aA
Nors žuvusiųjų šalies keliuose mažėja, tačiau draudikų duomenis rodo, kad eismo įvykių, kuriuose padaroma žala turtui, skaičius auga. Europos bendrovė „ERGO Insurance“ Lietuvoje paklausė pačių vairuotojų, kas padėtų sudrausminti eismo dalyvius ir pagerintų eismo kultūrą.
© DELFI / Orestas Gurevičius

Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, eismo dalyviai nurodo, kad eismo situacija gerintų griežtos priemonės, tokios kaip baudų didinimas ar privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo kainos koregavimas, priklausomai nuo kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų istorijos.

Draudikai sutinka, kad tokia priemonė gali būti veiksminga, tačiau dėl aršios konkurencijos transporto draudimo kaina yra santykinai žema ir tai mažai veikia vairuotojų elgesį.

Paklausti, kokios priemonės labiausiai paskatintų vairuotojus kelyje elgtis atsakingiau, Europos bendrovė „ERGO Insurance“ apklausoje dalyvavę eismo dalyviai minėjo tokias poveikio priemones (buvo galima rinktis ne vieną variantą): didesnes baudas (51 proc.); dažnesnius policijos reidus (51 proc.); draugiškesnius, kelių eismo taisykles primenančius, ženklus (36 proc.); sukėlus avariją, didesnę privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo kainą (35 proc.); socialines saugaus eismo reklamas ir kitas vaizdines priemones (30 proc.).

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Transporto inžinerijos fakulteto, Automobilių transporto katedros vedėjas doc. dr. Saugirdas Pukalskas teigia, kad Lietuvoje bendra eismo kultūra gerėja, tačiau ne taip sparčiai, kaip norėtųsi. Todėl suprantamas vairuotojų prielankumas griežtesnėms priemonėms, kurios duoda staigų efektą.

„Finansinės poveikio priemonės labai greitai koreguoja vairuotojų elgesį – tuo buvo galima įsitikinti 2007 m., kuomet buvo sugriežtinta vairuotojų atsakomybė ir tai davė labai greitą efektą. Socialinė reklama ir kitos švietimo priemonės irgi veikia, bet jos yra ilgalaikės priemonės, todėl jų poveikį sunku įžiūrėti trumpuoju periodu. Jas reikėtų diegti nuo darželio ir mokyklos ir tada gatvėse po dešimtmečio kito važinės visai kito mentaliteto ir mąstymo vairuotojai“, – nurodo ekspertas.

Tomas Nenartavičius, Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Draudimo departamento direktorius nurodo, kad privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo kaina, priklausomai nuo pažeidimų istorijos, būtų efektyvi priemonė drausminant prasižengusius ir ugdant eismo kultūrą, tačiau dėl aršios konkurencijos ir palyginus nedidelių draudimo įmokų, Lietuvoje ši priemonė nėra efektyvi ir jos poveikis minimalus.

Nedrausmingas ir nuolatos KET nusižengimus darantis vairuotojas gana lengvai sumoka padidėjusią draudimo įmoką, nes bendras jų lygis nėra aukštas.

„Iš apklausos aiškėja, kad apie pusę vairuotojų saugiai vairuoja sąmoningai – t. y. jų vairavimo kultūros nekeičia kiti veiksniai. Vadinasi, kitos pusės vairuotojų elgsena galima koreguoti, naudojant poveikio priemones. Tyrimai rodo, kad neapsidraudę vairuotojai dažniau patenka į eismo įvykius, kuriuose sužalojami žmonės. Vairuotojus draudimo kaina priverčia tiesiogiai susieti savo elgesį su finansiniais padariniais dar iki įvykstant eismo įvykiui, todėl apsidraudę vairuoja atsargiau.

Deja, Lietuvoje dėl mentaliteto ypatumų dalis apsidraudusių vairuotojų vairuoja blogiau, nes draudimo įmokos santykinai mažos, o žalą dengia draudimo bendrovės. Jei vairuotojai labiau pajustų finansinius darinius, tuomet draudimo kaip poveikio priemonės efektyvumas būtų daug didesnis“, – sako T. Nenartavičius.

Vairuotojai pritaria, kad pažeidimus darantys ir avarijas sukeliantys vairuotojai turėtų brangiau mokėti už privalomąjį vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą. Su tuo sutiko trys iš keturių apklausoje dalyvavusių vairuotojų. Panašiu nuošimčiu buvo atmestas teiginys, kad automobilio draudimo kainą turėtų kolegialiai dalintis tiek drausmingi, tiek nedrausmingi vairuotojai. Tam nepritariančių respondentų skaičius sudarė 83 proc.

„Akivaizdu, kad patys vairuotojai remiasi savo patirtimi, vertindami draudimo kainos poveikį vairavimo kultūrai. 27 proc. vairuotojų nurodė, kad privalomo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo kaina skatina juos vairuoti atsakingiau, nes nesinori mokėti daugiau vien dėl neatsakingo vairavimo. Dar 11 proc. stengiasi vengti eismo įvykių dėl draudimo paslaugos brangimo. Vadinasi, daugiau nei trečdaliui vairuotojų finansinis vairavimo aspektas yra reikšmingas, skatinantis juos elgtis atsakingai“, – vairuotojų motyvus aiškina T. Nenartavičius.

Tyrimo, kuriuo siekta išsiaiškinti šalies gyventojų vairavimo ypatumus ir nuostatas, metu apklausta 18-74 m. amžiaus 1000 šalies gyventojų, kurie vairuoja transporto priemones.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, pernai metais šalyje eismo įvykių metu žuvo 241, o buvo sužaloti 3777 asmenys. Tai mažiausias skaičius nuo Nepriklausomybės pradžios. Beveik pusę avarijų įvyko susidūrus transporto priemonėms, dar trečdalis – vairuotojams užvažiavus ant pėsčiųjų. Transporto priemones registruojančios valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, Lietuvoje yra registruota apie 1,5 mln. transporto priemonių.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kreipėsi į paspirtukų vairuotojus: žinoti KET neužtenka, kai kurios taisyklės – nerašytos (131)

Spūsčių išvengti ir ekologiškai keliauti gyventojai vis dažniau kaip alternatyvią transporto...

Vieną savaitės dieną vairuotojams reikėtų vairuoti ypač atidžiai (1)

Kiekvieną penktadienį vairuotojai turėtų būti susikaupę labiau nei bet kada. Draudimo bendrovės...

Ką turite žinoti, kad kelyje per šventes būtumėt saugūs

Velykų savaitgalį nemažai žmonių vyksta aplankyti artimuosius, keliauja automobiliais,...

Spręs, ar dviratininkams dieną reikia liemenių ir ar leisti važiuoti per perėjas nenulipus nuo dviračio (319)

Seimo valdyba, atsižvelgdama į Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos siūlymą, nusprendė...

5 klaidos, dėl kurių paspirtukų vairuotojai patenka į incidentus (27)

Atšilus orams vis daugiau žmonių kelionei į darbą ar pasivažinėjimams renkasi ne automobilius,...

Top naujienos

Rinkimų kampanija Ukrainoje pranoko visus Kremliaus lūkesčius (126)

Artėjant prezidento rinkimams , kampanijos pačios tapo informacinio karo dalyvėmis, ir tai labai...

80-metis radiologas seniai svajoja apie pensiją, bet išeiti dar negali: turi patarimą, kaip ilgiau gyventi (39)

„Mes, radiologai, juokaujame, kad mūsų tokia profesija, jog reikia turėti geras akis ir vieną...

Siaubingo Paryžiaus katedros gaisro tyrime – pirmosios išvados (188)

Prancūzijos tyrėjai nustatė tikslią vietą, kur kilo Paryžiaus Dievo Motinos katedrą praėjusį...

Ūkininkai bijo – šių metų derlius bus per pigus kokios lietuviškos uogos pelningiausios (117)

Šis pavasaris sodininkus ir uogininkus iš vienos pusės džiugina, nes nebuvo iššalimų, sodai ir...

Nausėda viešai sureagavo į naujausius reitingus (637)

Šeštadienį paaiškėjo, kad Konservatorių kandidatė prezidento rinkimuose Ingrida Šimonytė...

„Aliexpress“ parduodama prekė sukėlė sukėlė klausimų: manau, kad tai nelegalu

Visi puikiai žinome, kad atsiskaitymas padirbtais pinigais yra baudžiamas, tačiau DELFI skaitytojas...

7 psichologiniai eksperimentai, kurie parodė, kaip mažai apie save žinome

Visi baisimės, kai išgirstame apie žiaurius žmonių poelgius. Bet kas žino, kokios pabaisos slypi...

„Samsung“ sulankstomi telefonai: ar jie išgyvens? (50)

Vienas opiausių klausimų dėl sulankstomų telefonų: ar jie išgyvens tą... sulankstymą? Panašu,...

Apvalūs klubai ir šlaunys? Štai, kokie džinsai tinka kriaušės formos figūrai (7)

Turinčioms kriaušės figūrą merginoms ir moterims svarbiausia – suteikti vientisumo savo...