65 proc. automobilių vairuotojų teigė, kad kelyje tamsiuoju paros metu sutikę be atšvaitų ir žibintų važiuojantį dviratininką vienokiu ar kitokiu būdu jį įspėtų apie sau ir kitiems keliamą pavojų.
Trečdalis automobilių vairuotojų tai padarytų garsinio signalo pagalba. Kas ketvirtas vairuotojas tuo neapsiribotų: sulėtinęs greitį ir atsidaręs langą dviratininkui primintų, kad būtina laikytis saugaus eismo reikalavimų. Dar 6 proc. vairuotojų sustotų ir išlipę iš automobilio su dviratininku griežtai pasikalbėtų apie saugumą.
Nereikėtų leisti užvaldyti emocijoms
Draudimo bendrovės Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius sakė, kad tokių situacijų, kai vienų eismo dalyvių sukeliamos situacijos išprovokuoja kitų nepasitenkinimą, pasitaiko nemažai. Vis tik draudimo ekspertas pažymėjo, kad tokiais atvejais nereikėtų leisti emocijoms imti viršų.
„Be abejo, keliu be atšvaitų, žibintų ir, kai tai privalu, be šviesą atspindinčių rūbų važiuojantys dviratininkai kelia grėsmę tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Laiku kelyje pastebėti tokius dviratininkus gerokai didesniu greičiu važiuojantiems automobilių vairuotojams gali būti išties sudėtinga. Vis tik savo reakcija reikėtų pasistengti nesukelti dar pavojingesnės situacijos. Pavyzdžiui, automobiliui staiga pradėjus signalizuoti, dviračio vairuotojas gali išsigąsti, mestis į šalikelę ar net į važiuojamąją kelio dalį, o tai gali baigtis skaudžia nelaime“, – sakė R. Pocius.
Pavojinga, anot R. Pociaus, ir kalbėtis su dviratininku pro atidarytą važiuojančio automobilio langą. Bet kurios transporto priemonės vairuotojas, visų pirma, turėtų koncentruotis į kelią, o bet koks blaškymasis ir kitų eismo dalyvių trukdymas kelia grėsmę eismo saugumui.
Bandyti sustoti ir pasikalbėti su dviratininku taip pat derėtų tik tuomet, jei tai saugu, nekelia pavojaus nei vairuotojui, nei taisyklių nesilaikančiam dviratininkui bei kitiems eismo dalyviams. Apie taisyklių nesilaikančius eismo dalyvius taip pat galima pranešti kelių policijai.
Supratingumo vis daugėja
Profesionalus dviratininkas, olimpietis Ramūnas Navardauskas sakė pastebintis, kad supratingumo tarp dviratininkų ir automobilių vairuotojų daugėja. Lietuvoje vis labiau populiarėjant važinėjimui dviračiais, R. Navardausko manymu, auga ir dviračių kultūra, dviratininkų sąmoningumas bei dėmesys savo saugumui. Kartu ir automobilių vairuotojai ima labiau suprasti dviratininkus.
„Tenka pripažinti, kad pasitaiko neatsakingų vairuotojų abejose stovyklose. Pačiam treniruojantis kone kaskart tenka susidurti su pavojingomis situacijomis, kai automobiliai pavojingai lenkia dviratininkus, nesilaiko pakankamo atstumo ir dideliu greičiu praskrieja visai greta. Kita vertus, ir dviratininkai ne visuomet pasirūpina savo saugumu, o važiavimas be atšvaitų ir žibintų tamsiuoju paros metu yra vienas to pavyzdžių. Tokie dviratininkai nesuvokia, į kokį pavojų stato save ir kitus tamsoje būdami praktiškai nematomi. Tie, kurie patys vairuoja automobilius ir yra susidūrę su tokiomis situacijomis, turbūt niekuomet nevažiuos į kelią dviračiu be būtinų atšvaitų ir žibintų“, – sakė R. Navardauskas.
Kaip primena „Ergo“ ir partnerių iniciatyva „Įžiebk dviratį“, važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o dviračio gale – raudonos šviesos žibintas, dviračio vairuotojas taip pat privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Jaunesnis nei 18 metų dviračio vairuotojas važiuodamas keliu privalo būti užsidėjęs ir užsisegęs dviratininko šalmą. Šie ir kiti dviratininkų saugumą užtikrinantys reikalavimai yra numatyti Kelių eismo taisyklėse.
Lietuvos gyventojų apklausą, skirtą išsiaiškinti automobilių vairuotojų elgesį ir nuostatas dviratininkų atžvilgiu, draudimo bendrovės užsakymu šių metų birželį atliko tyrimų bendrovė „Spinter Research“. Tyrimo metu iš viso buvo apklausta daugiau nei tūkstantis gyventojų visoje Lietuvoje.
