Dauguma automobilių gamintojų kuria alternatyvias technologijas. Vieni orientuojasi į hibridus, kiti dujas, treti vandenilį ir tai dar ne viskas. Yra ir kitų sprendimų, kurie ateityje gali tapti įprasti, kaip šiuo metu įprasti yra dyzelinu varomi automobiliai.

Pavasarį Olandijos mieste Einhovene profesorius Franzas Mozeris, padedantis kurti variklius DAF vilkikams, per šios kompanijos naujos variklių gamos pristatymą, nedviprasmiškai užsiminė, kad kol kas jokios alternatyvos sunkvežimiuose naudojamam dyzelinui nėra.

Jis sutiko, kad lengvuosiuose automobiliuose galima montuoti kitokio tipo degalus naudojančius variklius, tačiau tik ne sunkvežimiuose. Dyzelino efektyvumas šiuo metu yra pastebimai geresnis už kitų degalų efektyvumą. Tiesa, profesorius akcentavo, kad tokia jo prognozė yra paremta šiandieninėmis technologijomis ir galimybėmis. Ateityje, mokslui žengiant į priekį, jis ir pats tikisi kitokių sprendimų.

Dujos

Daugumai gamintojų nereikia aiškinti apie tai, kad ateityje gali pritrūkti dyzelino. Jie jau dabar svarsto įvairias alternatyvas. Viena iš jų – dujos.

Iškastinis kuras degdamas išskiria labai daug anglies junginių, tad natūralu, kad kol nebus surastas kitas kuro šaltinis, stipriai į priekį pasistūmėti ekologijos srityje gali ir nebepavykti. O būtent ekologija šiuo metu yra itin svarbus faktorius. Nemažai sunkvežimių gamintojų atsigręžia į dujas.

Dyzeliniai varikliai gali dirbti varomi dujomis. Tai nereikalauja ir itin didelių pakeitimų. Tokios transporto priemonės yra ekologiškesnės, o finansinė kuro sąnaudų išraiška mažesnė. Šiuo metu didžiausi iššūkiai susiję su infrastruktūra. Nėra tinkamų saugojimų sąlygų, mažai degalinių, galinčių pasiūlyti šį kurą sunkvežimiams.

Hibridai

Transporto priemonės, kuriose yra kombinuojami du varikliai jau gana senai rieda mūsų keliais, tačiau kol kas jų neužkariauja. Dažniausiai tokios transporto priemonės turi benzininį arba dyzelinį variklį su elektrine pavara. Pastaraisiais metais itin greitai tobulėjančios baterijų technologijos teikia vilčių, kad šios transporto priemonės netrukus gali dar labiau sustiprinti savo pozicijas.

Komerciniame automobilių sektoriuje tokių transporto priemonių problema yra bendra jų masė. Nors pastaruoju metu ji vis didėja. „Iveco“ siūlo 12 t. „Eurocargo“ modelį, o „Renault“ nusitaikė į 26 t „Premium“ modelį.

DAF atstovai, taip pat kuriantys tokias transporto priemones, teigia, kad jų gamybos išlaidos yra išties didelės. 12 t bendrosios masės tokia transporto priemonė kainuoja maždaug dvigubai daugiau nei įprasta dyzelinė. Šiuo metu „DAF“ teikia hibridų nuomos paslaugas. Tokiu būdu tikimasi „atrakinti“ rinką šiems modeliams. Vežėjai išbandę šias transporto priemones, galės įsitikinti jų taupumu ir efektyvumu.

Regeneruojančios sistemos

Tai sistemos, kurios atkuria jau išnaudotą energiją. Dažniausiai ta energija išsiskiria šilumos pavidalu. Potencialo atkurti energiją turi beveik visi svarbiausi variklio mazgai: kompresoriai, generatoriai, vandens siurbliai ir pan. Stabdant taip pat galima atkurti dalį prarandamos energijos, kuri būtų vėl panaudojama.

Išmetamųjų dujų šiluma taip pat yra nepanaudota energija, kurią būtų galima pabandyti atkurti. Tikimasi, kad per artimiausius 30 metų bus sukurtos tikrai efektyvios technologijos, kurios šią energiją sugebės panaudoti dar kartą.

Tiesa, tokios sistemos iš esmės nebūtų nauja kuro rūšis, tiesiog būtų dar labiau išnaudojamas jau esamas variklis, kuris dažniausiai būna dyzelinis.

Elektra

Vien tik elektra varomos transporto priemonės kelią daugiau kol kas neatsakomų klausimų. Norint kurti tokias komercines transporto priemones, pirmiausiai reikia sugalvoti, kaip joms perduoti elektros energiją. Montuoti baterijas pačioje transporto priemonėje yra ekonomiškai nenaudinga. Jos per daug sveria ir užima daug vietos.

Kuo lengvesnė transporto priemonė, tuo efektyvesnis elektrinis variklis, o sunkvežimiai lengvumu nepasižymi, tad ir efektyvumas kol kas labai žemas.

Nepriklausomi ekspertai, norintiems montuoti elektrinius variklius, siūlo neprasidėti su sunkesnėmis nei 2,6 t transporto priemonėmis. 7,5 t masės sunkvežimis, norėdamas įveikti ekonomiškai logišką atstumą, turėtų gabenti 2,3 kubinio metro tūrio baterijas, kurių bendroji masė – apie 4 t.

Kuo sunkesnė transporto priemonė, tuo šie skaičiai darosi absurdiškesni. Tarkime, kad 44 t vilkikas bake turi 990 l dyzelino, kurio masė 836 kg(vienas kubinis metras dyzelino). Elektriniam varikliui norint gauti tokį patį kiekį energijos reiktų kartu gabentis 26 kubinių metrų ir 52 t masės baterijas.

Iš kitos pusės, prieš penkmetį ir 2,6 t bendrosios masės elektra varoma transporto priemonė atrodė nelogiška. Laikui bėgant efektyvėja technologijos, tad ir logiškos masės kriterijus kopia aukštyn.

Vandenilis

Kartais atrodo, kad šis kuras bus kaip Nojaus arka ir išgelbės pasaulį nuo visų problemų. Neįtikėtinai švari energija iš šio kuro jau išgaunama. Tai ir buvo didžiausias iššūkis, priversti šią technologiją veikti. Daugybė kompanijų bendradarbiavo norėdamos pasiekti šį tikslą.

Šiuo metu tokiu kuru varomu transporto priemonių yra ir visuomeniniuose keliuose. Ne gana to, dalis tų transporto priemonių yra autobusai. Taigi, ši technologija tinkama sunkiasvorėms transporto priemonėms. Į aplinką išsiskiria tik vandens garai ir šiluma. Kas gali būti švariau? Kur problema?

Problemos sprendimas toks kaip ir visų kitų gyvenimiškų problemų – pinigai. Jei lygintume su šiomis transporto priemonėmis, net hibridai atrodo itin pigūs.

Ko tikėtis?

Kuri iš šių kuro rūšių dominuos ateityje? O gal dyzelino iš sosto nesugebės išversti niekas? Sprendžiant iš to, kad vieni automobilių gamintojai labiau tyrinėja vienas technologijas, o kiti kitas, panašu, kad tikima jomis visomis. Priešingu atveju, vargu ar būtų investuojami šimtai milijonų į tai, kuo netikima.

Inžinieriai nestovi vietoje, jie dirba, kuria naujas technologijas. Tikėtina, kad gali būti sukurta visiškai nauja kuro rūšis ar variklio veikimo principas. Nenurašykime ir dyzelino, čia taip pat dar yra ką veikti.

Tiesa, jei kažkas sugebės sukurti pigią vandenilio technologiją, tuomet, daugumos ekspertų nuomone, viskas bus aišku. Nobelio premija, garbė ir šlovė garantuota.