Situacija tampa kurioziška
„Ne paslaptis, kad keleivių vežimas nėra pelningas verslas. Iš esmės tai labiau yra socialinė paslauga, nei verslas. Nepaisant to, keleivių vežėjai retkarčiais atnaujina savo autobusų parkus, panaudodami išorinius finansavimo šaltinius, kurie yra bemaž vienintelė galimybė įsigyti šiuolaikišką transportą“, – būtinybę įsisavinti atnaujinimui skirtas lėšas akcentuoja asociacijos „Linava“ viceprezidentas keleiviniam transportui Rimantas Martinavičius.
Po ilgų ginčų ir derinimų 2016 m. pabaigoje buvo patvirtintas 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų lėšų panaudojimo autobusų parkų atnaujinimui sąlygų aprašas, kuriame nustatyta, kad galimi pareiškėjai yra savivaldybių administracijos, kurios įgyvendina projektą kartu su partneriais. O galimi partneriai yra pareiškėjų savivaldybių teritorijoje keleivių vežimo veiklą vykdančios įmonės, su kuriomis sudarytos viešųjų paslaugų teikimo sutartys.
Sutartys sudaromos vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu. Šis reglamentas suteikia teisę savivaldybėms pačioms spręsti dėl vežėjų parinkimo būdo: skelbti konkursą ar pavesti veiklos vykdymą savo kontroliuojamiems vežėjams. Daugelis savivaldybių ir yra sudariusios viešųjų paslaugų teikimo sutartis su savo kontroliuojamomis įmonėmis, neskelbdamos konkurso.
Dažniausiai toks sprendimas būdavo pasirenkamas dėl mažo norinčių dalyvauti konkursuose įmonių kiekio. Teikti keleivių pervežimo paslaugas pasisiūlydavo tik viena įmonė, su kuria savivaldybės ir sudarydavo sutartį be konkurso.
Tačiau šios sutartys jau tampa kliūtimi pasinaudoti galimybe atnaujinti transporto priemonių parką, kadangi finansavimo sąlygų aprašuose įtvirtinta nuostata, jog Viešųjų paslaugų teikimo sutartys turi būti sudarytos konkurso būdu.
„Situacija yra išties kurioziška. Sudarytos sutartys neprieštarauja įstatymams ir manome, kad tokie vežėjai taip pat galėtų pretenduoti į ES lėšas, nebent teismai nuspręstų, kad sudarant sutartis buvo pažeisti įstatymai. Dabar situacija tokia, kad ankstesnės mūsų sudarytos sutartys neleidžia dalyvauti konkurse“, – problemą apibūdina R. Martinavičius.
ES lėšos gali likti neįsisavintos
Šiuos žodžius patvirtina ir „pirmosios kregždės“. Šiaulių ir Panevėžio savivaldybės kartu su autobusų parkais bandė pretenduoti į ES skirtas pinigines lėšas, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo dėl anksčiau vežėjo ir savivaldybės sudarytos keleivių pervežimo sutarties – pastarosios sudarytos be konkurso.
„Manome, kad tokia nuostata yra netinkama, kadangi įtvirtina reikalavimą, kurio sutarčių sudarymo metu nebuvo privaloma laikytis, t. y. reikalavimą siekiama taikyti atgaline data. Akivaizdu, kad numatytos aprašo sąlygos bus sunkiai įgyvendinamos, ir tai verčia nerimauti, kad dėl tokių nerealių reikalavimų ES lėšos gali likti neįsisavintos, nes nemaža dalis vežėjų negalės dalyvauti projektuose. Tenka apgailestauti, kad analogiškas aprašas parengtas ir vietinio (priemiestinio) transporto priemonių įsigijimui“, – teigia R. Martinavičius.
Jei aprašas nebus pakeistas, naujų autobusų daugumos miestų gatvėse neišvysime. Tuo metu keleivių vežėjai, net ir labai norėdami, negali net pretenduoti į ES numatytas lėšas, o koją šį kartą kiša Lietuvos institucijų pateiktas reikalavimų aprašas.
Keleivių vežėjų transporto parkas
Iki 2007 metų ES lėšų viešajam kelių transportui nebuvo skiriama visai. 2007-2013 m. ekologiškųjų transporto priemonių įsigijimui buvo skirta 21,8 mln. eurų, o 2014-2020 m. – 43,44 mln. eurų.
Nauji autobusai ir troleibusai (iki 5 metų senumo) šiuo metu sudaro šeštadalį visų keleivius miestų maršrutuose aptarnaujančių transporto priemonių. „Esamas parkas nuolatos reikalauja investicijų, kad bent jau būtų išlaikytas dabartinis lygis. Kasmet turėtų būti atnaujinama nemaža dalis transporto priemonių“, – teigia R. Martinavičius.
