V. Sadauskas atkreipė dėmesį, kad vairuojančios moterys į šviesoforų reguliuojamas sankryžas įvažiuoja lėčiau nei vyrai, todėl jos iš dalies esančios ir spūsčių Vilniaus mieste kaltininkės.
„Vyrų vidurkis buvo sekundė, iki pusantros, moterų – nuo sekundės iki dviejų su puse sekundės, t. y. jei prie tos pačios sankryžos stovėdavo trys vyrų automobiliai ir po to ketvirta moteris, ji kartais dar spėdavo pravažiuoti, bet jei stovėdavo penki vyrai, jie visi sugebėdavo pravažiuoti. Tai galbūt yra ir reakcijos dalykai, ir perdėtas atsargumas. Vyrai pajudėdavo ne tuomet, kai priekyje stovintis automobilis nuvažiuodavo, bet tuomet, kai pradėdavo judėti priešais stovintis automobilis. Mūsų stebėjimo duomenimis, taip elgiasi apie 80 proc. vyrų ir 30 proc. moterų“, – sakė V. Sadauskas.
Pasak jo, negalima sakyti, kad moterys vairuoja blogiau – jos vairuoja pernelyg atsargiai.
„Gal joms vairavimo instruktoriai pasako, kad reikia nuo kito automobilio laikyti atstumą, lygų pusei važiavimo greičio, ir, jei jos važiuoja 50 kilometrų per valandą greičiu, tai palieka kone 25 metrus. Natūralu, kad, kai mieste važiuoji ir išlaikai tokį atstumą, vyras įlenda į tarpą ir vėl važiuoja. Moterys sąmoningai atsitraukia dar daugiau, todėl automatiškai prasideda galinių automobilių stabdymas ir įsiveliama į spūsčių procesą, kurio priežastis – vienas per daug atsargus vairuotojas“, – teigė V. Sadauskas.
Pasak jo, apibendrinus mėnesį trukusio tyrimo rezultatus, matyti, kad, pavyzdžiui, stebėtoje sostinės Kalvarijų gatvės atkarpoje, kurioje maksimalus greitis yra 50 km/h, net 80 proc. vyrų ir vos kelios moterys važiavo didesniu nei leistina greičiu. Vis dėlto Lietuvos gyventojų vairavimo įpročiai po truputį keičiasi.
Plačiau apie tai – čia.
