Kelių policijos užfiksuotuose eismo įvykiuose – ir į pėsčiųjų perėjas įvažiavę dviratininkai ar paspirtukininkai, ir tarpusavyje susidūrę alternatyvių transporto priemonių vairuotojai. Štai visai neseniai vienas eismo įvykis užfiksuotas Vilniuje, Žirmūnų gatvėje. Čia susidūrė du priešingomis kryptimis tame pačiame dviračių take važiavusių elektrinių paspirtukų vairuotojai.
Kaip nurodė policijos pareigūnai, avariją patyrė 29-erių metų ir 87-erių metų vyrai. Pirminiais duomenimis, jaunesnysis avarijos dalyvis nesilaikė arčiau dešinio dviračių tako dalies krašto, todėl neišvengė susidūrimo. Garbaus amžiaus vyras dėl padarytų sužalojimų po eismo įvykio buvo paguldytas į ligoninę.
Kas atlygina žalą
Dažniausias klausimas, kai eismo įvykius sukelia alternatyvias transporto priemones vairuojantys asmenys, kas ir kaip turėtų atlyginti žalą. Kitaip nei motorinių transporto priemonių vairuotojams, nei dviratininkams, nei elektrinių paspirtukų vairuotojams civilinės atsakomybės draudimas nėra privalomas.
Visgi net ir tokiu atveju žalos atlyginimą išsireikalauti įmanoma, mat įvykus tokiai avarijai, avarijos dalyvių santykiai sprendžiami vadovaujantis Civiliniu kodeksu, kuriame nurodoma, kad kaltininkas privalo atlyginti padarytą žalą. Kaip turėtų judėti ir kelyje elgtis elektrinių paspirtukų ar dviračių vairuotojai – reglamentuoja Kelių eismo taisyklės (KET).
Kaip aiškino Aušra Jusė, draudimo bendrovės „Ergo“ Privačių klientų draudimo skyriaus vadovė, atsitikus eismo įvykiui, viskas priklauso nuo žalos dydžio.
„Jeigu yra sužeistų asmenų, būtina infomruoti atsakingas institucijas, kviesti greitąją pagalbą. Jeigu žala menka, pakanka situaciją fiksuoti raštu, įtraukiant ir liudininkus. Be to, abiem atvejais būtina pasidaryti eismo įvykio nuotraukų, mat tam, kad žala būtų atlyginama, turi būti aiškus kaltininkas bei aiškus žalos faktas su konkrečiais įrodymais“, – patarė žinovė.
Draudimas dar nepopuliarus
Be to, komentavo draudimo bendrovės atstovė, civilinę atsakomybę gali apsidrausti ne tik automobilių vairuotojai, bet ir dviratininkai ar paspirtukininkai.
„Žaloms, sukeltoms valdant dviratį ar paspirtuką, atlyginti skirtas asmens civilinės atsakomybės draudimas. Lietuvoje toks draudimas dar nėra labai populiarus, kitaip nei kitose Europos Sąjungos šalyse. Pavyzdžiui, Vokietijoje sunku įsivaizduoti neapsidraudusį asmenį“ – komentavo A. Jusė.
Ji prognozuovo, kad per ateinančius kelerius metus tokios draudimo rūšies populiarumas išaugs ir mūsų šalyje, mat, pasak jos, vertinant situacijas, į kurias patenka dviračių ar paspirtukų vairuotojai, kylančios žalos, kurias atlyginti turi kaltininkas, yra ganėtinai didelės.
