nuo Šilainių ir įvažiavimas į Savanorių pr. Iš Islandijos pl. ir nuo Jonavos. Vakare buvo matuojama atvirkštine tvarka.

Transporto priemonių skaičiavimas

Matavimo esmė – nustatyti iš kur srautai atvažiuoja ir kur nuvažiuoja, kiek kiekvienas automobilis, įsukęs į kelią, tuo keliu važiuoja ir kur jis išsuka.

Šioje vietoje LAKD vadovas ramina nuogąstaujančius dėl gyvenimo privatumo. Anot jo, atliekant matavimus, nerenkami jokie duomenys galintys pažeisti asmens privataus gyvenimo neliečiamumą: nei transporto priemonių numeriai, nei kokia kita informacija apie automobilio savininką ir pan. E. Skrodenio teigimu, viskas yra koduojama, iškart suteikiant unikalius numerius. Atsekti, kas ir kur nuvažiavo nėra galimybės. Matosi tik transporto priemonių vienetai ir jų maršrutai.

„Matuojama specialia technika. Tačiau pats matavimo principas labai paprastas: transporto priemonių vienetai fiksuojami pagal transporto priemonių numerius. Numeriai yra koduojami ir transporto priemonei suteikiamas unikalus numeris. Taip stebimas kiekvienos transporto priemonės maršrutas“, – matavimų principus aiškino LAKD direktorius.

KTTI direktorius Šarūnas Baublys taip pat pabrėžia, kad matavimų metu nevykdoma jokia vairuotojų kontrolės funkcija: „Tai yra tiriamieji darbai – srautų nustatymas, o ne greičio matavimas, draudimo galioji tikrinimas ar pan. Tiesiog buvo matuojami transporto vienetai, jų judėjimas, iš kur atvažiuoja ir kur nuvažiuoja. Jokios asmeninės informacijos, visa informacija koduota. Automobiliai fiksuojami kaip vienetai, nėra galimybės atsekti, nei valst. nr., nei markės, nei transporto priemonės spalvos ir pan. Todėl baimintis dėl savo privataus gyvenimo neliečiamumo neverta.“

Magistralė A1 (KTTI nuotr.)
Magistralė A1 (KTTI nuotr.)
© KTTI nuotr.

Beje, pasak E. Skrodenio, tokie matavimai atliekami praktiškai visame pasaulyje, jie leidžia gerokai tiksliau ir tikslingiau planuoti pačią kelių infrastruktūrą. Tada matoma, kaip pasiskirsto srautai, kokie yra traukos objektai bei kur ir kokią infrastruktūrą reikia gerinti.

Dėl technikos niokojimo ar vagysčių visuomet pranešama policijai

Be to, Š. Baublys kreipiasi į tuos, kurie dėl nežinomų priežasčių šią techniką niokoja, laužo ar vagia.

„Šios technikos paskirtis, galima sakyti, yra vienetinė. Jos nelabai kur dar galima pritaikyti. Tauriųjų metalų jose taip pat praktiškai nėra. Kaip jau minėjau, ji neatlieka jokios vairuotojų kontrolės funkcijos, naudojama tik tam tikriems matavimams atlikti. Technika naudojama siekiant padėti vairuotojams“, – apie naudojamos technikos paskirtį kalbėjo Š. Baublys.

Šios technikos vagystės ar niokojimas niekam naudos neatneš. Tačiau už tokius veiksmus yra numatyta atsakomybė, nes dėl technikos vagystės ar sugadinimo KTTI visada praneša policijai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Trinktelėjimas durelėmis į kitą automobilį atsirūgs: bus galima pildyti deklaraciją (274)

Tikriausiai nerasime tokio vairuotojo, kuris nebūtų pakliuvęs į situaciją, kai prekybos centro ar...

Atlikę šiuos darbus nesiskųsite apšalusiu ar aprasojusiu automobilio langu (51)

Atėjus žiemai vairuotojus užklumpa daug nepatogumų – nuo automobilio reikia valyti sniegą,...

Gerų žinių nėra: kelininkai pasakė, kur Lietuvoje vairuotojams bus sunkiausia (34)

Penktadienį ilgesnėms kelionėms pasirinkusiems vairuotojams derėtų vairuoti itin atsargiai....

Gausus sniegas pakišo koją ir Vilniaus vairuotojams – pasipylė avarijos pagrindinėse gatvėse formuojasi spūstys (117)

Gausus sniegas sukėlė chaosą ne tik Vidurio Lietuvoje: avarijos penktadienį apie pietus...

Kaune – chaosas, kelininkai skelbia darbus pradėję anksčiau, bet greitkeliai – užpustyti skaičiuoja masines avarijos (135)

Penktadienis vairuotojams ne itin palankus. Visą savaitę besikeitusių oro sąlygų baigiamasis...

Top naujienos

Orai: lietų ir šlapdribą pakeis sniego pusnys (4)

Pirmadienį orus lems ciklonas keliaujantis nuo Atlanto vandenyno . Dangumi plauks niūrūs,...

„Paskutinis skambutis“ praėjo ramiai, tačiau tuo viskas dar nesibaigia (534)

Sekmadienį Vilniuje vykusioje masinėje protesto akcijoje „Paskutinis skambutis“ susirinko apie 6...

Kad pritrauktumėte šio milijardieriaus dėmesį, jums reikia iškristi iš mokyklos (39)

Kadaise sėdėjęs kalėjime už automobilių vagystę, Tally Fofana dabar sulaukia paramos iš...

Ir Jasikevičius, ir Adomaitis turi prastų naujienų (68)

Sunku prisiminti, kada paskutinį kartą mūšis tarp Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Ryto“...

Kaunietis pasipiktino ligoninės darbu: numirėliui juk nėra kur skubėti (24)

„ Kas vyksta Kaune “ redakciją pasiekė Kauno klinikinės ligoninės administracijos darbu...

Šapoka: bandoma pažadinti Marxo šmėklą priešinsis bet kokiam pinigų mokytojams didinimui (506)

Finansų ministras Vilius Šapoka LRT TELEVIZIJOS laidos „ Savaitė “ studijoje teigė, kad...

Karieta su žirgais ir žiedlapiai iš sraigtasparnio: ištaigingos mafijos vadeivos laidotuvės pagaliau atvėrė akis namai – prabangūs iki absurdo (77)

Romos policija ėmėsi griauti aštuonis prabangius namus, pastatytus, kaip įtariama, mafijos klano,...

Vilniaus priemiestyje, magistralėje, žuvo mikroautobuso partrenktas jaunuolis (29)

Sekmadienio vakarą, apie 20.20 val., Vilniaus r., sostinės priemiestyje Raisteniškėse,...

Apžvalgininkas: premjeras nesuvokia, kad jis nėra Venesuelos policijos generolas (780)

Vargu, ar premjeras Saulius Skvernelis tikėjosi, kad nepatenkintų dėl etatinio apmokėjimo...

Į Paryžių nuvykęs lietuvis rado iki šiol skaniausius desertus, dėl kurių alpsta visas pasaulis: vieneto kaina – 2,5 euro (59)

Turbūt nėra tokių žmonių, kuriems nepatiktų desertai , tačiau dar smagiau juos valgyti, kai...