Europos Sąjungoje dirbantys profesionalūs vairuotojai besąlygiškai privalo laikytis jiems nustatyto darbo ir poilsio režimo. Kai kuriose valstybėse nuobaudos taikomos ir už sunkvežimyje atliekamą poilsį. Reikalavimų nesilaikantiems vežėjams numatytos griežtos sankcijos, kurios taikomos tiek patiems vairuotojams, tiek jų darbdaviams.
Eismas
© DELFI / Domantas Pipas

Kada ir kam konkrečiai numatomas sankcijų taikymas? Ar yra galimybė interpretuoti, kam turi būti taikoma atsakomybė?

Kodekse nėra vietos interpretacijoms

Darbo ir poilsio režimas prižiūrimas bendromis vežimą administruojančių asmenų ir vairuotojų pastangomis. Vežėjo paskirti administruojantys asmenys turi tinkamai suplanuoti kelionę, o vairuotojas privalo tą planą tinkamai įvykdyti.

Galima prisiminti mūsų teisininkų neretai kartojamus teiginius, kad Lietuvoje formuojama teismų praktika linkusi atsakomybę už vykdomos veiklos pažeidimus priskirti būtent įmonių vadovams. Tačiau advokatų kontoros „Jurex“ advokato padėjėja Jelena Cvirko pastebi, kad nuo 2017 metų galiojantis ir Lietuvos Respublikos teritorijoje administracines sankcijas reglamentuojantis Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) labai aiškiai nurodo jame numatytų sankcijų taikymą. Galima pastebėti, kad ir anksčiau galiojusiame Administracinių teisės pažeidimų kodekse šiuo klausimu nebuvo galimybės interpretuoti.

ANK 451–453 straipsniuose numatyta atsakomybė už tris nusižengimus: nustatytos vairavimo be pertraukos trukmės arba kasdienio vairavimo trukmės viršijimą; kasdienio arba kassavaitinio poilsio trukmės pažeidimą; nustatyto vairavimo laiko per vieną savaitę arba paeiliui einančias dvi savaites viršijimą. Kodekse aiškiai nurodoma, kad už šiuos pažeidimus tiesiogiai atsako keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais vežančių kelių transporto priemonių vairuotojas(-ai). Priklausomai nuo pažeidimo vykdymo trukmės, jiems numatyta bauda svyruoja nuo 10 iki 300 Eur. Tai – viena iš nedaugelio situacijų, kai įmonės vadovui nėra numatyta atsakomybė.

Galima paminėti, kad ANK 454 ir 455 straipsniuose numatyta atsakomybė už pažeidimus, susijusius su darbo ir poilsio režimus registruojančio tachografo naudojimu ir jo duomenų saugojimu. Plačiau apie tai rašyta praėjusiais metais. Ši bauda gali būti skiriama tiek vairuotojui, tiek juridinio asmens vadovui ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai. Priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio, bauda gali būti skiriama ir iš karto abiem subjektams, tačiau nepaliekant interpretacijų dėl atsakomybės skyrimo.

Europos reglamentas gina vairuotojus

Europos transporto darbuotojų federacijos (toliau – ETF) išleistame informaciniame buklete vairuotojai informuojami apie vairuotojų poilsio ir darbo režimą reglamentuojančioje ES direktyvoje Nr. 561/2006 įtvirtintas nuostatas. Jos nurodo, jog transporto kompanijos turi užtikrinti tai, kad vairuotojų kassavaitinis poilsis būtų atliekamas ne sunkvežimyje. Dabar ši nuostata įtvirtinta Prancūzijoje ir Belgijoje, ją savo teisėje įtvirtinti ruošiasi Vokietija ir iš ES besitraukianti Jungtinė Karalystė.

ETF savo išaiškinime nurodo, kad darbdaviai nė neturi teisės vairuotojus versti kassavaitinį poilsį atlikti sunkvežimio kabinoje, nors vairuotojas turi galimybę pats pasirinkti tokią sutrumpinto (24 val.) kassavaitinio poilsio vietą.

Federacijos aiškinime nurodyta, kad darbdaviai yra atsakingi už vairuotojų darbo ir poilsio režimo laikymąsi, įskaitant užtikrinimą, kad kassavaitinis poilsis bus atliekamas ne sunkvežimyje. Todėl kassavaitinį poilsį sunkvežimyje atliekantis vairuotojas, nustačius tokį faktą, neturėtų mokėti jokios baudos – nepriklausomai nuo to, kurioje ES šalyje bauda būtų paskirta.

Čia verta pastebėti, kad baudos, gresiančios už kassavaitinį poilsį sunkvežimyje, yra visai nejuokingos. Pavyzdžiui, Prancūzijoje jos siekia 30 tūkst. eurų ir netgi laisvės atėmimą metams. Belgijoje maksimalios baudos siekia 1 tūkst. 800 eurų. Vokietijoje ketinama už kiekvieną kabinoje praleistą neleistino poilsio valandą įvesti 60 eurų baudą vairuotojui ir 180 eurų baudą jo darbdaviui. Kalbama, kad britų baudos bus ne mažesnės, nei 300 svarų sterlingų.

Atsakomybės „peradresavimo“ galimybės

Jeigu ES reglamentas atsakomybę verčia darbdaviams, tad kodėl šios baudos atskirų valstybių įstatymuose (tame tarpe – ir Lietuvos) numatomos ne tik darbdaviams, bet taip pat ir vairuotojams?

Advokatė Reda Aleksynaitė patvirtina, kad praktikoje baudos gali būti skiriamos abiem pusėms. „Kiekvienoje šalyje įtvirtinta sava administracinės atsakomybės sistema: vienur baudos skiriamos įmonėms, kitur – vadovams, dar kitur – tik darbuotojams“, – sako ji. Pasak teisininkės, tai – labai specifiniai ir plataus pobūdžio klausimai, kiekvienu atveju reikalaujantys individualios analizės.

Todėl visų pirma reikia nustatyti, kam buvo paskirta bauda: vairuotojui, kaip fiziniam asmeniui ar įmonei. „Jei bauda paskirta įmonei – tuomet žiūrime į baudos sumą: ar ji viršija 1 vidutinį darbuotojo darbo užmokestį, ar neviršija; ar yra visiškos materialinės atsakomybės sutartis ir kas joje numatyta. Tik tada galime daryti išvadą, ar galima taikyti vairuotojo atsakomybę už darbdaviui padarytą žalą“, – dėsto teisininkė.

Situacija yra kitokia, jei bauda vairuotojui paskiriama asmeniškai.

„Nelabai sutikčiau ir su nuomone, kad vairuotojui pakanka argumentuoti, jog jis nebuvo supažindintas su taisyklėmis ar nebuvo instruktuotas. Teismų praktikoje yra ir tokių pavyzdžių, kai buvo pripažinta, kad akivaizdiems dalykams instruktavimas nėra būtinas, – sako R. Aleksynaitė. – Nesupraskite šio pasakymo taip, kad vairuotojų ar kitų darbuotojų instruktuoti nereikia. Žinoma – reikia, tačiau jei instrukcijų nėra, tai nereiškia, kad negalima ir darbuotojo atsakomybė. Kai kurios pareigos yra nustatytos įstatymuose (pavyzdžiui, atvejai, kada vairuoti draudžiama pagal KET ir t. t. ), ir nepriklausomai nuo to, ar darbdavys instruktuos dėl jų laikymosi, darbuotojo tai neatleidžia nuo pareigos vykdyti įstatymus.“

Todėl, pasak advokatės, reikia gilintis į konkrečią situaciją ir aplinkybes (pavyzdžiui – kokiu pagrindu vairuotojas nesutinka su paskirta nuobauda?). Bet kuriuo atveju, verta nepamiršti kad tebegaliojantis Darbo kodeksas reikalauja darbo ginčo atveju kreiptis į darbo ginčų komisijas per 3 mėnesius nuo žalos nustatymo dienos. Taip pat darbdavio nurodymu negalima iš vairuotojo išskaičiuoti žalos, viršijančios 3 vidutinius darbo užmokesčius.

Apibendrinant galima teigti, kad skirtingos, atskirose Europos šalyse galiojantys įstatymai palieka nemažai vietos interpretacijoms ir kai kuriais atvejais paskirtas nuobaudas įmonė turi galimybę išskaičiuoti iš vairuotojo. Tuo tarpu ES reglamentu besiremiantis vairuotojas turi galimybę visą atsakomybę versti savo darbdaviui. Tačiau tokiose situacijose būtina pastudijuoti visas tarp darbuotojo ir įmonės sudarytas sutartis ir įvertinti atsakomybės paskirstymą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Avarijos kaltininko paieškos: nemandagus elgesys, psichologinis spaudimas ar net grasinimai

Rudenį, lyginant su šiltuoju sezonu, keliuose penktadaliu išauga eismo nelaimių skaičius, rašoma...

Transporto spūstys mieste: patarimai, kaip prie jų prisitaikyti (23)

Jeigu kiekvieną darbo dieną transporto spūstyje užstringate bent valandai, tai per metus susidaro...

Skaitytoją papiktino būsimi „žali klevo lapai“: jų judėjimas – nenuspėjamas (17)

Ne paslaptis, jog dažną vairuotoją piktina spūstys keliuose, o ką jau kalbėti apie kitų...

V. Radžiūnas. Išlenk stikliuką ir sėsk prie vairo (komentaras) (29)

Spalio 13 dieną Europos šalyse minima Europos saugaus eismo diena. Šią dieną siekiama atkreipti...

Nevaldomas reiškinys virsta galvos skausmu – valdininkai tik skėsčioja rankomis (106)

Jei nedraudžiama, tai galima. Tokia nuostata vadovaujasi dalis smulkiųjų verslininkų, savo...

Top naujienos

Mažos valstybės „stebuklingas berniukas“ A. Merkel gali pridaryti rimtų bėdų (136)

Briuselis ir Berlynas tikrai nenorėjo tokio akivaizdaus Austrijos posūkio į dešinę. O austrai...

Situacija dėl Gedimino kalno vis blogėja: įspėja jau ir praeivius (657)

Panašu, kad Gedimino pilies kalnas tampa nauja mūsų šalies gėda. Jame vėl formuojasi nuoplovos...

Orai: geros naujienos – visą savaitę (3)

Po ypač malonaus pirmadienio šiluma bus mažesnė, tačiau artimiausiomis dienomis didesnių...

G. Paluckas: nesu nei autokratas, nei piktas žmogus (71)

„Visada siekiu demokratinių sprendimų. Partija galės spręsti priimti atgal išėjusius narius....

Lietuvos pilietybę turintį amerikietį viliojęs L. Kleiza vėl atsigręš į M. Gecevičių? (7)

Vienintelis klubo vis dar neturintis praėjusį mėnesį Europos čempionate rungtyniavusios Lietuvos...

Pirkėjai jaučiasi apgaudinėjami, prekybininkai bėdos neįžvelgia (360)

Atidesni pirkėjai prekybos centruose jau seniai pastebėjo, kuomet už tą pačią, ar kiek didesnę...

Po sezono pavadinimą keisiantis „Lietuvos rytas“ tikisi uždirbti klubo piniginėje – skaičių kebeknė (132)

Vilniaus „Lietuvos ryto“ klubui šis sezonas bus paskutinis dabartiniu pavadinimu. Tai pirmadienį...

Uraganas Ofelija pasiekė Airiją: skelbiama apie pirmąsias aukas, galingi vėjai drasko stogus, rauna medžius žuvo 3 žmonės; atnaujinta 22.20 (137)

Britų salas užklupus uragano Ofelija liekanoms, tūkstančiai namų pietinėje Airijoje liko be...

K. Kardashian ruošiasi Kalėdoms: filmuoja sveikinimus ir džiaugiasi dirbtiniu sniegu kieme (9)

Ne veltui Lietuvoje juokaujama, kad pasiruošimas žiemoms šventėms prasideda iš karto po...

Kiek uždirbantis žmogus perka butą (96)

Būstas paprastai vienas brangiausių pirkinių žmogaus gyvenime. Apie tai, kiek reikia uždirbti,...