aA
Lietuvoje kasmet susidaro apie 30 tūkst. tonų senų padangų, iš kurių tūkstančiai tonų nėra tinkamai sutvarkomos ir atsiduria pakelėse ar miškuose, teršia gamtą. Rinkoje susidarė tokia situacija, kad padangų gamintojams ir importuotojams labiau apsimoka mokėti baudas, nei pagal įstatymus finansuoti susidarančių atliekų sutvarkymą, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Išmestos padangos
© Organizatorių archyvas

Specialistų vertinimu, Lietuvos rinkai kasmet atskirai pateikiama virš 20 tūkst. tonų padangų. Pagal teisės aktus gamintojai ir importuotojai turi surinkti bei perdirbti 80 proc. šio kiekio – tai sudarytų vidutiniškai 16 tūkst. tonų senų padangų per metus.

Dar apie 10 tūkst. tonų padangų kasmet į Lietuvą įvažiuoja su transporto priemonėmis. „Regitros“ duomenimis, vien per 2016 metus Lietuvoje pirmąkart buvo registruota 39,27 tūkst. naujų transporto priemonių, dar 170,47 tūkst. – naudotų automobilių. Šių metų pradžioje šalyje buvo registruota iš viso 1,61 mln. transporto priemonių, iš jų – virš 1,36 mln. lengvųjų automobilių.

„Mūsų skaičiavimais, vidaus rinkai pateiktų padangų kiekis iš viso sudaro maždaug 30 tūkst. tonų per metus, o tūkstančiai naudotų padangų yra nesutvarkomos. Dėl teisės aktų spragų nemažai padangų gamintojų ir importuotojų nevykdo pareigų, jiems net labiau apsimoka mokėti baudas, nei organizuoti ir finansuoti panaudotų padangų perdirbimą. Tokia situacija smarkiai iškraipo padangų atliekų tvarkymo rinką“, – sako stambiausius automobilių ir jų dalių gamintojus bei importuotojus vienijančios Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovas Alfredas Skinulis.

Šiuo metu naudotų padangų ir jų atliekų surinkimo bei perdirbimo vidutinė kaina rinkoje yra apie 250 eurų už toną, iš jų 150-170 eurų už toną mokama už senų padangų surinkimą.

„Mokestis už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis tesiekia 125 eurus už toną ir tai yra dukart pigiau nei gamintojams ir importuotojams kainuoja finansuoti susidarančių padangų atliekų sutvarkymą“, – sako A. Skinulis.

GIA vadovo teigimu, tam, kad keistųsi situacija rinkoje reikia arba tinkamai įstatymuose numatyti pareigą visiems gamintojams ir importuotojams organizuoti ir finansuoti ne tik padangų atliekų perdirbimą, bet ir surinkimą, arba aiškiai įpareigoti tą daryti visų susidarančių padangų atliekų turėtojams – transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto bei kitoms įmonėms.

Tai reikštų, kad visiems rinkos dalyviams būtų aišku, kad už padangų perdirbimą (šiuo metu rinkos kaina siekia 70 eurų už toną) moka gamintojai ir importuotojai, o surinkimo ir transportavimo kaštus (dabar rinkos kaina siekia apie 180 eurų už toną) dengia autoservisai ir kiti padangų turėtojai. Kitais atvejais padangų atliekų tvarkymo sistema Lietuvoje ir toliau neveiks, o aplinka bus teršiama.

„Esame sukūrę šių atliekų tvarkymo sistemą, bet ji negali tinkamai veikti dėl teisės aktų spragų. Kas atsitinka su bešeimininkėmis padangomis? Senos padangos paliekamos prie konteinerių šiukšlėms, už kurių išvežimą atsakingos savivaldybės, o moka gyventojai, arba tiesiog atsiduria pakelėse ar miškuose. Tokiu būdu teršiama aplinka ir daroma didelė žala gamtai“, – kalba A. Skinulis.

Senos guminės padangos iš automobilius ardančių ir dalis parduodančių įmonių, kurios yra pasirašiusios sutartis su Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacija (ENTPTA), yra surenkamos nemokamai, o GIA finansuoja jų surinkimą ir perdirbimą. Senas padangas galima priduoti padangų pardavėjams ar autoservisams arba jas nugabenti į savivaldybės įrengtas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.

Atliekų surinkimo ir tvarkymo bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Puškorius sako, kad netinkamų naudoti padangų perdirbimo sąnaudos, kurias turėtų padengti arba gamintojai ir importuotojai, arba atliekų turėtojai nuolat didėja.

Teisės aktai turi numatyti, ar padangų atliekų surinkimo ir perdirbimo sąnaudos turi būti įskaičiuojamos į padangų pardavimo kainą, ar jų remonto kainą“, – sako A. Puškorius.

Naudotos padangos kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai, jos neretai tampa gaisro priežastimi. Deginamos guminės padangos į aplinką išskiria kenksmingųjų medžiagų, o, patekusios į gamtą, suyra tik per 120-140 metų. Perdirbtų padangų guma gali būti panaudojama sporto aikštynų ar žaidimų aikštelių guminėms dangoms, automobilių statymo apsauginių kuolelių gamybai arba energijai gauti. Senų padangų deginimo procese naudojami specialūs filtrai, kurie neutralizuoja į aplinką išsiskiriančias kenksmingąsias medžiagas.

Be padangų autoservisuose susidaro ir kitų neigiamą poveikį aplinkai galinčių sukelti atliekų, pavyzdžiui, panaudota alyva, filtrai, akumuliatoriai, amortizatoriai ir pan., kurių atliekų tvarkymu turi rūpintis gamintojai ir importuotojai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Rėžė susirinkusiems pavėpsoti į gelbėjimo operaciją: nustokite trukdyti gelbstintiems gyvybes (40)

Įvykus eismo ar kitam įvykiui, kur dirba specialiosios pagalbos tarnybos, visada apstu ir...

Vairuotojus įspėja būti atsargius – sukčiai ėmėsi eismo įvykių deklaracijų (52)

Gauti teisingai ir aiškiai užpildytą eismo įvykio deklaraciją draudikų darbo praktikoje –...

Kas išduoda, kad turimą automobilį metas keisti į naują (67)

Automobilyje žmonės praleidžia itin daug laiko – nuo miesto kamščių iki darbo kelionių ar...

Paaiškino, kodėl „klevai“ laikiną vairuotojo pažymėjimą turės 3 metus (63)

Keičiasi tvarka, nurodanti, kiek laiko galioja pradedantiesiems vairuotojams išduodamas laikinasis...

Pasipiktino EV numeriu ne ant elektromobilio: gal „Regitra“ visiems tokius parduoda? (187)

Elektromobilių savininkai Lietuvoje turi kelias lengvatas, pavyzdžiui, gali važiuoti dalimi...

Top naujienos

Už mažamečių operacijas gydytojai ėmė kyšius: galėjo ir neduoti, visus vaikus mylėjau kaip savo (343)

Nors kvėpavimo takų ligomis sergančius vaikus gydytojas turėjo operuoti nemokamai, tačiau...

Penkeri metai po okupacijos: Krymas Rusijai kainavo nesuvokiamą sumą (551)

Praėjo pusė dešimtmečio nuo tada, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas aneksavo Ukrainos...

Naujausi prezidentiniai reitingai: lyderių trejetuke vienas pakilo, kitas leidžiasi (236)

Prezidento rinkimų reitinguose smuktelėjo pirmaujančio Gitano Nausėdos populiarumas, o jo...

Kaip atrodys naujasis „Akropolis“ prie Vingio parko: planuojamas ir gyvenamasis rajonas, ir verslo zona (14)

Šalia Vingio parko , Neries pakrantės ir vienos iš judriausių mieste Geležinio Vilko gatvės 14...

Dar vienas Valančiūno įspūdingas vakaras: pasiekė atkovotų kamuolių rekordą „grizliai“ krito Orlande (28)

Fantastišką sportinę formą demonstruojantis Jonas Valančiūnas penktadienį vakare surengė dar...

Dievų malonės laukiantys žalgiriečiai: dar norėtume sugrįžti į savo areną

Kauno „Žalgiris“ su vėjeliu užbaigė reguliaraus Eurolygos sezono pasirodymus savo arenoje....

Partinių reitingų švytuoklė vėl pakėlė „valstiečius“ (82)

Kovą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga tapo populiariausia partija, o Tėvynės...

Atrodo švaru, bet iš tiesų gali pakenkti sveikatai: kokios yra nešvariausios vietos jūsų namuose

Nesunku namuose pastebėti akivaizdžius nešvarumus, tokius kaip papilti maisto produktai ant...

Vėlyvieji pusryčiai: lengvai ir greitai paruošiama žydiška kiaušinienė su avinžirniais (6)

Dažnai mums visiems trūksta idėjų, ką valgyti pusryčiams, o kasdien valgomos avižinės košės...