Pirma vieta Europoje pernai pagal žuvusiuosius keliuose milijonui gyventojų – tokia pozicija skirta Lietuvai neseniai išplatintame Europos Komisijos pranešime. Nuo 2007 m. Lietuvoje žuvusiųjų sumažėjo beveik dvigubai, tačiau specialistai pastebi, kad šį rodiklį dar reikia gerinti.
© Marijampolės apsk. VPK nuotr.

Kaimynai – gerokai toliau

Tai tik statistika, tačiau, gausėjant emigrantų ir mažėjant gyventojų, Lietuva atsidūrė pirmoje šios lentelės grafoje: 100 žuvusiųjų milijonui gyventojų. Po mūsų rikiuojasi rumunai ir lenkai, atitinkamai suskaičiavę savo šalyje 96 ir 93 žuvusiuosius. Nedaug atsiliko graikai – čia milijonui tenka 92 žuvę žmonės. Kaimynai latviai ir estai turėtų jaustis gerokai saugiau – praėjusiais metais jų žuvo 86 ir 65.

Lyginant visas Europos šalis galima pastebėti, kad žūstančiųjų keliuose skaičius jose vis dar labai skiriasi. Kaip ir anksčiau, mažiausiai žmonių žūsta Jungtinės Karalystės, Švedijos, Nyderlandų ir Danijos keliuose: milijonui šių šalių gyventojų tenka apie 30 žuvusiųjų.

Lyginant su 2011 m., Lietuvoje žuvusiųjų skaičius praėjusiai metais padidėjo apytiksliai 2 proc., o pavyzdžiui, Lenkijoje sumažėjo 15 proc. Latvijoje šis rodiklis sumažėjo 2 proc., o Estijoje – net 14 proc. ES šalių vidurkis pernai buvo 55 žuvusieji.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, keliuose ir gatvėse 2011 m. žuvo 296 žmonės, praėjusiais – 5 daugiau. Iki šių metų balandžio 18 d. šalyje žuvo 62 žmonės. Tai 14 proc. mažiau, nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais, kai žuvo 72 žmonės.

Nėra taip blogai

Džiuginantis rodiklis – bendras žuvusiųjų keliuose mažėjimas Europoje. 2011 m. ši pažanga mažinant žūstančiųjų keliuose skaičių buvo sulėtėjusi iki 2 proc., o pernai šoktelėjo iki 9 proc. Tai mažiausias žuvusių žmonių skaičius nuo tada, kai buvo pradėti rinkti tokie duomenys.

Ši statistika rodo pastangas, kad šalys vis labiau siekia užsibrėžto tikslo, kad 2010–2020 m. žūstančiųjų keliuose skaičius būtų sumažintas perpus. Tam mirčių skaičių reikia mažinti vidutiniškai 7 proc. per metus.

Europos Komisijos pirmininko pavaduotojo ir už transportą atsakingo nario Siimo Kalaso teigimu, praėjusieji metai – itin svarbūs Europos kelių eismo saugos požiūriu, nes jais užregistruotas mažiausias žuvusiųjų keliuose skaičius.

Nepraranda vilties

„Sumažėjimas 9 proc. reiškia, kad praėjusiais metais išsaugota 3 tūkst. gyvybių. Tokie rezultatai teikia daug vilčių. Vis dėlto Europos keliuose kasdien vis dar žūsta po 75 žmonės, todėl nusiraminti negalime. Turime plataus užmojo tikslą iki 2020 m. perpus sumažinti žūstančiųjų keliuose skaičių, ir kad jį pasiektume, turime išlaikyti šį tempą“, – sakė pavaduotojas S.Kalasas.

Jo teigimu, žūstančiųjų keliuose skaičius yra tik ledkalnio viršūnė. Dešimteriopai daugiau žmonių keliuose patiria sunkių sužalojimų, pavyzdžiui, smegenų ar stuburo traumų. Tam taip pat būtina strategija, kuria remiantis būtų galima sumažinti sunkių sužalojimų skaičių Europos keliuose.

Kelių gaideliai

Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Eismo saugumo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas teigė, kad vardijant pagrindines priežastis, kodėl Lietuva pirmauja tokioje statistikoje, reiktų nemažai laiko.

„Vis dėlto neseniai ministerija atliko tyrimą. Galime išskirti pagrindines septynias priežastis, kodėl esame pirmi Europoje. Pirma – greičio viršijimas. Tai yra maždaug kas penktos avarijos priežastis. Šiuose įvykiuose žuvusiųjų skaičius sudaro net apie 30 proc., t.y. 16 žuvusių 100 eismo įvykių“, – pasakojo vedėjas.

Antra labai didžiulė problema, pasak N.Abukausko, – jauni vairuotojai. 35 proc. autoįvykių kaltininkų buvo 18–25 metų.

Trečia skaudi grafa – Lietuvos pėstieji ir dviratininkai. Mūsų šalyje jie atitinkamai sudaro 35 proc. ir 10 proc. aukų.

„Lietuvoje tokių žūčių tikimybė gali būti net iki 10 kartų didesnė nei geriausiose šiuo požiūriu Europos šalyse. Įsivaizduokite, kaip kraupiai toks palyginimas skamba olandams ar vokiečiams. Pas juos ši kategorija neviršija 15 proc. visų žuvusiųjų“, – lygino vedėjas.

Dar viena kertinė problema – vairavimas išgėrus. Tokių vairuotojų sukeltose avarijose žūva apie 10 proc. žmonių.

Griuvenų šalis

Taip pat didelė problema – pačių avarijų sunkumas. Lietuvoje tenka apie 10–12 žuvusiųjų per 100 eismo įvykių, o kitose ES šalyse šis skaičius siekia 4–5 žuvusiuosius.

N.Abukausko teigimu, dar viena problema – didelis pėsčiųjų mirtingumas perėjose ir sankryžos.

„Tai itin pastebima dideliuose miestuose. Siekdami spręsti šią problemą, kartu su Susisiekimo ministerija dar pernai parengėme naujas perėjų įrengimo taisykles. Deja, savivaldybės jas vykdo mieguistai“, – pastebėjo vedėjas.

N.Abukausko teigimu, nors miestuose nėra išskiriama vadinamųjų juodųjų dėmių, tačiau kiekvienas patrulis žino vietą savo mieste, kur avarijos nuolat kartojasi.

Vedėjo teigimu, didžiulė problema išlieka ir iš kelių automobilių padarytos, pervirintos, daužtos mašinos, atkeliaujančios daugiausia iš Vokietijos ar iš kitų valstybių. Jos neatitinka saugumo reikalavimų.

Kils baudos

„Turime sumažinti žuvusiųjų skaičių. Praėjusiais metais buvo daugiau nei 300 žuvusiųjų. Kaip tai padaryti? Turime ne tik gerinti kelių infrastruktūrą, bet ir dirbti su žmogumi, šviesti jį. Be abejo, bus peržiūrimos baudos, jų efektyvumas, pagalbos teikimo keliuose efektyvumas, bus griežtinamos techninės apžiūros“, – apie laukiančias permainas pasakojo N.Abukauskas.

Kalbėdamas apie iš kelių suvirintų mašinų pardavimą ir eksploatavimą vedėjas sakė, kad į tai taip pat nebebus žiūrima pro pirštus.

Miestai neišsiskiria

Kelių direkcijos duomenimis, didžiuosiuose miestuose visada didesnis avaringumas, tačiau tai lemia ir didesni transporto srautai. N.Abukausko teigimu, Kaunas šioje kategorijoje niekuo nesiskiria nuo Vilniaus ar Klaipėdos. Taip pat kažkokių išsiskiriančių tendencijų nepastebima ir kituose šalies regionuose.

„Formulė čia paprasta – kuo mažesnis eismo intensyvumas, tuo mažiau eismo įvykių ir atvirkščiai“, – sakė N.Abukauskas.

Kalbintas Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras pasakojo, kad greičiausi būdai didmiestyje sumažinti avaringumą – tinkama gatvių infrastruktūra.

„Šviesą atspindintys ženklai, saugumo salelės daugiau kaip keturių eismo juostų gatvėse, tinkamas pėsčiųjų perėjų apšvietimas ir šviesoforų įrengimas pavojingose sankryžose – visa tai duoda rezultatą“, – pastebėjo P.Keras.

Skaičiai ir faktai: Lietuva ir Europa

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, lyginant tris pirmuosius 2012–2013 m. mėnesių statistiką, Kauno apskrityje žuvusiųjų šiais metais padidėjo 11 proc. Vilniaus apskrityje žūčių sumažėjo 33 proc., o Klaipėdos apskrityje mirčių per autoįvykius padidėjimas siekia 50 proc.

Šie skaičiai nublanksta lyginant su Tauragės apskritimi, kur fiksuojamas milžiniškas, 500 proc. padidėjimas. Didžiausias sumažėjimas, 80 proc., – Šiaulių apskrityje.

Lietuvos keliuose ir gatvėse žuvo: 2007 m. – 740, 2008 m. – 499, 2009 m. – 370, 2010 m. – 299, 2011 m. – 296, 2012 m. – 301, šiais metais (iki balandžio 18 d.) jau žuvo 62 žmonės.

Viena didžiausių šių metų avarijų Lietuvoje įvyko sausį Šilutės rajone. Per ją žuvo keturi žmonės. Dideliu greičiu lėkęs lengvasis automobilis „Volkswagen Passat“ rėžėsi į vilkiką MAN. Avariją sukėlusį automobilį vairavo 19 metų vaikinas. Vairuotojo pažymėjimą jaunuolis buvo gavęs prieš pusmetį.

Kasmet Europoje per eismo įvykius sunkiai sužalojama apie 250 tūkst. žmonių, o 2012 m. žuvo 28 tūkst. žmonių.

Žuvusiųjų keliuose skaičius per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo 43 proc., sunkiai sužalotų žmonių skaičius sumažėjo tik 36 proc.

Dažniausiai pasitaikantys sunkūs sužalojimai – galvos ir smegenų traumos, taip pat kojų ir stuburo traumos.

Labai dažnai sunkiai sužalojami pažeidžiamiausi kelių eismo dalyviai – pėstieji, dviratininkai, motociklininkai, vyresniojo amžiaus žmonės. Sunkūs sužalojimai per kelių eismo įvykius dažniau įvyksta miestuose nei kaimo keliuose.

Vienai žūčiai Europos keliuose tenka apytikriai 4 suluošinimo visam gyvenimui atvejai, tokie kaip galvos ar stuburo smegenų pažeidimai, 10 sunkių ir 40 lengvų sužeidimų – visuomenei tai kainuoja apytikriai 130 mlrd. eurų per metus.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kauniečiai suirzo: laukė saugesnės stotelės, bet iki naujos – krūmynai arba kelias be kelkraščio (42)

Kauno Jiesios mikrorajono gyventojai nerimsta dėl nesaugios autobuso stotelės. Prieš porą...

Imasi saugumo autobusuose: vairuotojai keleiviams primins, kad prisisegtų saugos diržus (4)

Keleivius vežančios įmonės, autobusų stotys bei Lietuvos transporto saugos administracija...

Papasakojo, kokios kritinės klaidos vairavimo egzamine pakiša koją – jas daro ir patyrę vairuotojai (159)

Dažnas būsimas vairuotojas, keliaudamas laikyti praktinio egzamino į „Regitrą“, viliasi, kad...

Pasikeitus vairuotojų dokumentų tvarkai, pastebimos ir pirmosios neigiamos pasekmės (167)

Sustabdžius pareigūnams šiek tiek ilgiau trunkanti patikra – pagrindinė neigiama naujos...

Paaiškino, kokių klaidų norintiems vairuoti motociklą geriau nedaryti (26)

Šalies transporto priemonių registrą valdanti VĮ „Regitra“ suskaičiavo, kad šiemet...

Top naujienos

Bandė emigruoti į Norvegiją, bet nepasisekė: nuo to laiko savo šeimos gyvenimą pavertė pragaru (22)

„Sugyventinis sakė, kad neužsikoduos. Sakė: ką, aš nesveikas, kad negersiu? Vaikų teisių...

Baltarusės vyksta gimdyti į Vilnių ir moka tūkstančius: Olga papasakojo esminius skirtumus (9)

Tarp Baltarusijos moterų, besiruošiančių tapti motinomis, populiarūs gimdymai Vilniuje. Žinoma,...

„Žiurkikių“ kebabais prekiaujantis verslininkas: nėra ko piktintis, pavadinimas – žmonos garbei (72)

„Žiurkikių“ kebabas. Tokį maisto patiekalą galite nusipirkti dviejose Molėtuose...

Doveika įvertino Vėlyvio provokaciją bažnyčioje: ar nusišlapinti ant artimo žmogaus kapo taip pat būtų labai meniška? (348)

„Čia nieko originalaus. Nieko. Tuščia. Čia garbėtroškos priemonė“, – apie Emilio Vėlyvo...

Intrigos nebelieka: broliai Lavrinovičiai karjerą tęs Prienuose ir klausys Šeškaus nurodymų (4)

Po dvejų metų Panevėžyje broliai Darjušas ir Kšištofas Lavrinovičiai kelsis į Prienus, kur...

Šią šeimą prisimena kiekvienas lietuvis, tačiau tik retas žino, ką jai iš tiesų teko iškęsti (70)

Jie – broliai dvyniai. Ji – vyresnioji sesuo, vadinta eterio lakštingala. Visi trys bajoriškos...

Kaip vasaros užbaigtuvių metu rengiasi stilingi sostinės gyventojai (22)

Besibaigianti vasara Vilniuje vis dar gena sostinės gyventojus ištrūkti į miestą, nes saulėtų...

Inga Stumbrienė su šeima Singapūre apsistojo viename prabangiausių viešbučių: įspūdis – neišdildomas (95)

Po 14-ųjų vetuvių metinių minėjimo Balyje verslininkai Inga ir Aivaras Stumbrai apsistojo...

Pasaulyje išgarsėjusį šokoladą kuriantis lietuvis: kartumas – prasto šokolado požymis (8)

Šokoladas tikrai ne saldainis – tai labai išlepęs kakavos vaisiaus produktas, sako rankų darbo...

Nausėda pasveikino važiuojančius apsipirkti į Lenkiją (583)

Pirmadienį „Žinių radijuje“ viešėjęs Gitanas Nausėda kiek netikėtai pasidžiaugė į...