Įžengus į 2018-uosius metus Lietuvos keliuose pasipylė autoįvykiai, kurie, policijos duomenimis, vien per sausio mėnesį pasiglemžė jau 23 gyvybes, iš jų – net 15 pėsčiųjų. Palyginus su praėjusiais metais, tokiu pat laikotarpiu avarijose buvo žuvę vos 10 žmonių. Kodėl padaugėjo tragiškai pasibaigusių nelaimių keliuose ir kaip tam užkirsti kelią?
BMW avarija Kaune
© Kauno aps. VPK

Lietuvos kelių policijos viršininkas Vytautas Grašys sako, kad įvardyti, kodėl mirtingumas Lietuvos keliuose auga, nėra lengva, tačiau viena priežastis yra visiškai aiški.

„Sunku pasakyti konkrečias priežastis, nes autoįvykių, kurių metu žūsta žmonės, didėjimas yra tikrai nemažas, tačiau viena iš didžiausių priežasčių yra neatsakingas požiūris į dalyvavimą eisme. Tai rodo ir žuvę bei nukentėję pėstieji, kuriems trūksta supratimo, kokios pasekmės gali laukti būnant neapdairiems“, – sako kelių policijos viršininkas.

Pasak V. Grašio, ne viena policija turi svertų gerinti situaciją, kitos institucijos taip pat turi atlikti didelį darbą kovojant su nelaimėmis keliuose.

„Šioje vietoje kalbame apie įstaigas, kurios yra atsakingos už eismo priežiūrą. Lietuvos kelių direkcija, Susisiekimo ministerija turi atlikti darbą, siekiant didesnio saugumo keliuose. Jokiu būdu negalima teigti, kad tie darbai nevyksta. Jie tikrai vyksta, bendradarbiaujame, tariamės, kokias priemones reikėtų taikyti. Tie patys inžineriniai sprendimai, jie yra daromi. Mes vykdome prevencines priemones, daliname atšvaitus, deginame žvakutes, šviečiame visuomenę, tačiau didžiausia problema ta, kad ne visi nori, jog tai juos pasiektų“, – teigia pareigūnas.

V. Grašys sako, kad kontrolės funkcijos policijos veikloje nemažėja, tačiau vien bausdamas žmones gerų rezultatų nepasieksi.

„Turi būti ir visuomenės bei bendruomenės indėlis į saugų eismą. Požiūrio prasme turime tapti atsakingesni. Pirmiausia reikėtų pasirūpinti pačių saugumu dalyvaujant eisme. Tos pačios žūtys, kai pėstieji nedėvi atšvaitų, tamsiu paros metu, o vairuotojai nepraleidžia per pėsčiųjų perėją einančių žmonių rodo, kad jaučiama kultūros stoka“, – sako kelių policijos viršininkas.

Vytautas Grašys
Vytautas Grašys
© DELFI / Andrius Ufartas

Daugiausiai nukenčia pėstieji

Susisiekimo ministerijos 2018 m. sausio mėnesio duomenimis, virš 60 proc. visų žuvusiųjų autoįvykių metu sudarė pėstieji. Pasak Saugaus eismo skyriaus vedėjo Vidmanto Pumpučio, žiema yra pats pavojingiausias metas eismo dalyviams.

„Tiek lapkričio, tiek gruodžio bei sausio mėnesiai yra ypač pavojingi pėstiesiems.Ne išimtis ir šie metai. Kiekvieno mirtino įvykio aplinkybes esame išnagrinėję ir galiu pasakyti, kad beveik visi pėstieji elgėsi neapdairiai, o daugiausiai žuvo tamsiuoju paros metu“, – teigia ministerijos atstovas.

Oficialiais duomenimis, 13-os iš 15-os pėsčiųjų amžius buvo didesnis nei 50 metų, 11 iš jų žuvo tamsiu paros metu ir nei vienas neturėjo matomumą gerinančių priemonių. 4 pėstieji žuvo perėjose, 2 buvo pervažiuoti, kai gulėjo ant kelio, 1 – įtariama, kad buvo neblaivus.

„Tai pasako, kad vyresnio amžiaus žmonės pernelyg numoja ranka į savo saugumą, nes jiems tai nebuvo įskiepyta mokyklose, jie nelinkę priimti naujovių. Tuo tarpu jaunimas, matome, kad naudoja atšvaitus, liemenes, užmiestyje dviratininkai taip pat pasirūpina, kad būtų matomi vairuotojų“, – sako V. Pumputis.

Anot Saugaus eismo skyriaus vedėjo, žmonės nejaučia atsakomybės už savo ir kitų eismo dalyvių saugumą, todėl visos prevencinės priemonės atlieka svarbų vaidmenį, ypač jeigu jos skirtos tam tikrai tikslinei eismo dalyvių grupei.

„Didžiausia problema buvo ta, kad nei vienas iš žuvusiųjų kirto arba ėjo važiuojama dalimi neturėdami matomumą gerinančių priemonių, atšvaitų. Kad ir ką bedarytume, kad ir kaip būtų sutvarkyta kelių infrastruktūra, jeigu pėstieji ir toliau numos ranka į savo saugumą, niekas jų neapsaugos“, – konstatuoja V. Pumputis.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© DELFI / Orestas Gurevičius

Nepaisant to, Susisiekimo ministerija nenumoja ranka ir į infrastruktūrą.

„Jei kalbant apie perėjas, kuriose žuvo pėstieji, jos turi rimtų trūkumų, todėl šiais metais bus daroma viskas, kad tos perėjos atitiktų visus reikalavimus: turėtų kryptinį apšvietimą,saugumo saleles. Taip pat ruošiame programą „0 žuvusiųjų“, kurioje yra numatyta tikrai labai daug sprendimų, kurie, manome, turėtų gerinti situaciją keliuose“, – viliasi V. Pumputis.

Vairuotojai tampa atsakingesni?

2018 m. sausio mėnesį autoįvykių metu žuvo 4 vairuotojai ir 3 keleiviai. Pasak V. Pumpučio lyginant su ankstesnių metų duomeninis, žuvusiųjų skaičius automobilių avarijose yra sumažėjęs.

„Jeigu žiūrint vien tik į šią eismo dalyvių grupę, tendencijos mažėja, tačiau tokie skaudūs įvykiai, kaip praėjusią savaitę Kaune žuvę jaunuoliai, tikrai sukrečia“, – sako Saugaus eismo skyriau vedėjas.

Trijų žmonių gyvybę nusinešusią avariją prisimena ir V. Grašys, kurio manymu, visuomenė nesupranta situacijos keliuose rimtumo.

„Po šios nelaimės teko pačiam skaityti komentarus socialiniuose tinkluose, tai galiu pasakyti, kad žmonės stokoja kultūros ir atsakingumo keliuose. Kol nepradėsime gerbti savęs ir vieni kitų kelyje, tol ir toliau situacija keliuose negerės“, – teigia kelių policijos viršininkas.

Galėjo išvengi žūties

V. Pumpučio teigimu, jei minėtos avarijos metu gale sėdėjusi mergina būtų segėjusi saugos diržą, tikimybė, kad būtų išgyvenusi šiurpią avariją – labai didelė.

Vidmantas Pumputis
Vidmantas Pumputis
© DELFI / Andrius Ufartas

„Kiek teko kalbėti su specialistais, jų manymų, jei gale viduryje sėdėjusi keleivė būtų užsisegus saugos diržą, greičiausiai būtų likusi gyva. Šalia sėdėję žmonės liko gyvi, nes trenkėsi į sėdynes, o mergina išlėkė per priekinį stiklą, tiesiai į stulpą. Diržas būtų sulaikęs ir išgelbėjęs gyvybę net ir tokioje situacijoje“, – teigia ministerijos atstovas.

Pasak V. Pumpučio, užsienyje žmonės net nedvejodami įlipę į automobilį užsisega saugos diržą, nepriklausomai nuo to, priekyje ar gale jie atsisėda.

„Dažnai Lietuvoje žmonės numoja ranka, netiki, kad ir jiems taip gali atsitikti ir nesirūpina saugos diržais automobilio gale. Kitose šalyse yra įprasta įsėsti į automobilį ir nesvarbu – priekyje ar gale – iškart užsisegti diržą ir tik tada pradėti važiuoti“, – sako pašnekovas.

Anot Saugaus eismo skyriaus vedėjo, net ir priekyje automobilio sėdėję vairuotojas ir keleivis turėjo šansų išgyventi, tačiau vėlgi, nepasirūpinus saugos sistemomis buvo sunku tikėtis apgauti mirtį.

„Kalbant apie vairuotoją ir keleivį sėdėjusį priekyje, taip pat ir neatmestinas variantas, kad suveikus oro pagalvėms jie būtų išgyvenę. Sunku pasakyti, tačiau dažnais atvejais, pagalvės priešpriešinio susidūrimo metu išsaugo gyvybę. Jau tik nutikus nelaimei pradedama kvestionuoti, ar automobilis buvo saugus ir tinkamas eksploatacijai, ar veikė saugos sistemos. Tuo rūpintis reikėtų vos tik įsigijus automobilį“, – aiškina V. Pumputis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Paaiškino, kokių klaidų norintiems vairuoti motociklą geriau nedaryti (18)

Šalies transporto priemonių registrą valdanti VĮ „Regitra“ suskaičiavo, kad šiemet...

Vasaros iššūkiai vairuotojams: nuo slidaus asfalto iki paukščių išmatų paliktų dėmių

Neįprastai karšta vasara atnešė pačių įvairiausių iššūkių vairuotojams. Pasirodo, sunkumų...

Po Kaune praūžusios liūties – šūsnys valstybinių numerių (1)

Vakar, rugpjūčio 14 d., Kauną merkė nepaprastai smarkus lietus . Jo padariniai – ne tik...

Patarė, ko geriau nedaryti, jei per liūtį automobilis įstrigo baloje (39)

Dažnas atvejis per smarkias liūtis – kirsti gilių balų nesiryžtančių vairuotojų tuntai ir...

Automobilio variklio alyva: ko nesupranta ir kur klysta vairuotojai (28)

Tikriausiai visi automobilių savininkai ir vairuotojai žino, kad be alyvos variklis neveiks. Tačiau...

Top naujienos

„Lietuvos įtakingiausieji 2018“: popkultūros sąraše – didžiuliai pokyčiai (43)

DELFI tęsia įtakingiausiųjų rinkimus, kuriuose – ir didžiausią įtaką turinčios...

Karbauskis gerbia Guogą: siūlo neskubėti daryti išvadų (218)

Valstiečių-žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis neslepia, kad gerbia europarlamentarą Antaną...

Sauliaus Skvernelio patarėjas įžvelgia nebylų kartelį tarp prekybos tinklų (242)

Kartais atrodo, kad vartotojų gerove rūpintis turinti Konkurencijos taryba žaidžia verslo...

Su apnuogintais ispaniškais ašmenimis susidūręs „Žalgiris“ pasijuto „supjaustytas“ (39)

„Pietų IV“ sirgalių tribūna prieš rungtynes ironišku transparantu pasveikino „Sevilla“...

Penkių vaikų įtėvis pasipiktino: kasdien susiduriame su diskriminacija ir stereotipiniu požiūriu

Tikrieji sunkumai prasideda ne bandant įsivaikinti, bet tada, kai vaikas atvyksta į namus – šeima...

Architektė: savivaldybė neva taupo pinigus ir laiką, tačiau iš tiesų – trumparegiškai juos švaisto (19)

Jei anksčiau apie universalų dizainą Lietuvoje buvo kalbama kaip apie siekiamybę ar gerąją...

Žydinti pieva vietoj vejos – taupantiems laiką

Žydinti pieva vietoj nuolat šienaujamos vejos – tai pasiūlymas tiems, kurie mėgsta vasaros...

Neaiškios paskirties Rusijos palydovas kelia baimę: niekas nežino, kam jis naudojamas (1)

JAV valstybės departamento dėmesį patraukė į dangų paleisto Rusijos palydovo veiksena, kuri,...

Gydytoja papasakojo apie gyvybiškai svarbius vitaminus: imuniteto specialiai stiprinti nereikia (21)

Artėjant rudeniui, susizgrimbame, jog pats laikas stiprinti imunitetą . Griebiamės vaisių,...

Nustebsite, ką gali kvapų maišymas: atskleidė keletą gudrybių (3)

Sluoksniavimas – ne tik mados tendencija, tai ir viena populiariausių parfumerijos krypčių. Jos...