aA
Nors džiaugiamės artėjančiu pavasariu, sinoptikai perspėja, kad plikledžio išdaigų dar galima sulaukti ir praėjus kalendorinei žiemai. Slidūs paviršiai dažniausiai barstomi druska, bet pasigirsta argumentų, kad ši gadina dangą, tiltų konstrukcijas, automobilių kėbulo dalis ar avalynę, užteršia gruntinius vandenis, todėl gamtosaugininkai ragina rinktis alternatyvius būdus. Lietuvos mokslininkai perspėja, kad ne visos sparnuotos idėjos gali būti įgyvendintos.
Kas būtų, jei kelininkai vietoj druskos ant kelių barstytų kavos tirščius arba sūrį
© DELFI / Karolina Pansevič

Gamtos saugotojai siūlo paieškoti alternatyvų. Štai užsienyje šaligatviai barstomi kavos tirščiais arba sūrio atliekomis. Kelininkai ginasi, kad visame pasaulyje pagrindinė naudojama kelių barstymo priemonė yra natrio arba kalcio chloridai, kuriems alternatyvų rasti neįmanoma dėl ribotų išteklių ir mūsų klimato sąlygų, sakoma pranešime spaudai.

Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto (KTU CTF) docentė Rasa Šlinkšienė pabrėžia, kad ne visos sparnuotos idėjos pasiteisina, o poveikiui įrodyti būtini moksliniai tyrimai.

Lemia kaina ir įprotis

KTU docentė primena, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos yra patvirtinusi techninių reikalavimų aprašą, kuris skirtas medžiagoms klasifikuoti.

Jos skirstomos į penkias grupes. Lietuvoje stabdyti kelių dangų apledėjimą bei mažinti ar šalinti slidumą keliuose galima naudojant kietas ar skystas chemines, barstomas frikcines medžiagas, šlapią ar vakuuminę druską.

„Ir sausuose, ir skystuose mišiniuose dominuoja natrio chloridas arba vadinamoji techninė druska. Labai retai, t. y., esant ypač žemai temperatūrai, naudojamas natrio chlorido ir kalcio arba magnio chlorido mišinys“, – patikslina R. Šlinkšienė.

Snygis. Asociatyvi nuotr.
Snygis. Asociatyvi nuotr.
© DELFI / Karolina Pansevič

Pasak jos, vadinamosios techninės druskos populiarumą lemia jos nedidelė kaina. Produkto žaliavas išgauti nesunku – žemėje gausu didelių, gana negiliai esančių jos klodų, išgavimo technologija nesudėtinga.

Bet minusų yra kur kas daugiau – kelių dangos ardymas, automobilių ir kitų įvairių metalinių konstrukcijų korozija, avalynės gadinimas, nutekamųjų vandenų ir pakelių grunto užteršimas, žala augalams ir gyvūnams.

„Dar vienas minusas, su kuriuo susiduriama ne Lietuvoje, o ten kur ši druska išgaunama – didelės įgriuvos, atsirandančios nenaudojamų šachtų vietose ir keliančios pavojų vietos gyventojams“, – priduria pašnekovė.

Ar barstysime maisto produktais?

Todėl nenuostabu, kad pasaulyje ieškoma alternatyvų įprastai druskai. Turtingesnės šalys gali sau leisti kelius barstyti smulkia pašildyta skalda, kurią pasibaigus šaltajam sezonui reikia pašalinti nuo kelio – vieną iš būdų, populiarių Skandinavijos šalyse, įvardija KTU docentė.

Naujų būdų keliams barstyti paieška ypač pažengusi Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pavyzdžiui, čia rekomenduojama slidžius kelius barstyti kavos tirščiais, nuo kurių danga nenukenčia.

Tokiu būdu taip pat gali būti apsaugotos automobilių kėbulo dalys, augmenija, gruntinis vanduo. Teigiama, kad tirščiuose esantis nitrogenas žinomas kaip puikus ledo tirpiklis, be to, tirščių dalelės didina trintį, todėl sumažėja rizika paslysti ir susižeisti.

Vilniaus "Grinda" pasiruošusi 2 paras truksiančiam snygiui
Vilniaus "Grinda" pasiruošusi 2 paras truksiančiam snygiui
© DELFI / Karolina Pansevič

Vis dėlto R. Šlinkšienė tikina, kad rimtų mokslinių tyrimų rezultatų apie tai jai nėra tekę matyti.

„Asmeniškai aš į tai žiūriu labai skeptiškai. Galbūt po išsamių mokslinių tyrimų galima būtų juos panaudoti kaip priedą gaminant kelių barstymui skirtus mišinius, tačiau netikiu, kad jie gali visiškai atstoti dabar naudojamas druskas“, – sako ji.

Fizikinės ir neorganinės chemijos katedros darbuotoja paaiškina: kavos tirščiams sąveikaujant su ledu nepasireiškia toks šiluminis efektas, koks pasireiškia egzoterminės reakcijos metu ledui sąveikaujant su viena ar kita druska. Taip pat nesusidaro didelės koncentracijos druskų tirpalai ir nepasiekiamas pakankamai žemas eutektinis taškas, t. y., žemiausia temperatūra, kurioje tirpalas užšąla.

„Kavos tirščiai netirpūs, todėl jie galėtų sumažinti dangos slidumą, tačiau sunku įsivaizduoti kelius nubarstytus kavos tirščiais, jais aplipusius ir apskretusius automobilius ar avalynę“, – juokauja pašnekovė.

Pasak jos, kavos tirščių naudojimo keliams barstyti efektyvumas abejotinas dėl keleto priežasčių – jau vien masės kaupimas dideliais kiekiais būtų problema, nes drėgnai laikomi jie pelytų, o džiovinimas reikalautų didelių papildomų energetinių resursų.

Iš bėdos kavos tirščiais galima barstyti prie namų esančius takelius. „Tačiau tokiu atveju daug paprasčiau ir efektyviau būtų naudoti pelenus“, – sako mokslininkė, kurios manymu, geriausia be papildomo apdorojimo ar perdirbimo kavos tirščiai tinka kompostavimui kartu su kitomis žaliosiomis biomasės atliekomis.

Vilniaus "Grinda" pasiruošusi 2 paras truksiančiam snygiui
Vilniaus "Grinda" pasiruošusi 2 paras truksiančiam snygiui
© DELFI / Karolina Pansevič

Ledo priešas – sūris?

Dar labiau neįprastą sprendimą pateikė viena JAV įmonė, kuri pasiūlė gatves barstyti sūrio atliekomis ir Viskonsine atlikusi bandomąją programą. Išsiaiškinus, kad ledą nuo asfalto tirpdo šalutinės medžiagos, susidarančios sūrio gamybos metu – naudotas sūrymas, juo imta laistyti gatves.

„Galima siūlyti barstyti ir duonos trupiniais, ir kruopomis, ir dar kuo tik sugalvosi, tačiau visoms rimtoms idėjoms turi būti tvirtas mokslinis pagrindimas“, – sako R. Šlinkšienė.

Kita vertus, pasak jos, maisto pramonės atliekų naudojimas slidžių dangų barstymui nėra naujiena. Kai kur ledo ir sniego tirpinimui naudojama organinės kilmės medžiaga – melasa.

„Tai cukrinių runkelių perdirbimo technologijos metu susidaranti atlieka, kuri tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje naudojama ir maisto, ir pašarų, ir trąšų, ir ledą tirpdančio mišinio gamybos technologiniame procese“, – sako KTU docentė.

Ji patikslina: į mišinius dedama ne tik melasa, bet ir kiti mišinių efektyvumą didinantys komponentai. Tuos mišinius gamina receptūras turintys ir technologinį režimą valdantys gamintojai, kurie minėtas technologijas yra patentavę.

Lietuvoje produktų su melasa jau galima įsigyti, tačiau kelininkai yra komentavę, jog tokių produktų naudojimas yra nepatogus tuo, kad šiuos priedus į druską kelininkai turi įterpti patys, o be tinkamos įrangos tai padaryti sudėtinga: sunku dozuoti, ir rezultatas ne visada būna toks, kokio tikimasi. Kitas variantas – pirkti jau pagamintą mišinį.

Tarp pasirinkimų – ir lietuviškas produktas

„Negaliu sutikti su teiginiais, kad natrio chloridas neturi alternatyvos. Tikrai kur kas efektyviau veikia ir mažiau žalos daro specialūs, rinkoje esantys ledą tirpdantys mišiniai“, – teigia mokslininkė.

R. Šlinkšienės teigimu, šie mišiniai paprastai būna pagaminti natrio chlorido pagrindu, bet dėl naudojamų kitų papildomų medžiagų mažiau agresyvūs ir veikia daug efektyviau. „Jie yra 20–30 proc. brangesni už paprastą druską, tačiau maždaug tris kartus pigesni už gryną kalcio ar magnio chloridą“, – pabrėžia ji.

Neorganinių daugiakomponenčių heterogeninių sistemų ir jų taikymo technologijų mokslinė grupė, kurioje dirba docentė, sukūrė sniegą ir ledą tirpdantį mišinį bei moksliniais tyrimais pagrindė jo efektyvumą. Bendradarbiaujant su bendrove „Baltkalis“ produktas buvo patentuotas ir tiekiamas Lietuvos rinkai.

Iki 25 laipsnių šalčio veikiantis mišinys korozijos greitį sumažina iki 32 kartų, mažiau ardo betono, gelžbetonio konstrukcijas, trinkeles, chloridų poveikiui jautrius paviršius, tolygiai pasiskirsto ir ilgai išlieka ant kelio paviršiaus.

Didžiausias iššūkis kuriant „Ledo siaubą“, pasak R. Šlinkšienės, buvo taip parinkti ir subalansuoti naudojamas žaliavas, kad produktas atitiktų tris kriterijus – ilgai ir efektyviai veiktų žemoje temperatūroje, būtų chemiškai stabilus bei nepavojingas gaminant, sandėliuojant, naudojant, o aplinkai darytų minimaliai agresyvų poveikį. Dėl pastarosios priežasties buvo kruopščiai parenkama atskirų komponentų koncentracija, vertinamas mišinio poveikis ne tik ledui, bet ir metalui, betonui, avalynei.

www.lrt.lt
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
3.2500

Paaiškino, ką daryti, jeigu kelyje išsikrovė hibridinis automobilis: tempti ar bandyti užvesti? (54)

Įstrigti kelio pašonėje išsikrovus akumuliatoriui ar pasibaigus degalams yra ne vieno vairuotojo...

Įvardijo 10 taisyklių, ką daryti, kad vairavimas lietuje netaptų iššūkiu ar eismo įvykiu (7)

Atšilus orams vairuotojams patariama neatsipalaiduoti, o ypač tokį pavasarį, kaip šis. Dargana ir...

Motociklininkas – apie bendraminčių klaidas: į kai kuriuos pažiūrėjus, šiurpsta oda (33)

Kiekvienas eismo dalyvis didžiausią dėmesį turėtų skirti saugumui, ne išimtis yra ir...

Paaiškino, kada vairuotojams reikėtų pasikeisti automobilio salono ir degalų filtrus (55)

Automobilio filtrai tai eksploataciniai transporto priemonės komponentai, kurie turi būti...

Sukritikavo vairuotojus: net ir betvarkė automobilyje gali tapti eismo įvykio priežastimi (7)

Iki lubų užkrauti automobiliai gatvėse vairuotojų jau nebestebina, tačiau specialistai tikina,...

Top naujienos

JAV branduoliniai ginklai Europoje vėl skelia žiežirbas: kaip tai atsilieps Lietuvai (13)

Būti ar nebūti. Tokia yra Vokietijoje atsinaujinusių aršių debatų dėl JAV branduolinių...

Užkalnis: restoranuose leisti pinigus - patriotinė pareiga (76)

Apie dešimt metų rašau apie maistą, kartais gerai, kartais išvis puikiai. Koks tikslas, klausiate...

Lietuviško vyno gamintojas Juozas Vilkenis: šio gėrimo galima išgerti tik vieną taurę (25)

„Aš nedirbu, aš visą laiką atostogauju“, – štai taip apie savo veiklą sako vyndarys...

Ar dėl karantino galioja force majeure aplinkybės: kurį laiką dar žadama gyventi taip „ekstremaliai“ (59)

Šalyje paskelbus karantiną gyvenama ekstremaliu režimu – nuo vieno Vyriausybės sprendimo iki...

Po virtinės kruvinų incidentų pasienyje Kinija ir Indija dislokuoja tūkstančius karių, baiminamasi atviro konflikto (182)

Gegužės 5 d. tarp Indijos ir Kinijos karių prie Pangongo ežero, esančio 4270 metrų aukštyje...

Berniukas gimė sveikas, bet netrukus pastebėjo nerimą keliančius požymius: kraujo tyrimai buvo netikėti (149)

Kauniečiai Gintarė ir Rytis Rudzinskai 2016 m. susilaukė sveiko berniuko, kurį pavadino Bernardu....

Nuosavam sodui kiemo nereikia: 10 idėjų, kaip sukurti oazę daugiabučio balkone (3)

Daug kas klaidingai galvoja, kad sodai gali egzistuoti tik sodybose ar nuosavų namų sklypuose, kur...

Ne pirmą kartą grasinančių žinučių sulaukusi Mia jaučiasi įbauginta: žadu kreiptis į teisėsaugą (12)

Žinomai dainininkei Miai savaitgalį apkartino atviras grasinimas mirtimi. Tokią žinutę atlikėja...

Naujo kelio pradžia: istorinės lygiosios Tbilisyje ir kryptį į Vakarus blokavusi Maskva (5)

„Didžiausią įspūdį paliko ne tūkstančiai sirgalių stadione, o trispalvės vėliavos...

Dešrelės dabar ir seniau: kodėl pasikeitė jų skonis, ar tai pavojinga (133)

Ar teisus žmogus, kuris sako, kad prieš dvidešimt metų tos pačios rūšies dešrelių skonis buvo...

|Maža didelių žinių kaina