Eismas Lietuvos keliuose intensyvėja, tad ir kelių kokybė turi būti pritaikyta naujam gyvenimo būdui: buvo pradėtos naudoti tiek naujos linijos, tiek kitokios ženklinimo medžiagos.

„Anksčiau keliai būdavo ženklinami dažais, bet esant intensyviam eismui toks ženklinimas greitai nusitrina, todėl pasaulyje išpopuliarėjo termoplastas. Termoplastas – tai specialios paskirties plastikas, kuris įkaitinamas iki 200 laipsnių temperatūros ir gali būti liejamas arba purškiamas ant asfalto. Jis atsparus aplinkos poveikiu ir temperatūrų kaitai, tad termoplasto linijos ant dangos laikosi ilgiau“, – pasakojo saugaus eismo bendrovės „Biseris“ komercijos ir tyrimų vadovas Boleslovas Vengrys.

Kas pasikeitė kelių ženklinime

Specialistas taip pat pastebėjo, kad termoplasto naudojimas atvėrė kelią įvairesniems ženklinimo būdams, kurie pradėti naudoti ir Lietuvoje.

„Dėl didesnio linijos aukščio ženklinimas termoplastu gali padėti ne tik orientuotis kelyje, bet ir padidinti eismo saugumą. Pavyzdžiui, buvome pirmieji, kurie pasiūlė naujo struktūrinio ženklinimo termoplastiku technologiją, kai statmenai ištisinei linijai vienodais atstumais eina trumpos juostelės, o pati juosta primena šukas. Šiuo būdu paprastai ženklinamos šoninės linijos automagistralėse. Be puikaus matomumo naktį bei lyjant, ši technologija dar ypatinga tuo, kad sukelia mechaninį akustinį efektą. Jeigu neapdairus vairuotojas nukrypsta į šalį ir ratu užvažiuoja ant šoninės linijos, pasigirsta nemalonus garsas, 5–10 kartų didesnis už automobilio skleidžiamą padangų garsą, priverčiantis vairuotoją sutelkti dėmesį į kelią“, – teigė B. Vengrys.

Kaip dar vieną naujo ženklinimo pavyzdį specialistas įvardijo sankryžose atsiradusius geltonus „korius“ ir geltonus zigzagus

„Koriai žymi zoną, į kurią draudžiama įvažiuoti, jei joje stovi kiti automobiliai. Toks ženklinimas padeda mažinti eismo spūstis. O geltoni zigzagai žymi tas vietas, kuriose per zigzago ilgį draudžiama sustoti ar stovėti“, – aiškino specialistas.

Kelių ženklinimo mašina

Naujos kartos ženklinimo mašinos

25 metų patirtį turinčios saugaus eismo bendrovės „Biseris“ specialistas pasakojo, kad per daugiau nei du dešimtmečius ženklinimo srityje buvo padarytas milžiniškas kokybinis šuolis.

„Kai tik pradėjome ženklinti kelius, naudojome seno tipo ženklinimo „traktoriukus“, prie vieno jų vienu metu dirbo net penki darbuotojai. Vėliau pradėjome naudoti našesnes vokiškas „Hofmann“ bei daniškas „Borum“ ženklinimo mašinas, kurias naudojame ir iki šiol. Deja, jose vairuotojas nėra apsaugotas nuo galimų pasekmių eismo įvykio metu. Tam naudojamos papildomos dvi transporto priemonės su įspėjamaisiais ženklais ženklinimo mašinos apsaugojimui. Paskutinis mūsų pirkinys – skandinaviško tipo ženklinimo mašina „RME Mini Light“,galinti kelius ženklinti 12 km/val. greičiu, o ją valdyti reikia tik vieno vairuotojo – operatoriaus. Šildomoje bei kondicionuojamoje kabinoje, aprūpintoje kompiuteriais bei naujausiomis technologijomis, operatorius gauna ženklinimo informaciją iš vaizdo kamerų, gali keisti ženklinimo tipą bei kitus parametrus net neišlipęs iš transporto priemonės. Prie mašinos galo yra pritvirtintas specialus apsauginis bamperis, apsaugantis vairuotoją bei įrangą nuo galimų pasekmių eismo įvykio metu. Tai yra esminiai šios mašinos privalumai – darbuotojo saugumas ir komfortas darbo vietoje“, – pasakojo B. Vengrys.

Anot specialisto, dar vienas mašinos privalumas, jog ji ne tik purškia iki 200 laipsnių įkaitintą termoplastą, bet ir ant naujai paženklintos linijos lieja vandenį. Tokiu būdų termoplastas greičiau atvėsta, sustingsta ir prilimpa prie asfalto. Tai suteikia efektyvumo, nes nereikia linijos „saugoti“ kūgiais, kad neatidūs vairuotojai užvažiavę ant naujo ženklinimo kelyje nepaliktų „pėdsakų“.

Specialistas teigiė, kad siekiant „Vizijos 0“, Lietuvos magistraliniuose keliuose turėtų dirbti tik tokio tipo ženklinimo mašinos, užtikrinančios darbuotojų ir kitų eismo dalyvių saugumą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)