aA
Išmaniųjų technologijų laikais, kai jau garsiai kalbama apie automobilius, kurie savarankiškai, be vairuotojų, pasieks numatytą kelionės tikslą, avarijų vis dar pasitaiko. Žmogiškasis faktorius – bene dažniausia eismo įvykių priežastis.
© Shutterstock nuotr.

Pasekmės dažnai būna skaudžios. Kartais – labai brangios, todėl kai kuriais atvejais prireikia ekspertų nuomonės, kaip iš tiesų rutuliojosi įvykiai konkrečioje situacijoje. Vaizdo filmavimo kamerų dabar yra daugelyje miestų, vaizdo registratoriai irgi kartais padeda priimti teisingą sprendimą, tačiau iki filmuose matytų technologijų realiame gyvenime – labai toli.

Lietuvoje – tik keliolika eismo įvykių ekspertų

Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vedėja Lina Lazarenko CargoNews.lt patikino, kad sunkusis transportas patenka tik maždaug į dešimtadalį eismo įvykių. Panaši statistika – ir atliekant eismo įvykių ekspertizes: sunkvežimiai ir jų vairuotojai „veikiančiaisiais asmenimis“ ekspertizėse tampa nedažnai. Mūsų šalyje yra tik 14 asmenų, turinčių valstybės eismo įvykių eksperto statusą. Yra dar trys privatūs ekspertai – būtent šie 17 asmenų gali atlikti eismo įvykių ekspertizes. Į klausimą, į kurį regioną ekspertai vyksta dažniausiai, p. Lina atsakė paprastai: ekspertizės atliekamos Vilniuje, Lietuvos teismo ekspertizės centre. O duomenis ekspertizėms pateikia įvykį užfiksavę policijos pareigūnai. Būtent jų sudarytos schemos, atstumai, palikti ir užfiksuoti eismo įvykio pėdsakai tampa pagrindiniai dėmenimis, ekspertui bandant išspręsti konkrečios situacijos „lygtį“.

„Kartais turime pastabų inspektoriams, kurie nepažymi, neužfiksuoja, o kartais netinkamai fiksuoja, jų nuomone, nereikšmingas detales. O mes iš šitų detalių galime sudėlioti visą įvykio seką, todėl banaliai pasakysiu, kad nereikšmingų smulkmenų ekspertizėse nebūna. Paprastai bylos mus pasiekia, praėjus mėnesiui ar dar daugiau laiko po įvykio. Kartais bylos statusas nesikeičia, jei sužalotas žmogus miršta. Jei sužalojimai nesunkūs, sunkūs ar žmogus žuvo – vis tiek pradedamas ikiteisminis tyrimas arba baudžiamoji byla. Jei niekas nesužalotas, ar sužalojimai nežymūs – tada administracinė byla. Tačiau eksperto gali prireikti bet kurioje – ikiteisminio, baudžiamojoje civilinėje, administracinėje byloje, – pasakoja techninių ekspertizių skyriaus vedėja.

Avarija Geležinio vilko gatvėje
© DELFI / Tomas Vinickas

Patys ekspertai į įvykio vietas nevyksta. Tokia jau pripažinta praktika, kad pats žmogus negali rinkti pėdsakų, įrodymų įvykio vietoje bei pats atlikti ekspertizę. Čia pareigūnai griežtai pasiskirsto funkcijomis – policijos pareigūnai, tyrėjai fiksuoja situaciją įvykio vietoje, fotografuoja, filmuoja, o ekspertai, naudodami jiems pateiktus duomenis, ruošia išvadas.

Pastaruoju metu „ekspertu“ madinga vadinti žmogų, mėgstantį viešai kalbėti viena ar kita tema. Teismo ekspertai – atitinkamą išsilavinimą ir kompetencijas turintys specialistai, jų sąrašą galima rasti Teisingumo ministerijos interneto svetainėje. Lietuvoje yra privačių ekspertų, kurių išvadas teismai irgi naudoja.

Vairuotojau, saugok ir fiksuok įrodymus

Aišku, kad eismo įvykio metu vairuotojas patiria šoką. Tačiau jei jis gali fiksuoti situaciją po įvykio, Techninių ekspertizių skyriaus vedėja rekomenduoja išnaudoti mobiliojo telefono, planšetinio kompiuterio ar vaizdo registratoriaus (tiesa, pastarojo įrodymai gali netikti Šveicarijos pareigūnams) galimybes. Juk gali būti, kad kai atvyks policijos pareigūnai, situacija bus pasikeitusi – tamsa, lietus, sniegas, kiti eismo dalyviai gali pakoreguoti situaciją. „Mane dar vairavimo instruktorius mokė – jei patekai į įvykį, saugok įrodymus. Pirmiausia – automobilio stabdymo kelio pėdsakus, nes būtent jie „pririša“ automobilį konkrečioje vietoje. Taip pat nereikia surinkti ir pašalinti iš vietos kitų nukritusių daiktų, pavyzdžiui, šukių. Jei yra galimybė, būtina pažymėti jų vietą prieš patraukiant. Visa tai – objektyvus įvykio pėdsakas“, – pasakoja ekspertė.

Vairuotojas, ar kitas įvykio vietoje esantis asmuo, gali fotografuoti ar filmuoti situaciją. Šią medžiagą galima pateikti tyrėjams (ne ekspertams) – būtent jie perduoda visą su įvykiu susijusią medžiagą ekspertams. Kartais papildomi įrodymai pateikiami, jau prasidėjus teisminiam nagrinėjimui: naujos ar papildomos aplinkybės kartais keičia ir ekspertizės rezultatus. Todėl ekspertė primena, kad vairuotojas įvykio vietoje, ypač laukdamas atvykstančių pareigūnų, pats įamžintų situaciją.

Vairuotojas privalo nepamiršti savo teisės įvykio protokole raštu nurodyti, jog pareigūnai neužfiksavo, neatsižvelgė, nepastebėjo ar neįvertino, jo manymu, svarbių aplinkybių. Papildoma informacija eismo įvykio vietos protokole suteikia daugiau galimybių ekspertams.

Sunkvežimio svoris – pagrindinė inercijos jėga

Ekspertės teigimu, lengviausia išaiškinti situaciją, kai yra akivaizdūs pėdsakai. Jeigu ant asfalto (ar kitos kelio dangos) liko stabdymo pėdsakai, galima tikrai susidaryti objektyvų vaizdą. Be abejo, tachografų duomenys irgi padeda ekspertams.

Sunkiasvorė technika, avarijose kliudžiusi, pavyzdžiui, lengvuosius automobilius, pagal visus fizikos dėsnius pakeičia jų judėjimo kryptį: „Kai susiduria pusantros tonos sveriantis lengvasis automobilis ir bent dešimt kartų už jį sunkesnis vilkikas, be abejo, po smūgio transporto priemonės dažnai juda jau vilkiko judėjimo kryptimi. Smūgiai būna labai stiprūs – šitų fizikos dėsnių praktikoje tikrai niekam nelinkiu išmėginti savo kailiu. Tačiau būna ir avarijų, kur susiduria du vilkikai, neseniai nagrinėjome trijų sunkiasvorių mašinų susidūrimo istoriją… Situacijų tikrai būna įvairių. Kompiuterinė programa, kurią naudojame ekspertizių metu, modeliuoja, kaip galėjo vystytis situacija. Kompiuteriui tikrai nėra jokio skirtumo – ar įvykyje „dalyvavusio“ automobilio svoris yra mažiau nei dvi tonos, ar jis sveria 20 tonų. Jis atsižvelgia į visus pateiktus įvykio faktorius“, – teigia ekspertė.

Skaičiuoja kompiuteris, pasirašo – ekspertas

Vis dėlto ekspertizę pasirašo ne pati gudriausia skaičiavimo mašina, o ekspertas. Žmogus, kuris pateikia savas išvadas kiekvienoje diskusijas, teisminius arba draudiminius ginčus sukėlusioje situacijoje. „Mes neturime teisės sakyti, jog čia suklydo kompiuteris, todėl išvada yra vienokia ar kitokia. Suklysti gali įvykio vietoje buvęs ir ją fiksavęs inspektorius, ekspertas gali į kompiuterinę programą įvesti ne tokį skaičių – tačiau galutinį sprendimą priima ir atsakomybę prisiima būtent ekspertas“, – atsakomybės nevengia L. Lazarenko.

Draudimas
© Organizatorių archyvas

Šiuolaikinės ekspertų darbo programos naudojamos daugelyje Europos valstybių. „Galima sakyti, kad tai klasikinė mechanika. Kompiuteris tik modeliuoja situaciją pagal tuos faktinius duomenis, kokius jam pateikia ekspertas. Ir mes, ir latviai, ir estai, ir vokiečiai ar šveicarai naudojame tą pačią arba labai panašią programinę įrangą, kurios galimybės tikrai didelės. Tačiau eksperto kvalifikacija – vienas svarbiausių rodiklių, todėl mes keičiamės darbo patirtimi, nuolat laikome profesionalumo testus“, – darbo subtilumais dalijasi ekspertė.

Painiausios situacijos – kai siekiama naudos

Jos teigimu, bene sudėtingiausios būna ekspertizės, kurios atliekamos draudimo kompanijų ir teisėsaugos institucijų prašymu, kai yra įtarimų dėl nusikalstamos abiejų įvykyje dalyvavusių pusių veikos. Paprastai į tokias „avarijų“ vietas policijos pareigūnai nekviečiami, abiejų transporto priemonių vairuotojai užpildo eismo įvykio deklaraciją, pretenzijų vieni kitiems neturi, jokių pėdsakų ir objektyvių įrodymų įvykio vietoje niekas nefiksuoja. Gerai, jei bent būna fotografijų su, pavyzdžiui, apgadintu vilkiku ar lengvuoju automobiliu. Prašymui atlikti ekspertizę pasiekus ekspertus, kartais technika jau būna suremontuota, perdažyta, parduota, išvykusi į reisą… Įtarimų, kad eismo įvykis buvo inscenizuotas, lyg ir yra, tačiau teisėsaugos pareigūnai ir draudikai be tikslios ekspertų išvados nenori istorijoje dėti taško. Tada ekspertams reikia pasitelkti visas savo žinias, kad išvada būtų tiksli ir objektyvi.

„Ekspertizės rezultatais bent viena pusė visuomet bus nepatenkinta, – pasakoja pašnekovė. – Žmogui gali atrodyti, kad situacija buvo kitokia, tačiau užfiksuoti ir tyrėjų surinkti įrodymai leido daryti vienokią ar kitokią ekspertizės išvadą. Būna, kad abi pusės byloje atsiveda savus ekspertus su savo ekspertizių išvadomis. Ypač užsienyje tokia praktika yra madinga. Pas mus ekspertizių rezultatus kartais pakoreguoja gauti papildomi įrodymai, todėl vairuotojams priminčiau nepamiršti užfiksuoti konkrečių įvykio pėdsakų – jie gali būti labai naudingi ir reikalingi“.

CSI technologijos – tik filmuose

„Mes tikrai neturime tokios įrangos ir technologijų, kokios rodomos populiariuose serialuose. Jeigu mums parodytų žmogaus pakaušio nuotrauką ir paprašytų pasukti vaizdą 180 laipsnių kampu ir parodyti veidą – to nepadarytume. Gyvenimas nuo filmų skiriasi. Atkurti, kaip filmuose, visą avarijos scenarijų bandome, tik technologijos – gyvenimiškos. Ne holivudinės“, – pasakoja ekspertė.

Situacijos modeliavimui svarbus ne tik automobilio judėjimo greitis. Svarbios padangos, amortizatoriai, kelio danga… Palikti stabdymo kelio pėdsakai, anot ekspertės, leidžia daryti išvadą, kad transporto priemonė važiavo, pavyzdžiui, 93 km/val. greičiu. Tačiau papildomi faktoriai šį skaičių gali „pastumti“ į vieną ar kitą pusę.

Užsieniečių įvykių ekspertizėse – mažai

Užsienio šalių piliečiai ar užsienio valstybėse registruotos transporto priemonės irgi patenka į eismo įvykius. Tačiau ekspertizių dėl jų būna nedaug. Kartais Lietuvos teismo ekspertizių centrui reikia pateikti išvadas dėl mūsų šalies vairuotojų įvykių užsienyje. Tokiu atveju galioja ta pati praktika: gaunami visi įvykio vietoje surinkti bei užfiksuoti duomenys, ir tada jau ekspertizės išvadą lemia eksperto sprendimai.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Kodėl keliuose žūva vaikai: pirmiausia reikia pradėti nuo tėvų klaidų (4)

Apie artėjantį rugsėjį gatvėse primena išaugęs vaikų skaičius. Po ilgų atostogų...

Dvi taisyklės, kurias turi prisiminti rūke važiuojantis vairuotojas (37)

Per vasarą įpratusiems prie gerų oro sąlygų, giedro dangaus ir sauso asfalto vairuotojams tikra...

Telefonas rankoje vairuojant tapo nelaimės priežastimi? Papasakok istoriją ir laimėk draudimą! (2)

DELFI atliktas tyrimas rodo, kad kiek mažiau nei pusė vairuotojų kelyje ne tik vairuoja, bet ir...

Seimą pasiekė siūlymas „duoti“ motociklo „teises“ B kategorijos vairuotojams (281)

Pavasarį prieštaringų nuomonių sulaukusi idėja, kartu su B kategorija suteikti teisę valdyti...

Unikaliame Kauno žiede bando įvesti tvarką – paaiškins vairuotojams, kaip juo važiuoti (11)

Itin eismo apkrautame Kauno pilies žiede prieš kelias savaites išdygo nauji eismo reguliavimo...

Top naujienos

Gyvai / DELFI Diena. Apie įtakingiausius verslininkus ir ekonomistus – pokalbis su Arvydu Avuliu, Nerijumi Mačiuliu ir Robertu Dargiu vyksta apklausa

DELFI šiandien paskelbė 2019 metų Lietuvos įtakingiausiųjų verslininkų ir ekonomistų...

Skandalų purtomų Žiežmarių gyventojai išplatino viešą laišką: vis dėlto šie žmonės yra ne tokie kaip mes (148)

Po sprendimo į naujus namus Žiežmariuose perkelti 10 protinę negalią turinčių asmenų...

Pradėjus aiškintis, kaip prie Matijošaičio įmonės sklypų ežeras virto sausuma, savivaldybė patyrė tikrą nesėkmių ruožą (315)

DELFI paskelbus publikaciją apie galimai nukasinėtą Lampėdžio ežero pakrantę šalia Kauno mero...

Skvernelis išsižada plano grąžinti senąją ilgųjų savaitgalių tvarką (19)

Seimui lapkričio 2-ąją – Vėlines paskelbus nedarbo diena , premjeras Saulius Skvernelis...

Automobilių mokestis daugeliui bus siurprizas: kiek turės mokėti, sužinos tik paskutinę minutę (355)

Planuojamas taršos mokestis kelia karštas diskusijas. Nors šį mokestį turėtų mokėti daugelis,...

Sandoris milžinas baigtas: Lietuvos skelbimų portalai parduoti už šimtamilijoninę sumą (18)

Skelbimų svetainės „ Autoplius.lt “, „Aruodas.lt“ ir „Skelbiu.lt“ turi naują savininką...

Dvyliktuką Pietų Korėjoje pasirinksiantis Adomaitis ėmė taikyti bausmes dėl klaidų (38)

Lietuvos krepšinio rinktinė trečiadienio vakarą išvyksta į paskutinį kontrolinį turnyrą...

Po „valstiečio“ skundo dėl Verygos – etikos sargų sprendimas

Seimo nario Algimanto Kirkučio sprendimą dalyvauti ligoninės vadovo konkurse iš anksto komentavęs...

Trumpo sūnus Barronas – sunkiai atpažįstamas (10)

Savaitgalį Barronas Trumpas atrodė neatpažįstamas, išlipęs iš prezidentą gabenusio lėktuvo...

Kodėl ryte reikia gerti vandenį tuščiu skrandžiu ir kaip tai daryti teisingai

Didysis senovės persų mokslininkas Avicena yra pasakęs: „Žinok, kad žalinga gerti vandenį...