„Suprantu karščio problemą, bet saugumas svarbiausia“

M. Eidukonis, kalbėdamas apie saugų važiavimą motoroleriu, pirmiausia pabrėžia aprangos svarbą.

„Motoroleris – tai mažas motocikliukas, tik dėl mažesnės kubatūros ir kitokios sėdėjimo pozicijos jis įvardijamas kaip kita transporto priemonė. Tačiau drabužiai, kuriuos turėtų dėvėti motorolerių vairuotojai, prilygsta tiems, kuriuos dėvi motociklininkai: vientisi drabužiai su kelių, nugaros apsaugomis“, – pasakoja žurnalo „Keturi ratai“ vyr. redaktorius.

Vyras prideda, kad be minėtų aprangos detalių yra svarbu dėvėti šalmą, kietesnę atramą suteikiančius batus.

Motoroleris

Pašnekovas sako suprantantis karščio problemą: „Važiuojant su pilna ekipuote yra tikrai karšta. Bet galima dėvėti atskiras apsaugas, kurios apsaugotų kūno dalis: kelius, delnus, alkūnes, galvą. Galima užsidėti ir riedutininko apsaugas.“

„Taip, labai smagu važiuoti motoroleriu, kai iš visų pusių pučia vėjas, tačiau nereikėtų pamiršti saugumo“, – sako M. Eidukonis.

Vienas saugumo garantų – nekišti nosies į gatves, kuriose didelis greitis

Motociklininkas M. Eidukonis pastebi, kad motorolerių srautas Pietų Europoje ir Lietuvoje žymiai skiriasi.

„Visi mes esame paveikti Pietų Europos, kur motorolerininkai važinėja su šortais ir trumpomis rankovėmis ir tai neatrodo baisu. Bet ten motorolerių srautas yra didesnis. Važiuodamas motoroleriu, ten gali jaustis vienas iš keliasdešimties tūkstančių, o čia, Lietuvoje, – vienas iš dešimties“, – sako transporto priemonių specialistas.

Dėl neintensyvaus minėtosios transporto priemonės Lietuvoje srauto motorolerių vairuotojams M. Eidukonis rekomenduoja į kai kurias sostinės gatves nė nekišti nosies.

„Pavyzdžiui, Vilniuje, Geležinio vilko gatvėje, važiuoti su motoroleriu yra netgi nepatartina. Mes visi žinome, koks eismas yra šioje gatvėje, nepaisant visų apribojimų. Motorolerio vairuotojui reikėtų gerai pagalvoti, į kurias gatves jis gali važiuoti, o kuriose bus eismo stabdis“, – pataria pašnekovas.

Visą kūną dengiantys drabužiai yra būtini

M. Eidukonis atkreipia dėmesį į tai, kad motorolerio vairuotojo ir keleivio apranga yra svarbi ne tik dėl mažesnių traumų eismo įvykių metu, bet ir dėl kaitinančių saulės spindulių.

„Taip jau susiklosto, kad dažnu atveju motorolerio keleivis yra netyčiukas, – sako pašnekovas. Jis priduria, jog nusprendus pavėžėti keleivį, reikia pasirūpinti bent jau jo šalmu.

„Jei vairuotojas važiuoja dėvėdamas pilną ekipuotę, tai keleiviui turi būti uždėtas bent šalmas. Jei du žmonės važiuoja viena transporto priemone, kodėl vienas turi būti saugus, o kitas – ne? Juk tai tas pats, jei vienas žmogus žiemą stovėtų su kailiniais, o kitas – su maudymosi kostiumėliu“, – tokią iliustraciją pateikia M. Eidukonis.

Motociklininkas primena, kad motorolerio vairuotojas yra atsakingas už keleivio saugumą.

Žurnalo „Keturi ratai“ vyr. redaktorius kreipiasi į važiuojančiuosius motoroleriu: „Jeigu važiuojate motoroleriu, nebūkite visiškai nusiteikę vasarai: plikomis kojomis, plikomis rankomis. Saulė dar karšta, tad jeigu nuo jos neapsisaugosite, nulipę nuo motorolerio būsite raudoni kaip vėžiai."

M. Eidukonis priduria, kad nudegimas saulėje nėra vienintelė rizika. Anot vyro, eismo įvykio metu drabužis bus ta medžiaga, kuri įsiterps tarp kūno ir asfalto ir bent kiek apsaugos nuo sužalojimų.

Motoroleris

Ar motoroleriu važiuoti saugiau nei motociklu?

Gali pasirodyti, kad dėl iš pirmo žvilgsnio saugesnės sėdėjimo pozicijos motoroleriu važiuoti yra saugiau. Ką apie tai mano motociklininkas?

„Su motoroleriu važiuoti nėra saugiau: jo ratai yra mažesni, transporto priemonė jautriau reaguoja į kelio nelygumus. Tai it lygintume važiavimą dviračiu ir paspirtuku – dviratis mažą akmenuką gali pravažiuoti, o paspirtuką tas akmenukas gali ir sumėtyti“, – nuomone dalijasi M. Eidukonis.

Kita vertus, važiuojant motoroleriu eismo įvykio baigtis gali būti kiek lengvesnė.

„Motoroleriais daugiausia važinėjama mieste, maksimalus greitis siekia iki 50 km/h. Ir vairuotojo, ir motorolerio kritimas būtų lengvesnis, nes pati transporto priemonė lengvesnė“, – svarsto motociklininkas.

Slydo sankryžoje pabirusiu smėliu

Nors M. Eidukonis kasdien važinėja motociklu, visgi anksčiau jam yra tekę patirti nelaimingų atsitikimų. Vienas jų – vairuojant motorolerį.

„Važiuodamas dariau posūkį, kuris nebuvo staigus, tačiau, kaip vėliau supratau, jis buvo smėlėtas. Matyt, man reikėjo atsisakyti stabdymo veiksmo arba imti stabdyti vėliau. Ir motoroleris, ir aš su keleiviu kritome ant žemės ir čiuožėme, abu galvomis „pabučiavome“ stulpą. Dar dabar prisimenu per asfaltą besibraukiančios odos jausmą, kuris – labai nemalonus“, – pasakoja eismo įvykį patyręs motociklininkas.

Vyras dar ir šiandien prisimena šį įvykį, svarsto, kad nelaimės metu motorolerio greitis nebuvo didesnis nei 30 km/h, bet tiek pakako, kad krytis būtų skaudus.

Ar tai buvo pamokanti patirtis? „Taip, nuo to karto kasdien važiuoju su pilna ekipuote“, – pamokančiomis patirtimis dalinasi M. Eidukonis.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (6)