aA
Modernus, ilgaamžis ir ekonomiškas kelių apšvietimas pasitelkiant šviesos diodus (LED), greičio matuokliai bei švieslentės, naudojančios atsinaujinančiąją energiją, Lietuvoje dažnai tampa skeptikų taikiniu. Esą įrenginius pavogs, sugadins arba dar blogiau – jie apskritai neveiks. Tokių abejonių tenka išgirsti Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) direktoriaus pavaduotojui Egidijui Skrodeniui.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Greičiui ar pravažiuojančių automobilių skaičiui fiksuoti, taip pat pavojingiems kelių ruožams apšviesti pasitelkiamos modernios sistemos. Tačiau tam, kad jų atsirastų, anot pašnekovo, teko įdėti daug pastangų ir įgyti žinių.

Lydos plente, juodąja dėme tapusioje sankryžoje su keliu į Juodšilius, 2008 metais įrengtas pirmasis greičio matuoklis ir mirksintys nukreipiamieji kelio ženklai, naudojantys vien saulės energiją.

„Buvo daug diskusijų ir abejonių, kad Lietuvoje nepakanka saulės, kad juos pavogs, sudaužys, todėl geriau modernių eismo saugumą užtikrinančių priemonių atsisakyti. Vis dėlto nusprendėme įrengti bandomąjį ruožą ir įgyti patirtį“, – komentavo E. Skrodenis.

Kaimyninėje Lenkijoje tuo metu modernių saugumo priemonių, panaudojant Europos Sąjungos lėšas, daugėjo sparčiai. Tamsoje mirksintys ženklai, atsinaujinančioji energija, naudojama pėsčiųjų perėjoms apšviesti – lenkai neabejojo modernių sprendimų efektyvumu.

Vietoj kalnelio - mirksinti švieslentė

Būtų galima daug daugiau nuveikti, jei visuomenė suprastų, kad viskas daroma jos pačios labui. Mums užtektų perimti gerąją kitų šalių patirtį, nereikia nieko išradinėti.
Egidijus Skrodenis

2006 metais Žemaičių Naumiestyje prie mokyklos įrengtas greičio mažinimo kalnelis. Tačiau žmones vargino per jį važiuojančio sunkiojo transporto keliamas triukšmas. Kalneliui susidėvėjus, vietos gyventojai sujudo – naujo greičio mažinimo kalnelio įrengti nebeleido. Tuomet kaip prevencinė greičio mažinimo priemonė pasirinkta saulės energiją naudojanti momentinė greičio švieslentė. Tuo metu Nyderlandų mokslininkai atlikę tyrimus tvirtino: tokios švieslentės efektyvios, kaip ir stacionarūs greičio matuokliai. Žiemos mėnesiais, kai mažai saulės ir itin prastas oras, saulės baterijas kas keletą savaičių tenka papildomai įkrauti. Likusią metų dalį tokių baterijų priežiūra, anot E. Skrodenio – minimali.

Šiuo metu eksploataciją paprastina ir kartu su saulės baterijomis įrengtos nedidelės vėjo jėgainės. Jų, patikino E. Skrodenis, visiškai pakanka, kad modernios greičio mažinimo priemonės veiktų visiškai be elektros: joms įrengti nereikia papildomų investicijų elektros energijos tiekimo linijai, kabelių, skaitiklių, sutaupoma laiko ir lėšų eksploatacijai.

Verta paieškoti alternatyvų

Į Lietuvą įsisukus ekonominei krizei, kai kuriose miestų ar miestelių gatvėse buvo išjungtas bene kas antras gatvių šviestuvas. To, anot E. Skrodenio, nebūtų prireikę, jei keliams apšviesti plačiau būtų naudojamos pažangios bei kokybiškos šviesos diodų (LED) lempos.

Pirmasis modernaus gatvės apšvietimo projektas įgyvendintas prie Aukštelkės. Pėsčiųjų perėją ir autobusų stoteles apšvietė atsinaujinančiąją energiją naudojantys LED šviestuvai. Elektros kabelius, norint apšviesti pavojingą kelio ruožą, būtų reikėję tiesti dešimt kilometrų. Taupias LED lempas ir kombinuotąją saulės bei vėjo jėgainę čia įrengti buvo kur kas paprasčiau.

Šiuolaikiškų sprendimų galima ieškoti ir tais atvejais, kai anksčiau rūpesčių nekėlęs kelio ruožas dėl pasikeitusių aplinkybių, pavyzdžiui, duris atvėrus prekybos centrui, tampa problemiškas.

Egidijus Skrodenis
Egidijus Skrodenis
© DELFI / Valdas Kopūstas

„Jei iki elektros perdavimo linijų atstumas didelis, į vieno ar dviejų greičio matuoklių įrengimo kainą reikia įskaičiuoti, kiek kainuos projektavimo, elektros kabelių tiesimo darbai, galiausiai prisijungimas prie elektros tinklų. Be to, visi darbai trunka maždaug metus. Galima pasirinkti modernias saugumą užtikrinančias priemones – jas įrengti nesudėtinga, tai greitai atsiperka“, – sakė LAKD direktoriaus pavaduotojas.

Šiuo metu valstybės įmonė „Automagistralė“ ir LAKD pradeda įgyvendinti dar vieną projektą – ruošiamasi statyti didelės galios vėjo jėgainę, kuri generuotų elektros energiją. Šią būtų galima tiekti į šalies elektros energijos tinklą, o gautas lėšas panaudoti esamam kelių apšvietimui užtikrinti.

Kelininkai svarsto ir galimybę skirtingų lygių sankryžų šlaituose įrengti saulės kolektorius, kurie generuotų elektros energiją – ji taip pat galėtų būti tiekiama į elektros energijos tinklą. Specialistai tikisi, kad ateityje elektros energija iš atsinaujinančių energijos šaltinių bus ne tiekiama į elektros tinklą, o paskui vėl perkama, bet saugoma ir naudojama naktį. Pasak E. Skrodenio, LAKD planuoja panaudoti netgi nupjautą pakelės žolę. Ją ateityje ketinama tiekti biodujų katilinėms. Jei nupjauta žolė būtų parduodama, sumažėtų jos pjovimo sąnaudos.

Rūpi globalios problemos

Visos LAKD diegiamos ar tik planuojamos įdiegti naujovės skirtos ne tik sutaupyti. Direkcija siekia prisidėti prie efektyvesnio atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo – tokia LAKD pozicija. „Būtų galima daug daugiau nuveikti, jei visuomenė suprastų, kad viskas daroma jos pačios labui. Mums užtektų perimti gerąją kitų šalių patirtį, nereikia nieko išradinėti“, – kalbėjo E. Skrodenis.

Žinoma, energijos taupymas – irgi labai svarbus LAKD priimant šios srities sprendimus. „Šiandien žaidžiame su 250 vatų galingumo natrio garų lempomis, o LED lemputės eikvoja tik 50–70 vatų elektros energijos. Turint tokią pat sumą eksploatacijai, būtų galima įjungti ne kas kelintą, o visus gatvių šviestuvus“, – atkreipė dėmesį specialistas.

Užsienio šalys pažengusios kur kas toliau. Amerikiečiai jau prieš keletą metų atlikdami eksperimentą 90 kilometrų kelio ruožą padengė specialia asfalto danga, į kurią įmontuoti saulės kolektoriai, akumuliuojantys saulės energiją. Ji panaudojama keliui šildyti ir apšviesti. Kai kurių šalių rinkose tvirtas pozicijas užima ir išmanieji gatvių šviestuvai.

Įtinka ne visiems

E. Skrodenis neabejoja, kad yra gamintojų, kuriems modernios, saugumą užtikrinančios priemonės nenaudingos, tad jie ir aiškina, kad šios neefektyvios ar neilgaamžės. Išties, nors ir brangesnės, anot specialisto, jos atsiperka per penkerius metus, o tarnauja dešimt ar penkiolika. Ir nors Lietuvoje visose be išimties srityse trūksta lėšų, daug dalykų, pasak E. Skrodenio, galima padaryti mažesnėmis lėšomis, negu įsivaizduojama: „Ne visada viską reikia statyti ar kurti naujai. Pavyzdžiui, užtektų pakeisti tik lemputes, o ne statyti naujus gatvių apšvietimo stulpus. Būtina tinkamai įvertinti, kaip mažiausiomis sąnaudomis gauti didžiausią efektą.“

Keliuose diegdama alternatyvius energijos šaltinius Lietuva remiasi Vokietijos, Švedijos, Danijos, Suomijos patirtimi. „Nors Lietuvoje modernių eismo saugumą užtikrinančių priemonių įrengiama palyginti nedaug, mes žinome, kaip tai padaryti, ir turime sukaupę pakankamai patirties. Trūksta tik pinigų“, – sakė E. Skrodenis.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Priminė, kokia dažniausia skubančiųjų pėsčiųjų daroma klaida (14)

Saugaus eismo ekspertai pastebėjo, kad prasidėjus šventiniam laikotarpiui išsiblaškiusių...

Skubančius vairuotojus stabdė mokiniai: ragino koreguoti stabdymo įpročius

Įpusėjus gruodžiui didžiojoje Lietuvos dalyje buvo vos pora žiemiškų dienų, kai gatves ir...

Kultūra šalies keliuose: vairuotojai mirksi šviesomis ir burnoja, o vėliau tikisi, kad juos praleis (95)

Paskutinis metų mėnuo įprastai pasižymi išaugusiu chaosu šalies keliuose. Visgi ekspertai...

Kai gatvės tampa čiuožykla: trys patarimai, kaip išsilaikyti ant kojų (4)

Žemę sukausčius šaltukui, svarbu prisiminti, kaip kovoti su žiemos sezono keliamais...

Kokį keturratį ar motorolerį pirkti, kad „Regitroje“ nekiltų problemų (9)

Galvojate apie kalėdines dovanas savo artimiesiems ir jūsų galimų dovanų sąraše yra transporto...

Top naujienos

Triuškinantis JK rinkimų rezultatas ir keisčiausios jo detalės: ekspertas išskyrė tris svarbias žinias Lietuvai (53)

Jungtinės Karalystės (JK) rinkimuose niekas nesitikėjo tokio torių pergalės masto. Premjero...

Gyvai / DELFI Diena: kodėl didėjant pensijoms senjorai ruošiasi išeiti į gatves? kita tema: kokias nepatikusias dovanas galima grąžinti pardavėjams? (11)

Socialdarbiečiai džiaugiasi nauju partijos simboliu – bebru (17)

„Ūsuotais bebrais“ praminti Lietuvos socialdemokratų darbo partijos ( LSDDP ) atstovai...

87-erių mokslininkė griauna sveikuolių mitus: kava yra vaistas (30)

Laidos „Alfas live“ vedėjas, skonių ieškotojas Alfas Ivanauskas buvo pakviestas į...

Gydytojams rezidentams bus išmokėtos nemenkos vienkartinės išmokos

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasirašė įsakymą, pagal kurį per metus Sveikatos...

Atsirado pirkėjas: už Vilniaus centrinį paštą pasiūlyta daugiau nei 11 mln. eurų (54)

Penktadienį pasibaigus Vilniaus Gedimino prospekte esančio centrinio pašto pardavimo aukcionui, jį...

Skambina pavojaus varpais – paslapties šydu Seimas gali grįžti į Viduramžius (37)

Ketvirtadienį Seimas nepriėmė galutinio sprendimo dėl parlamentaro Povilo Urbšio pasiūlymo...

Prieš ypatingą bokso dvikovą – Maslobojevo patarimai Kavaliauskui (1)

Šį savaitgalį įvyks viena svarbiausių bokso kovų Lietuvos istorijoje. Naktį iš šeštadienio...

Jungtinės Karalystės politiniame žemėlapyje – sunkiai įsivaizduojami pasikeitimai

Anglijos šiaurėje esančius miestus sieja kasybos verslas, mirštanti pramonė ir gyventojų...