Dar maždaug prieš 10 metų Europoje pradėtas eksperimentas, skirtas įrodyti, kad ne kelio ženklai ir jų gausa lemia mažesnį avarijų skaičių - keliuose skirtingų šalių miestuose arba jų dalyse kelio ženklai visiškai pašalinti. Rezultato laukti ilgai neteko - jau po kurio laiko paaiškėjo, kad tose vietose eismo nelaimių skaičius sumažėjo ar net išnyko visai.
© DELFI (T.Markevičiaus nuotr.)

Klaipėdoje irgi yra vienas kvartalas be kelio ženklų. Šiomis dienomis vienas iš gyventojų paprašė Savivaldybės į tai atkreipti dėmesį, tačiau valdininkai pasielgė „europietiškai“ ir nusprendė čia ženklų nestatyti. Motyvas – taip bus saugiau.

Avarijos dingo

Ties įvažiavimu į 1 tūkst. gyventojų turintį Olandijos miestelį Makingą yra vienintelis ženklas – su užrašu „Verkeersbordvrij“ („Laisvas nuo kelio ženklų“). Iš miestelio pašalinti visi įmanomi kelio ženklai, nebeliko net linijų ant asfalto. Rezultatas – avarijų čia smarkiai sumažėjo.

Atlikti panašų eksperimentą, beje, remiamą Europos Sąjungos lėšomis, ryžosi dar 7 miestai skirtingose valstybėse. Viename jų – Hanoverio kaimynystėje esančioje Bomtėje (Vokietija) – irgi pašalinti visi šviesoforai bei kelio ženklai – netgi tie, kurie nurodė pirmenybę ar reikalavo sustoti.

Jau po keturių savaičių padaryta išvada – miestelyje, kurio gatvėmis naudojasi apie 13 tūkst. vairuotojų, neįvyko nė vienos avarijos – nei automobilių susidūrimų, nei incidentų su pėsčiaisiais! Anksčiau pagrindinėje sankryžoje būdavo skaičiuojama po 50 rimtesnių avarijų kasmet.

Maža to – kas mėnesį Bomtės merija ėmė taupyti po beveik 7 tūkst. eurų. Būtent tiek anksčiau kainuodavo susidėvėjusių ar tiesiog vandalų apgadintų kelio ženklų bei šviesoforų keitimas.

Dar anksčiau tokių pačių rezultatų sulaukta ir 47 tūkst. gyventojų turinčiame Olandijos mieste Drachtene. Čia irgi neliko kelio ženklų, o iš 18-os šviesoforais reguliuojamų sankryžų paliktos dvi – kitos paverstos žiedais. Avarijų skaičius krito drastiškai.

Analogiškas pavyzdys – ir milijoniniame Londone. Prestižiniame Kensingtono rajone esančioje Hai gatvėje piko metu per valandą pravažiuoja apie 2500 automobilių, iš vietos metro stoties išeina per 3000 žmonių, tačiau šio rajono valdžia nepabijojo pašalinti ir beveik visų (95 proc.) kelio ženklų, ir šviesoforų, ir pėsčiuosius nuo gatvės saugojusių atitvarų.

Nuo tada pėstieji gatvę galėjo pereiti kur tik panorėję. Rezultatas? 60 proc. sumažėjusių ir rimtų, ir smulkių avarijų.

Taip pat – ir kituose miestuose, kurie ryžosi panašiems sprendimams. Kristijanfyldo mieste Danijoje iš pagrindinių sankryžų pašalinus kelio ženklus ir šviesoforus mirtinų avarijų, čia fiksuotų bent po 3 per metus, nebeliko. Viltšyre (Anglijoje) antraeilės reikšmės gatvėse pašalinus skiriamąją juostą eismo incidentų sumažėjo 35 proc.

Klaipėdoje – irgi pavyzdys

Pusiau juokais, pusiau rimtai galima konstatuoti, kad tokį gyvenimo be kelio ženklų ir kitų eismo reguliavimo priemonių eksperimentą pirmoji pasaulyje pradėjo Klaipėda. Įvairių Lietuvos miestų pavadinimus turinčiose vadinamojo Dviračių treko rajono (oficialus pavadinimas – Kretingos gatvės seniūnaitija) gatvelėse jokių kelio ženklų, atrodo, nebuvo nuo pat šio individualių namų kvartalo atsiradimo.

Vis dėlto šiomis dienomis Klaipėdos savivaldybės Saugaus eismo komisijoje svarstyta, ar nevertėtų čia esančiose 40-yje sankryžų įrengti ženklų, nurodančių, kuri gatvė yra pagrindinė, o kuri – šalutinė. Svarstymo priežastis – vieno gyventojo prašymas pastatyti tuos ženklus: esą naudotis nereguliuojamomis gatvėmis pavojinga ir vairuotojams, ir pėstiesiems, ir po rajoną dviračiais važinėjantiems vietos vaikams.

Sunku pasakyti, ar Savivaldybės Transporto skyriaus darbuotojai buvo susipažinę su visais anksčiau pateikiamais Europos šalių pavyzdžiais, tačiau jie pasiūlė prašymą atmesti.

„Reikėtų net apie 160 naujų ženklų. Bet ar jie duotų kokios nors naudos? Dabar, kai ženklų nėra, vairuotojai elgiasi atsargiai – privažiuoja lygiareikšmių kelių sankryžą, sustoja, apsidairo. Jei vienos gatvės taptų pagrindinėmis, niekas prie sankryžos nebestotų, ir pavojus tada būtų kur kas didesnis. Tas pats atsitiktų, jei tose gatvėse būtų įvestas vienpusis eismas“, – aiškino Transporto skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Paukštė.

Jam pritarė ir Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas: „Dabar vairuotojai vadovaujasi paprotine teise – visi žino, kas kaip važiuoja.“

Ženklai nemoko savarankiškumo

Panašu, kad tai – teisingas pastebėjimas: vairuotojai žino, kad sankryža be ženklų yra daugiau pavojinga nei su jais, todėl pristabdo. Tai – socialinis elgesys, įgytas kaupiantis patirčiai.

O psichologai akcentuoja – būtent kelio ženklai padaro gatves pavojingas. Elgsenos psichologas Johnas Ericas Rayneris Staddonas teigia, jog ženklai leidžia vairuotojams būti mažiau dėmesingiems – vietoje to, kad stebėtų situaciją prieš save, jie ieško ženklų, turinčių nurodyti, kas ten, priekyje, prieš akis. Ir automobilininkai, įpratę remtis ženklais, o ne savimi, įgyja savotišką „dėmesingumo aklumą“.

Remdamiesi įvairių tyrimų duomenimis, kai kurie psichologai tvirtina, kad žmonės ignoruoja maždaug 70 proc. kelio ženklų, todėl šie yra beprasmiški. Anot jų, draudimų gausa įgalina suaugusį žmogų elgtis kaip vaiką ir kelia pasipiktinimą. Vairuotojas gali sustoti prieš pėsčiųjų perėją, tačiau ne todėl, kad norėtų, o tam, kad parodytų pėstiesiems, jog tai – vienintelė vieta, kur jie gali kirsti gatvę.

Arba paimkite „Stop“ ženklą. Galvojate, kad jis padidina eismo saugumą? Vargu – kuo daugiau tokių ženklų gatvėje, tuo dažniau vairuotojai juos ignoruoja. Tą įrodė JAV atliktas stebėjimas – iš 2390 automobilių sankryžose prie „Stop“ ženklo sustojo tik 14 proc., ir dažniausiai tik todėl, kad kertama gatve važiavo kita mašina.

Kitas niuansas – psichologinis. Jei net ir stabtelima prie vieno „Stop“ ženklo, vėliau važiuojama greičiau nei būtų judama prieš tai nesustojus – taip vairuotojai bando kompensuoti sugaištą laiką.

Svarbiausia – akių kontaktas

Panašiomis mintimis vadovavosi ir vienas idėjos atsisakyti kelio ženklų, šviesoforų, perėjų, linijų bei kitų panašių dalykų autorius Hansas Mondermanas – olandų eismo inžinierius, kardinaliai pertvarkęs sankryžas ne viename savo šalies mieste.

„Daugybė taisyklių išlaisvina mus nuo vieno svarbaus dalyko – gebėjimo rūpintis. Mes prarandame socialiai atsakingo elgesio galimybę. Kuo daugiau suvaržymų – tuo mažesnis žmonių asmeninės atsakomybės jausmas. O jei jūs laikote žmones idiotais, jie ir elgiasi kaip idiotai, – teigė H. Mondermanas. – Visi tie kelio ženklai sako vairuotojams: tai – jūsų erdvė, mes rodome, kaip elgtis, ir kol taip elgsitės, jums nieko neatsitiks. Tai – klaidingas požiūris. Kas kelyje turi pirmenybę? Nesvarbu. Žmonės turi patys tą suprasti, bendrauti tarpusavyje ir naudotis savo smegenimis.“

Jo iniciatyva vienoje svarbiausių minėto Drachteno sankryžų dingo visi ženklai bei šviesoforai. Dingo ir kelio ženklinimas, o šaligatvio aukštis sulygintas su gatve – tapo nebeaišku, kur baigiasi važiuojamoji dalis ir kur prasideda skirtoji pėstiesiems. Nepaisant to, ten avarijų smarkiai sumažėjo, ir to priežastimi inžinierius įvardina būtent psichologinius aspektus.

„Anksčiau visi vengdavo šios sankryžos. Pažiūrėkite dabar – vairuotojai stebi dviratininkus, dviratininkai stebi pėsčiuosius, ir visi žiūri vienas į kitą. To ženklai daryti tikrai neprivers“, – aiškino jis.

„Nesaugu yra saugu“

Anot psichologų, vairuotojai linkę spausti akseleratoriaus pedalą tokiu atveju, jei padėtis gatvėje jiems yra aiški. Ir dar – automobilininkai (kaip ir visi žmonės) nemėgsta priverstinių suvaržymų.
Kokia išeitis? Ogi duoti jiems daugiau laisvės ir kartu daugiau galimybių prisiimti atsakomybę ant savo pečių. Jei padėtis gatvėje bus neaiški, vairuotojai važiuos kur kas rūpestingiau ir dėmesingiau.

Tai – savotiška „Nesaugu yra saugu“ taisyklė. Ji taip pat susijusi su aukščiau minėtu eismo dalyvių akių kontaktu. O kaip jį užmegzti? Aišku viena – esant nedideliam greičiui (juk kuo greičiau važiuojame, tuo mažiau matome). Tad vairuotojai buvo priversti važiuoti lėčiau ir, svarbiausia, ne kelio ženklų, o būtent neaiškios situacijos kelyje.

„Mums atrodo, kad tai – pavojinga“, – H. Mondermanui pareiškė Drachteno gyventojai pertvarkius sankryžas. „Na, tada – puiku“, – atsakė inžinierius. Nesaugu yra saugu. Taip, kaip Kretingos gatvės seniūnaitijoje.

KOMENTARAS

„Monitoringą atlieka ir patys žmonės“

Artūras ŠULCAS, Klaipėdos vicemeras

Ar Klaipėdoje nėra per daug kelio ženklų? Vienas dalykas aiškus – neturime išsamios duomenų bazės, galinčios atsakyti, kas, kada, kodėl ir su kieno leidimu įrengė vieną ar kitą ženklą. Tačiau nei aš, nei jūs, o tik saugaus eismo ekspertai gali atsakyti, ar tų ženklų nėra per daug. Sakyčiau, didelės bėdos dėl to nėra, nors, aišku, tam tikrų atavizmų gatvėse pasitaiko.

Lietuva apskritai yra nuėjusi per didelio skrupulingumo keliu statant ženklus. Kartais toks įspūdis, kad jie įrengiami dėl visa pikto, apsidraudžiant, ten, kur jų gal net nereikia. Skirtingai nei Vakaruose, kurie seniai suprato, kad svarbiausia yra žmogus, o ne automobilis, ir kad draudimais nieko nepasieksi.

Šiaip ar taip, specialių akcijų šalinant ženklus Klaipėdoje nesiimsime. Galų gale tas procesas vyksta nuolat – padėtį periodiškai peržiūri Savivaldybė, savotišką monitoringą atlieka ir patys žmonės – jie mus informuoja, jei kur nors situacija išeina iš ribų. Be to, pradedame įgyvendinti POSSE projektą, kurio tikslas – svarbiausiose miesto arterijose įgyvendinti žaliosios bangos principą. Vykstant tiems darbams vienų ar kitų ženklų reikalingumas bus peržiūrėtas automatiškai.

Yra ir kitas aspektas – vizualinės taršos. Laimei, nors senamiestyje – kur įrengta begalė naujų ženklų – jie yra mažesni.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

S. Paltanavičius: „lenktynėse“ su laukiniais gyvūnais nugalėtojų nebūna

Lietuvoje kasmet fiksuojama apie 1500-1600 eismo įvykių, kurių „herojais“ tampa įvairūs...

Įrengę modernų radarą ėmė fiksuoti protu nesuvokiamus pažeidimus (23)

Kėdainių mieste įrengus vaizdo stebėjimo kameras ir greičio matavimo prietaisą pastaruoju...

„Regitra“ keičia su valstybiniais numeriais susijusias taisykles (119)

Lapkričio 1 d. keičiasi valstybinio numerio sudarymo, rezervavimo ir skyrimo registruojamoms...

Neįtikėtina: salone įmanoma nusipirkti perdažytą ir remontuotą automobilį? (33)

Automobilio pirkimas – jaudinantis įvykis kiekvienam vairuotojui, ypač jei mašina naujutėlaitė...

Geriausias Lietuvos vairuotojas atskleidė auksinę taisyklę (16)

Antrus metus iš eilės geriausio Lietuvos vairuotojo titulą iškovojęs Kęstutis Taškūnas...

Top naujienos

Vilnių realiai valdo jau nebe ne R. Šimašius (51)

Trečiadienį Vilniaus taryba turėtų apsispręsti dėl sostinės administracijos vadovų pakeitimo....

Kur dingo brangiausi išardyti bėgiai Lietuvoje? (76)

Europos Komisijos dėl išardyto Rengės ruožo skirtos 28 mln. eurų baudos „Lietuvos...

A. Tapinas. Skudurinio dizainerio šou (1346)

Ne vienu savo triukšmą sukėlusiu pasisakymu pagarsėjęs mūsų mados korifėjus Juozas...

Įspėja: Šiaurės Korėja turi itin gudrų planą, pavojingą žmonijai

Naujas ekspertų grupės „Belfer Centre“ atliktas tyrimas perspėja: Pchenjanas greičiausiai...

Meningokoko nusineštos gyvybės sukrėtė: skiepai nuo kitų metų bus nemokami papildyta (117)

Skiepų kalendoriuje – ilgai laukta naujiena. Tiesioginėje DELFI konferencijoje apsilankęs...

Anglijoje gyvenanti lietuvė: užsienyje skalbimo milteliai geresni (12)

Antradienio pavakarę laidoje „ Yra, kaip yra “ politikai, ekspertai ir eiliniai žmonės...

DELFI skaitytojai nusprendė, kas tapo „Lietuvos automobiliu 2017“ (34)

Baigėsi DELFI antrą kartą unikaliu formatu organizuoti nacionaliniai „ Lietuvos automobilio 2017...

Po R. Morkevičiaus nužudymo prabilo jo teta: visos jo bėdos dėl moterų (38)

Praėjo beveik metai nuo dienos, kuomet prie savo namų buvo nužudytas sportininkas Remigijus...

Klaipėdoje naujas loftų projektas

Šiais metais pačiame Klaipėdos miesto centre pradėta gyvenamųjų loftų statyba.

Žvaigždžių plaukų stilistė R. Morozovienė apie plaukų dažymą namuose: tai ne taupymas, o trigubos išlaidos (10)

Dažniausiai ją galima pamatyti besisukinėjančią už kadro: patyrusiai kirpėjai savo plaukų...