aA
Nors džiaugiamės artėjančiu pavasariu, sinoptikai perspėja, kad plikledžio išdaigų dar galima sulaukti ir praėjus kalendorinei žiemai. Slidūs paviršiai dažniausiai barstomi druska, bet pasigirsta argumentų, kad ši gadina dangą, tiltų konstrukcijas, automobilių kėbulo dalis ar avalynę, užteršia gruntinius vandenis, todėl gamtosaugininkai ragina rinktis alternatyvius būdus. Lietuvos mokslininkai perspėja, kad ne visos sparnuotos idėjos gali būti įgyvendintos.
© DELFI / Karolina Pansevič

Gamtos saugotojai siūlo paieškoti alternatyvų. Štai užsienyje šaligatviai barstomi kavos tirščiais arba sūrio atliekomis. Kelininkai ginasi, kad visame pasaulyje pagrindinė naudojama kelių barstymo priemonė yra natrio arba kalcio chloridai, kuriems alternatyvų rasti neįmanoma dėl ribotų išteklių ir mūsų klimato sąlygų, sakoma pranešime spaudai.

Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto (KTU CTF) docentė Rasa Šlinkšienė pabrėžia, kad ne visos sparnuotos idėjos pasiteisina, o poveikiui įrodyti būtini moksliniai tyrimai.

Lemia kaina ir įprotis

KTU docentė primena, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos yra patvirtinusi techninių reikalavimų aprašą, kuris skirtas medžiagoms klasifikuoti.

Jos skirstomos į penkias grupes. Lietuvoje stabdyti kelių dangų apledėjimą bei mažinti ar šalinti slidumą keliuose galima naudojant kietas ar skystas chemines, barstomas frikcines medžiagas, šlapią ar vakuuminę druską.

„Ir sausuose, ir skystuose mišiniuose dominuoja natrio chloridas arba vadinamoji techninė druska. Labai retai, t. y., esant ypač žemai temperatūrai, naudojamas natrio chlorido ir kalcio arba magnio chlorido mišinys“, – patikslina R. Šlinkšienė.

Snygis. Asociatyvi nuotr.
Snygis. Asociatyvi nuotr.
© DELFI / Karolina Pansevič

Pasak jos, vadinamosios techninės druskos populiarumą lemia jos nedidelė kaina. Produkto žaliavas išgauti nesunku – žemėje gausu didelių, gana negiliai esančių jos klodų, išgavimo technologija nesudėtinga.

Bet minusų yra kur kas daugiau – kelių dangos ardymas, automobilių ir kitų įvairių metalinių konstrukcijų korozija, avalynės gadinimas, nutekamųjų vandenų ir pakelių grunto užteršimas, žala augalams ir gyvūnams.

„Dar vienas minusas, su kuriuo susiduriama ne Lietuvoje, o ten kur ši druska išgaunama – didelės įgriuvos, atsirandančios nenaudojamų šachtų vietose ir keliančios pavojų vietos gyventojams“, – priduria pašnekovė.

Ar barstysime maisto produktais?

Todėl nenuostabu, kad pasaulyje ieškoma alternatyvų įprastai druskai. Turtingesnės šalys gali sau leisti kelius barstyti smulkia pašildyta skalda, kurią pasibaigus šaltajam sezonui reikia pašalinti nuo kelio – vieną iš būdų, populiarių Skandinavijos šalyse, įvardija KTU docentė.

Naujų būdų keliams barstyti paieška ypač pažengusi Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pavyzdžiui, čia rekomenduojama slidžius kelius barstyti kavos tirščiais, nuo kurių danga nenukenčia.

Tokiu būdu taip pat gali būti apsaugotos automobilių kėbulo dalys, augmenija, gruntinis vanduo. Teigiama, kad tirščiuose esantis nitrogenas žinomas kaip puikus ledo tirpiklis, be to, tirščių dalelės didina trintį, todėl sumažėja rizika paslysti ir susižeisti.

Vilniaus "Grinda" pasiruošusi 2 paras truksiančiam snygiui
Vilniaus "Grinda" pasiruošusi 2 paras truksiančiam snygiui
© DELFI / Karolina Pansevič

Vis dėlto R. Šlinkšienė tikina, kad rimtų mokslinių tyrimų rezultatų apie tai jai nėra tekę matyti.

„Asmeniškai aš į tai žiūriu labai skeptiškai. Galbūt po išsamių mokslinių tyrimų galima būtų juos panaudoti kaip priedą gaminant kelių barstymui skirtus mišinius, tačiau netikiu, kad jie gali visiškai atstoti dabar naudojamas druskas“, – sako ji.

Fizikinės ir neorganinės chemijos katedros darbuotoja paaiškina: kavos tirščiams sąveikaujant su ledu nepasireiškia toks šiluminis efektas, koks pasireiškia egzoterminės reakcijos metu ledui sąveikaujant su viena ar kita druska. Taip pat nesusidaro didelės koncentracijos druskų tirpalai ir nepasiekiamas pakankamai žemas eutektinis taškas, t. y., žemiausia temperatūra, kurioje tirpalas užšąla.

„Kavos tirščiai netirpūs, todėl jie galėtų sumažinti dangos slidumą, tačiau sunku įsivaizduoti kelius nubarstytus kavos tirščiais, jais aplipusius ir apskretusius automobilius ar avalynę“, – juokauja pašnekovė.

Pasak jos, kavos tirščių naudojimo keliams barstyti efektyvumas abejotinas dėl keleto priežasčių – jau vien masės kaupimas dideliais kiekiais būtų problema, nes drėgnai laikomi jie pelytų, o džiovinimas reikalautų didelių papildomų energetinių resursų.

Iš bėdos kavos tirščiais galima barstyti prie namų esančius takelius. „Tačiau tokiu atveju daug paprasčiau ir efektyviau būtų naudoti pelenus“, – sako mokslininkė, kurios manymu, geriausia be papildomo apdorojimo ar perdirbimo kavos tirščiai tinka kompostavimui kartu su kitomis žaliosiomis biomasės atliekomis.

Vilniaus "Grinda" pasiruošusi 2 paras truksiančiam snygiui
Vilniaus "Grinda" pasiruošusi 2 paras truksiančiam snygiui
© DELFI / Karolina Pansevič

Ledo priešas – sūris?

Dar labiau neįprastą sprendimą pateikė viena JAV įmonė, kuri pasiūlė gatves barstyti sūrio atliekomis ir Viskonsine atlikusi bandomąją programą. Išsiaiškinus, kad ledą nuo asfalto tirpdo šalutinės medžiagos, susidarančios sūrio gamybos metu – naudotas sūrymas, juo imta laistyti gatves.

„Galima siūlyti barstyti ir duonos trupiniais, ir kruopomis, ir dar kuo tik sugalvosi, tačiau visoms rimtoms idėjoms turi būti tvirtas mokslinis pagrindimas“, – sako R. Šlinkšienė.

Kita vertus, pasak jos, maisto pramonės atliekų naudojimas slidžių dangų barstymui nėra naujiena. Kai kur ledo ir sniego tirpinimui naudojama organinės kilmės medžiaga – melasa.

„Tai cukrinių runkelių perdirbimo technologijos metu susidaranti atlieka, kuri tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje naudojama ir maisto, ir pašarų, ir trąšų, ir ledą tirpdančio mišinio gamybos technologiniame procese“, – sako KTU docentė.

Ji patikslina: į mišinius dedama ne tik melasa, bet ir kiti mišinių efektyvumą didinantys komponentai. Tuos mišinius gamina receptūras turintys ir technologinį režimą valdantys gamintojai, kurie minėtas technologijas yra patentavę.

Lietuvoje produktų su melasa jau galima įsigyti, tačiau kelininkai yra komentavę, jog tokių produktų naudojimas yra nepatogus tuo, kad šiuos priedus į druską kelininkai turi įterpti patys, o be tinkamos įrangos tai padaryti sudėtinga: sunku dozuoti, ir rezultatas ne visada būna toks, kokio tikimasi. Kitas variantas – pirkti jau pagamintą mišinį.

Tarp pasirinkimų – ir lietuviškas produktas

„Negaliu sutikti su teiginiais, kad natrio chloridas neturi alternatyvos. Tikrai kur kas efektyviau veikia ir mažiau žalos daro specialūs, rinkoje esantys ledą tirpdantys mišiniai“, – teigia mokslininkė.

R. Šlinkšienės teigimu, šie mišiniai paprastai būna pagaminti natrio chlorido pagrindu, bet dėl naudojamų kitų papildomų medžiagų mažiau agresyvūs ir veikia daug efektyviau. „Jie yra 20–30 proc. brangesni už paprastą druską, tačiau maždaug tris kartus pigesni už gryną kalcio ar magnio chloridą“, – pabrėžia ji.

Neorganinių daugiakomponenčių heterogeninių sistemų ir jų taikymo technologijų mokslinė grupė, kurioje dirba docentė, sukūrė sniegą ir ledą tirpdantį mišinį bei moksliniais tyrimais pagrindė jo efektyvumą. Bendradarbiaujant su bendrove „Baltkalis“ produktas buvo patentuotas ir tiekiamas Lietuvos rinkai.

Iki 25 laipsnių šalčio veikiantis mišinys korozijos greitį sumažina iki 32 kartų, mažiau ardo betono, gelžbetonio konstrukcijas, trinkeles, chloridų poveikiui jautrius paviršius, tolygiai pasiskirsto ir ilgai išlieka ant kelio paviršiaus.

Didžiausias iššūkis kuriant „Ledo siaubą“, pasak R. Šlinkšienės, buvo taip parinkti ir subalansuoti naudojamas žaliavas, kad produktas atitiktų tris kriterijus – ilgai ir efektyviai veiktų žemoje temperatūroje, būtų chemiškai stabilus bei nepavojingas gaminant, sandėliuojant, naudojant, o aplinkai darytų minimaliai agresyvų poveikį. Dėl pastarosios priežasties buvo kruopščiai parenkama atskirų komponentų koncentracija, vertinamas mišinio poveikis ne tik ledui, bet ir metalui, betonui, avalynei.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
3.2500

Atsakė, ar galios draudimas po avarijos, jei automobilis – be techninės apžiūros (42)

Draudimas ir techninė apžiūra ( TA ) yra du visiškai nesusiję dalykai – tokią draudikų...

Vairuojantys „devyndarbiai“ prisipažino apie avarijas: net nepastebėjo partrenkto žmogaus (14)

Sėdę prie vairo vairuotojai nesugeba susitelkti svarbiausiai veiklai – vairavimui, sako saugaus...

Stebisi vairuotojų įpročiais: girdi, kad mašina bilda, bet tik pasigarsina muziką (34)

Kelyje netikėtai sprogusi padanga, išsikrovęs akumuliatorius , pasibaigę degalai ar automobilio...

Elektriniams paspirtukams Lietuvoje važiuoti šaligatviais nedraus: siūlo būti tiesiog sąmoningesniais (18)

Vidaus reikalų ministerija (VRM) pirmadienį pareiškė neketinanti atsižvelgti į Palangos...

Palangos meras ėmėsi permainų: miesto centre uždraudė elektrinius paspirtukus, neleis važiuoti ir dviračiais (278)

Dar praeitos vasaros metu buvo ne kartą skelbiama, kad į Palangą atvykę poilsiautojai nukentėjo...

Top naujienos

Britai pradėjo didžiausią savo istorijoje tarptautinę viliojimo kampaniją: prognozuoja grėsmę Lietuvai (36)

Viešųjų ryšių agentūros informuoja, kad Didžiosios Britanijos nacionalinė sveikatos tarnyba (...

Pasitikrinkite: testas, kurios partijos ar komiteto pažiūros jums artimiausios (16)

Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto ( VU TSPMI ) mokslininkai...

Gyvai / DELFI Diena. Kodėl po „valstiečių“ paramos Nausėdai kai kurie frakcijos nariai renkasi Šimonytę vyksta apklausa (34)

„DELFI Dienoje“ - policijos generalinis komisaras. Ar išaiškinti tarptautinė nusikaltėlių...

Apie derybas su Rusija paklaustas Zelenskis atsakė vienu žodžiu (62)

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atmetė derybų su Rusija galimybę.

Paaiškėjo, kodėl Vilniuje kyla spūstys: ekspertai turi patarimų, kaip ilgam neužstrigti (10)

Skaičiuojama, kad spūstyse vilnietis praleidžia net 136 valandas per metus. Tam, kad spūsčių...

Gimus vaikui, sugriuvo visi nusistatymai: sakiau, kad miegos tik savo lovoje, o žindysiu tik iki, kol pradėsiu primaitinti (1)

Renata ir Arnoldas Raugai – dar viena praėjusios savaitės DELFI ir „ Kidy Tour “ metų šeimos...

Neramios žinios iš muitinės: į Lietuvą bandyta įvežti raketų paleidimo sistemas iš Baltarusijos (126)

Lietuvos muitinės pareigūnai šią savaitę nepraleido į šalį bandytos įvežti raketų...

Ispanijos policijos paviešinti vaizdai: sulaikomas lietuvis – Europą šiurpinusios gaujos vadeiva (78)

Trečiadienį spaudos konferencijos metu Lietuvos policija paskelbė, kad bendradarbiaujant su...

Rinkėjai įvertino kandidatus į prezidentus: užkliuvo Šimonytės nuotaika ir Nausėdos šuo galima paklausyti gyvai (288)

Pirmadienį prasidėjo išankstinis balsavimas antrajame Prezidento rinkimų ture. Tuo pat metu savo...

Ar nuo ispaninio šalavijo sėklų iš tiesų lieknėjama? (2)

Internetas mirga įvairiais receptais su ispaninio šalavijo sėklomis – pudingai, glotnučiai ir t....