Po susidūrimo pasišalino
Reda prisiminė, kad gegužės pabaigoje išvažiavo iš vieno prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelės į Šilutės prospektą. „Iš pirmos eismo juostos persirikiavau į antrą, kad galėčiau įvažiuoti į žiedinę sankryžą. Tuo metu iš kairės pusės į mano eismo juostą persirikiavo kažkoks automobilis. Jis neatsargiai trinktelėjo man į kairės pusės buferį, tačiau neketino sustoti ir nuvažiavo toliau. Aš jį vijausi, ir garsinį signalą spaudžiau, ir šviesomis signalizavau. Gal tik už kokių 300 metrų jis pastebėjo ir sustojo“, – pasakojo moteris.
Ji prisiminė, kad vyriškis išlipęs ir savo automobilio apžiūrėjo įbrėžimą. Jis esą kalbėjo rusiškai ir sakė, kad nereikėjo „užkišti mašinos“.
„Vyriškis tuo metu buvo vienas nepastebėjau jokio jo draugo, kuris būtų važiavęs kartu ar iš paskos kitu automobiliu. Žmogus kažką pakalbėjo, nei rodė savo dokumentų, nei pildė deklaraciją, bet sėdo ir nuvažiavo. Vėliau, kai kreipiausi į policiją, paaiškėjo, kad yra kažkoks liudininkas, kuris matė, kad aš neva nepraleidau pagrindiniu keliu važiavusio automobilio ir jis todėl į mane atsitrenkė“, – stebėjosi Reda.
Ji samprotavo, kad jei asmuo pasišalino iš eismo įvykio vietos, jam ir turėtų būti taikomos griežtos sankcijos. „Niekas netikrino, ar jis buvo blaivus, tačiau įvykį tiriantys pareigūnai linkę tikėti būtent jo, pasišalinusiojo, versija“, – piktinosi moteris.
Tyrimas vyksta
Įvykį tiriantis Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresnysis specialistas Vaidas Lukšas paaiškino, kad „tiriant eismo įvykį yra atsižvelgiama į visas jo aplinkybes, į visų įvykio dalyvių, liudininkų parodymus ir tik tada priimamas sprendimas. Teisminėje praktikoje išaiškinta, kad neblaivumas, negali būti pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti“.
Tyrėjas daugiau šios situacijos komentuoti negalėjo.
Tačiau Klaipėdos VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas Ramūnas Stasiulis, nesileisdamas į konkretaus įvykio aplinkybes, DELFI pakomentavo, kad avarijos kaltininką būtų galima nustatyti tik ištyrus visas aplinkybes, apklausus liudytojus, kitus eismo dalyvius.
Pasak jo, bet koks įvykis judant transporto priemonėms yra eismo įvykis. „Būna atvejų, kad vairuotojas pajunta susidūrimą, todėl išlipa iš savo transporto priemonės, tačiau nesiima jokių veiksmų ir pasišalina. Tai jau pažeidimas. O jei jis nuvažiavo nieko nepajutęs, tuomet tai gali būti traktuojama, kaip netyčinis veiksmas. Bet kuriuo atveju, reikia surinkti daugybę įrodymų. Todėl tuo piktnaudžiauti negalima“, – perspėjo pareigūnas.
Teisininko komentaras
Advokato Tomo Vagnoriaus manymu, eismo dalyviai privalėjo apsikeisti automobilio dokumentais, parodyti vienas kitam vairuotojo pažymėjimą ir užpildyti eismo įvyko deklaraciją. Jei kuris nors iš jų būtų nesutikęs su aplinkybėmis, reikėjo kviesti policiją.
„Aptariamu atveju, kiekvienas eismo įvykyje dalyvavęs asmuo, turi sustoti ir aiškintis įvykio aplinkybes. Jeigu nesutaria dėl įvykio priežasčių, turi būti iškviesta policija. Jei asmuo pasišalina iš eismo įvykio vietos, tai jau savaime pažeidimas, kadangi tokiu būdu yra pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, t. y. jų nuostatos nurodančios asmenų pareigas įvykus eismo įvykiui. Kas dėl įvykio yra „kaltas“ (kurio veiksmai nulėmė kelių eismo taisyklių pažeidimą bei atsiradusią žalą) nustato policija, jei nenusprendžia patys.
Nurodyta aplinkybė, jog asmuo buvo galimai neblaivus, neturi reikšmės vertinant ar asmuo pasišalino iš įvykio vietos ar ne“, – DELFI situaciją komentavo advokatas.
Administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnyje „Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos“ yra rašoma:
1. Pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.
2. Pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų.
T. Vagnorius taip pat priminė, jog Kelių eismo taisyklės skelbia, kad „231. Įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo:
231.1. nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka;
231.3. pateikti teisę vairuoti transporto priemonę patvirtinantį dokumentą, transporto priemonės registravimo ir privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ar kitus asmens turimus dokumentus, jeigu to reikalauja kiti su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai;
232. Jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti“.
