Specialistų teigimu, šias tendencijas lemia oro sąlygos, aplaidūs vairuotojų padangų keitimo įpročiai bei budrumo praradimas keliuose.
Lyginant su vasario – kovo mėnesiais, pavasario antroje pusėje eismo įvykių fiksuojama kiek mažiau, išimtis yra tik pernai metai. 2012 m. vasarį – kovą užregistruota 14 proc. daugiau eismo įvykių keliuose nei tų pačių metų balandį – gegužę, tačiau tuo pačiu laikotarpiu pernai, atvirkščiai, 4 proc. daugiau avarijų užfiksuota pavasario antroje pusėje.
„Įprastai avaringumas paskutiniais dvejais pavasario mėnesiais sumažėja lyginant su žiemos sezonu. Daug lemia oro sąlygos: ar nebuvo šalnų, netikėto sniego ar kitų vairuotojams nepalankių gamtos reiškinių. Pastebėjome, kad kiekvienais metais bendras įvykių skaičius balandį-gegužę nežymiai auga. Kitas svarbus momentas – minėtu laikotarpiu daugiau eismo įvykių su liūdnesnėmis pasekmėmis. Žiemą registruojame daugybę smulkių avarijų, o pavasarį, vairuotojams pajutus geresnį automobilio sukibimą su kelio danga, neretas susigundo stipriau paspausti akseleratoriaus pedalą. Įvyksta skaudūs įvykiai, didelės avarijos. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad pagal KET (kelių eismo taisyklių) reikalavimus, su vasarinėmis padangomis automobilius galima eksploatuoti jau nuo balandžio 1 d. Vis tik, jeigu pavasaris labai ankstyvas, toks kaip šiemet, nemažai vairuotojų nepaiso KET reikalavimų ir padangas keičia į vasarines daug anksčiau. Deja, tai nėra saugu“, – teigia BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Pasak specialisto, esant ankstyvam pavasariui vairuotojai padangas į vasarines keičia anksčiau nei numatyta KET, motyvuodami tuo, kad žieminės padangos, eksploatuojamos esant aukštesnei temperatūrai, labai dėvisi. Vertėtų būti budriems, lietuviški pavasariai neretai būna apgaulingi, atrodo, gamta bunda, temperatūra jau pakankamai aukšta, bet staiga paspaudžia šaltukas. Toks metas yra pats pavojingiausias važiuojant automobiliu su vasarinėmis padangomis.
Kaip teigia BTA Ekspertizių skyriaus vadovas, žieminių padangų konstrukcija yra kitokia – jų protektorius, pati guma pritaikyta žemai temperatūrai, todėl vasarą jos tampa per minkštos. Aktyviai eksploatuojamas automobilis per vasarą nesunkiai gali sudėvėti net ir naujas žiemines padangas. Be to, naudojant automobilį su tokiomis padangomis vasaros metu tiek ant šlapio asfalto, tiek ant sauso suprastėja jo valdymas. Žieminės padangos važiuojant šiltuoju metu kelia didesnį triukšmą. Už dygliuotų padangų eksploatavimą vasarą vairuotojai yra baudžiami. Tokios padangos vasaros metu ne tik kelia didelį triukšmą, bet ir gadina kelio dangą.
BTA specialisto teigimu, Lietuvoje vairuotojai jau įsisąmonino, kad kokybiškos ir geros žieminės padangos yra automobilio saugaus eksploatavimo garantas. Jie vis daugiau investuoja į naują kokybišką produkciją. Tačiau retas vairuotojas perka naujas vasarines padangas, dažniau renkasi naudotas. Vasarines padangas nemažai vairuotojų dėvi tol, kol lieka minimalus padangų protektoriaus gylis. Šiltuoju sezonu, dažniau investuojama į į automobilio grožį: naujus ratlankius, kitas apdailos detales. Ši tendencija ypač paplitusi tarp jaunų vairuotojų.
Specialistas įspėja, vasarą keliuose taip pat apstu pavojų: leidžiamas didesnis greitis, taigi pailgėja ir stabdymo kelias, dažnai atsiranda akvaplaningas, automobilis „plaukia“ kelio paviršiuje esančiu vandens sluoksniu, tampa sunkiai valdomas.
