Trečiadienio vakarą Kaune surengta pirmoji Lietuvoje pykčio keliuose valdymo paskaita. Būsimieji vairuotojai buvo supažindinti, kaip elgtis kelyje susidūrus su agresyviais vairuotojais.
Koks yra agresyvus vairuotojas?
Lietuvos keliuose situacija yra panaši kaip ir visame pasaulyje. „Lietuvos draudimas“ apklausė tūkstantį Lietuvos vairuotojų, kurių paprašyta įvertinti vairuotojų agresyvumą nuo 1 (visai neagresyvūs) iki 10 (labai agresyvūs) balų. Rezultatas – 6,6 balo. Tai daugmaž toks pats rodiklis, kaip ir užsienio šalyse. Tačiau kas yra agresyvus vairuotojas?
Psichologė Eglė Masalskienė teigia, kad vairuotojų agresyvumą galima skirstyti į tris rūšis – instrumentinę, gynybinę ir agresiją dėl malonumo.
Instrumentinis agresyvumas yra tokia rūšis, kai agresija pasireiškia dėl reikalo. Kaip pavyzdį galima paminėti į darbą skubantį žmogų, kuris vėluoja ir sąmoningai viršija leistiną greitį. Gynybinė agresija pasireiškia, kai į agresiją atsakoma tokiu pačiu veiksmu. Jei jūs prieš save išvysite nepadorų gestą ir į tai atsakysite tuo pačiu, tai bus galima vadinti gynybine agresija.
E. Masalskienė sako, kad šias dvi agresijos rūšis tam tikrais atvejais galima pateisinti, tačiau kai pasireiškia agresija dėl malonumo – reikia susirūpinti.
Taip pat būtų galima išskirti „pasyviąją teisinę agresiją“. Jei jūs greitkelyje važiuosite leistinu maksimaliu greičiu, tačiau iš galo artės greičiau važiuojantis automobilis ir jūs jo specialiai nepraleisite, tai bus būtent tokia agresijos rūšis.
Lietuvoje atlikti tyrimai atskleidė, kad 95 proc. vairuotojų susidūrė su agresija keliuose. 61 proc. į agresiją atsakė tuo pačiu. Kodėl agresija pasireiškia būtent keliuose?
Tam, E. Masalskienės teigimu, yra bent kelios priežastys – vairuojant kyla didesnė grėsmė gyvybei, todėl automatiškai gaminamas adrenalinas. Be to, automobiliuose žmonės pasijaučia mažiau matomi, jaučiasi apsaugoti ir stipresni.
Pataria pradėti nuo savęs
E. Masalskienė pateikia ir būdus, kaip spręsti situaciją. Pirma taisyklė – būkite empatiški. Tai reiškia, kad kelyje elkitės taip, kaip norėtumėte kad elgtųsi kiti eismo dalyviai. Antra taisyklė – prisiminkite, kad yra įvairių žmonių, o kai kurie iš jų labai konfliktiški, nesivaldantys ar agresyvūs. Jūs tiesiog sutikote tokį vairuotoją kelyje. Jei į agresiją atsakysite agresija – nedaug skirsitės nuo „kelių erelio“. Čia galima pritaikyti seną posakį: duok durniui kelią.
JAV mokslininkai taip pat pataria, kaip elgtis kelyje sutikus „erelį“. Visų pirma, reikia vengti akių kontakto su agresyviu vairuotoju. Taip pat patartina pagalvoti, ar verta veltis į konfliktinę situaciją, vairuoti neatsargiai ir taip sukelti sau pavojų. Patartina nuo neprognozuojamų vairuotojų laikytis atokiau, suprasti, kad jūs negalite kontroliuoti viso eismo ir t.t. Trumpai tariant, patartina labiau „dirbti“ su savimi ir kontroliuoti savo vairavimą.
„Valdykite ne tik automobilį – valdykite situaciją“, - toks socialinės iniciatyvos „Nulis pykčio“ šūkis.
Kelias – ne vieta išlieti pykčiui
Mokslininkai anksčiau palaikė teoriją, kad sukauptą pyktį naudinga išlieti. Dabar, E. Masalskienės teigimu, situacija keičiasi.
„Nustatyta, kad sveikesni yra tie, kurie tiesiog baigia pykti, o ne tie, kurie savo pyktį išlieja. Daug geriau yra nepykti, nes tiesiog nėra ko išlieti“, - sako E. Masalskienė.
Jei vis dėlto pyktis susikaupė, kelias yra bene blogiausiai vieta jį išlieti. Kur kas geresnis būdas yra aktyvus sportas. Jei negalite paleisti iš rankų vairo, tuomet reikėtų rinktis specialias vietas automobilių sportui.
Iš šeimų į kelius
Psichologė sako, kad vairuotojais tampama ne tada, kai pradedama lankyti vairavimo kursus ir gaunamas vairuotojo pažymėjimas. Šis procesas prasideda kur kas anksčiau.
„Būsimas vairuotojas auga ant galinės mašinos sėdynės, kai išplėtęs akis stebi vairuojantį tėtį ar mamą. Tėvai rodo pavyzdį savo vaikams“, - sako E. Masalskienė.
