Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus vedėjas Tomas Kamaitis teigė, jog atėjus rugsėjui automobilių srautas Vilniuje išauga 30 procentų, o tai reiškia, kad per parą miesto gatvėmis pravažiuoja 100 tūkst. automobilių daugiau nei vasarą.

Kalti ir patys vairuotojai

Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ direktorė Modesta Gusarovienė paaiškino, jog didžiausi automobilių srautai ir spūstys dažniausiai driekiasi pagrindinėse Vilniaus arterijose – Laisvės pr., Pilaitės pr., Ukmergės ir Geležinio vilko gatvėse bei šių gatvių sankryžoje. Pastarąją miesto vietą M. Gusarovienė įvardijo, kaip pačia problemiškiausią. Tiesa, prasidėjus rugsėjui su spūstimis kovoja ir kiti didieji miestai – Kaunas ir Klaipėda.

© DELFI / Andrius Ufartas

„Susisiekimo paslaugų“ direktorė aiškino, kad nors kiekvienais metais transporto srautai sostinėje vis auga, spūsčių problema yra ne tik transporto priemonių skaičius kelyje. Anot specialistės, didelę įtaką spūstims daro ir vairuotojų vykdoma pašalinė veikla, dėl ko transporto srauto judėjimas dar labiau sulėtėja.

„Paskaičiavome, kad eismo srauto pralaidumas padidėtų 40 proc., jei vairuotojai nesinaudotų išmaniaisiais ir apskritai neužsiimtų pašaline veikla, o visą savo dėmesį sutelktų į vairavimą“, – sakė Modesta Gusarovienė.

Modesta Gusarovienė

© DELFI / Domantas Pipas

Padaugėja smulkių eismo įvykių

Specialistei antrino ir Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyresnioji specialistė Marija Kazanovič. Pareigūnė teigė, jog pašalinė veikla prie vairo yra itin opi problema eisme, mat naudojimasis telefonu ar užsiėmimas kita veikla prie vairo ne tik padidina spūstis, bet ir tampa smulkių eismo įvykių priežastimi.

M. Kazanovič aiškino, kad dėl padidėjusių automobilių srautų miestuose rugsėjis nėra avaringiausias mėnuo, mat tai lemia tik padidėjusį smulkių eismo įvykių skaičių, kai žmonės nėra sužalojami ar sužalojami nežymiai. Vis tik pareigūnė atskleidė, kad būtent siekdami sumažinti galimas eismo nelaimes, pareigūnai jau yra paruošę įvairias kontrolės priemones įvairioms eismo dalyvių grupėms.

„Rugsėjį didelį dėmesį skirsime pėsčiųjų saugumui, tikrinsime, kaip vairuotojai laikosi pareigų pėstiesiems bei kaip patys pėstieji laikosi jiems numatytų pareigų. Taip pat bus vykdoma vairuotojų kontrolė dėl veiklos nesusijusios su vairavimu bei leistino greičio viršijimo. Labai svarbu, kad vairuotojai pasirinktų saugų greitų, nes kas trečias eismo įvykis įvyksta dėl saugaus greičio nepasirinkimo“, – sakė M. Kazanovič.

Marija Kazanovič

© DELFI / Domantas Pipas

Bus lengviau ir sunkiau

T. Kamaitis taip pat atskleidė, kad padidėjęs automobilių skaičius gatvėse bus ne vienintelis iššūkis vairuotojams, mat kai kuriose sostinės gatvėse kantrybės gali prireikti ir dėl vykdomų kelio darbų.

„Pradėti kelio darbai bus vykdomi iki žiemos. Tik pagrindinėse miesto arterijose buvo stengiamasi darbus pabaigti iki rugsėjo“, – sakė T. Kamaitis.

Vis tik tam, kad eismas judėtų greičiau, M. Gusarovietė sakė, jog Vilniaus miesto savivaldybė jau ruošėsi iš anksto. Anot specialistės, dar prieš rudenį buvo nuspręsta, kaip bus keičiamas šviesoforų reguliavimas, taip pat buvo sukurtos naujos eismo reguliavimo šviesoforais programos bei patikrinti žalieji koridoriai.

Tomas Kamaitis

© DELFI / Domantas Pipas

Atlikite namų darbus

Nors iki rugsėjo liko vos kelios dienos, specialistai patarė jas išnaudoti tikslingai. Kelių policijos atstovė teigė, jog kiekvienais metais nemažai keblumų eisme sukelia į sostinę atvažiavę pradedantieji vairuotojai, tačiau to būtų galima išvengti jei jie paruoštų namų darbus.

„Pradedantieji vairuotojai dažnai sukelia problemų sau ir kitiems eismo dalyviams. Jų sukeliami eismo įvykiai yra įvairūs: vieni įvyksta dėl greičio viršijimo ar automobilio nesuvaldymo, kiti – dėl prastos automobilio techninės būklės. Pagrindinis patarimas studentams – iš anksto apsižiūrėkite maršrutus, kuriais keliausite ir su jais susipažinkite“, – sakė M. Kazanovič.

Savo atžalas supažindinti su kelionės maršrutu į mokyklą ar darželį, M. Kazanovič siūlė ir mažamečių vaikų tėvams.