Pasirūpinkite savimi

Svilinančiame karštyje ir itin atšiauriomis sąlygomis keliavęs žurnalistas ir keliautojas Vitoldas Milius pripažino, kad kraštutinumai apsunkina ne tik vairuotoją, tačiau ir patį automobilį. Jis aiškino, kad leidžiantis į kelionę karštą dieną pirmiausia reikėtų didesnį dėmesį skirti savo gerovei – pasiimti vandens ir nuolat jį gerti, kad neištiktų perkaitimas ar dehidratacija.

Didelę įtaką vairuotojo reakcijai ir elgesiui prie vairo turi ir automobilio salono vidaus temperatūra. Jei įmanoma, keliautojas pataria pasinaudoti automobilio oro kondicionieriumi, tačiau tai daryti protingai.

„Vairuotojai turėtų vengti didelių temperatūrų skirtumų automobilio viduje ir išorėje. Jei labai karšta, automobilio salono vėdinimui nereikėtų pasirinkti žemiausios temperatūros, nes taip vairuotojas gali tiesiog peršalti. Jei oro kondicionieriaus automobilyje nėra, arba jis yra sugedęs, reikėtų atsidaryti langą, kad į automobilio vidų patektų oras iš lauko“, – patarė keliautojas.

Atlikite namų darbus

Vis tik pasirūpinus savimi reikėtų atkreipti dėmesį ir į automobilio techninę būklę, jei reikia papildyti eksploatacinius skysčius. V. Milius tikino, kad gamintojai yra numatę, jog automobiliai galėtų sklandžiai veikti ir esant aukštesnei lauko temperatūrai nei tokia, kokia galime džiaugtis lietuviškos vasaros metu.

„Esu keliavęs Afrikoje, kada lauko temperatūra buvo +50 laipsnių Celsijau ir automobilis kuo puikiausiai veikė. Žinoma, tokiais atvejais automobiliai turi susidoroti su didesniais krūviais, tačiau praktika rodo, kad tai problemų nesukelia“, – patirtimi dalinosi V. Milius.

Keliautojas akcentavo, kad vairuotojai, karštą dieną nusprendę leistis į kelionę senesniu automobiliu, turėtų atlikti ir namų darbus – patikrinti ar veikia radiatoriaus ventiliatorius, ar netrūksta aušinimo skysčio, o jei reikia jį papildyti.

Karštis

„Itin karštą dieną gali atsirasti gedimų aušinimo sistemoje. Jei joje trūksta aušinimo skysčio gali pradėti kaisti automobilio variklis, o to laiku nepastebėjusiems vairuotojams gali tekti kaip reikiant patuštinti piniginę, nes perkaitusį variklį reikės remontuoti ar net keisti. Prisiminkite, kad jei tai, jog trūksta aušinimo skysčio pastebėjote tik vėliau, neatsukinėkite skysčio užpylimo dangtelio jei variklis karštas, nes galite nudegti“, – aiškino keliautojas.

V. Milius atkreipė dėmesį, kad neretai vairuotojams nepavyksta išvengti netikėtumų ir dėl to, nes nusprendžia vasarą važinėti žieminėmis padangomis. Specialistas aiškino, kad tokios padangos negebės tinkamai atlikti savo funkcijos o dėl to gali nepavykti išvengti ir eismo įvykio.

Vasarą barstomi keliai / AB „Kelių priežiūra“ nuotr.

Sumažinkite greitį

Dar viena rizika, su kuria gali susidurti vairuotojai važiuojantys karštą dieną – besilydantis bitumas. Įkaitęs asfaltas taip pat gali apsunkinti kelionę. Kelininkai įspėja, kad pastebėję, jog asfaltas pradeda garuoti ir palei kelią susidaro it miražas, vairuotojai turėtų įvertinti, kad kelio danga yra karšta, o dėl to gali būti numatytų eismo pakeitimų ar greičio ribojimų.

Specialistai pabrėžia, kad vairuotojai pastebėję greičio ribojimo ženklus neturėtų numoti į juos ranka, mat tokiais atvejais, kai bitumas pradeda lydytis, kelininkai pradeda barstyti smėlį, todėl sukibimas su kelio danga gali būti ne toks geras, kaip įprasta.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (10)