Jei manote žinąs teisingą atsakymą į klausimą „kas svarbiau – įvaizdis ar troškulys?“, turiu jus nuliūdinti. Pusdienį trukusios ekskursijos po Klaipėdoje bemaž porą dešimtmečių veikiančios variklių alyvų gamyklos „SCT Lubricants“ cechus ir laboratorijas pabaigoje teko nulenkti galvą prieš verslo praktikus. Parduoti alyvas, ant kurių bakelių parašyta „Made in EU“, pasirodė esą kur kas lengviau nei tuos pačius produktus su nuoroda „Made in Lithuania“...
Ar kam nors dėl to skauda galvą? Ko gero, ne. Pagrindinis „SCT Lubricants" akcininkas yra verslo vunderkindas iš Vokietijos, kuriam svarbu tik A) Klaipėdoje dirbančios įmonės produkcijos kokybė ir B) finansinis pliusas. Kadangi abi užduotys sprendžiamos pavydėtinai gerai, niekas dėl tokių smulkmenų neeikvoja energijos ir nežudo nervų ląstelių.
Nesileisdama į ilgus išvedžiojimus „SCT Lubricants" alyvų gamybos vadovė Renata Zubaitė rodo vokiečių krašte populiaraus leidinio „Auto Bild" iniciatyva neseniai atliktus palyginamuosius tyrimus, kuriuose ekspertai analizavo tuziną jų rinkoje populiariausių variklių alyvų. Lietuvoje pagamintas produktas pripažintas testo nugalėtoju, kurio kainos ir kokybės santykis geriausias. Vienintelė pastaba - neišraiškingas ir dėmesį pernelyg mažai traukiantis pakuotės dizainas.
„Žinoma, kad tai labai paglostė mūsų savimeilę. Eksperimente dalyvavo 14 alyvų, kurios savo specifikacija buvo jei ne identiškos, tai bent jau labai panašios. O jų kainos skyrėsi net iki trijų kartų. Galėčiau lažintis iš kelionės dviem į Egiptą, kad 70 proc. iš jų buvo pagamintos naudojant tą patį priedų paketą. Todėl beveik akivaizdu, kad kai kuriais atvejais automobilininkai smarkiai permoka", - dėstė R. Zubaitė.
Dar vienas dalykas, kuris visiškai pagrįstai leidžia klaipėdiečiams didžiuotis, - bendrovės evoliucija nuo gana primityvaus naftos produktų fabrikėlio iki itin modernios gamyklos. Prieš gerą dešimtmetį, kai įmonėje norvegus pakeitė vokiečiai, gamyba sukosi apie jūrinį konteinerį. Jame buvo visa ko smegenys, siurblys, alyvos maišyklė ir nesudėtinga vamzdžių dėlionė, jungianti keletą žaliavų bei gatavos produkcijos talpyklų. Įvertinę visus „už" ir „prieš" naujieji šeimininkai patvirtino investicijų planą, nuo kurio, kaip tikina čia dirbantys lietuviai, nenukrypo nė per nago juodymą. Vien per pastaruosius dvejus metus mūsiškio uostamiesčio pakraštyje vokiečiai įmerkė daugiau nei 55 mln. litų, o artimiausioje ateityje ruošiasi išleisti dar maždaug 20 mln.
Įdomu, kad visa gamybos bazė tviska lyg kalėdinis Las Vegasas, o fabriko kontora kuklumu greičiausiai nustebintų patį šv. Pranciškų Asyžietį. Įmonės administracija glaudžiasi dviaukštėje prieštvaniniais laikais statytoje betono dėžutėje. Kita vertus, tai tik dar kartą patvirtina „SCT Lubricants" savininkų pragmatiškumą - į greta dygstantį modernų biurų pastatą įvairaus kalibro direktoriai ir vadybininkai persikraustys baigus derinti technologinių procesų smulkmenas. Žinoma, jei galima smulkmenomis vadinti tokius dalykus, kaip bakelių gatavai produkcijai liejimas (jie išpučiami iš naudoto plastiko) ar logistikos receptūros derinimas su geležinkelio ir vilkikų ingredientais. Šie dalykai itin svarbūs, nes Lietuvoje „SCT Lubricants" realizuoja gal 3 proc. savo produkcijos. Visa kita iškeliauja į 59 tolimiausius Senojo žemyno, Amerikos, Afrikos ir Azijos kampelius, pradedant Portugalija ir baigiant Mongolija.
„Klaipėdos uosto, geležinkelių ir automobilių kelių tinklas leidžia mums pasiekti pačias tolimiausias rinkas ir turėti iš tiesų didžiulį asortimentą. Šiuo metu gaminame 64 skirtingos specifikacijos variklių alyvas, nes mūsų klientų transporto parkas bei poreikiai kur nors Norvegijoje ir Afganistane radikaliai skiriasi", - akcentavo „SCT Lubricants" direktorius Dimitrijus Ignatovas.
Alyvos misija
Pagrindinė variklių alyvos funkcija - veikti kaip tepalui. Tai reikalinga visiems mechaniniams prietaisams, tepimas padeda išvengti perkaitimo ir stabdo dėvėjimąsi. Ten, kur atsiranda dviejų kietų paviršių kontaktas, susidariusi trintis generuoja šilumą ir detalės dėvisi.
Aušinimas: tepalas turi veikti kaip judančių dalių aušinimo skystis.
Valymas: degimas yra nešvarus procesas, alyva turi variklį išlaikyti švarų.
Dalelių atskyrimas: dirbant motorui į alyvą patenka daug nešvarumų, ji turi atskirti šias daleles, kad jos neužkimštų filtrų, žarnelių ir panašiai.
Apsauga: tepalas turi apsaugoti variklį nuo dilimo, korozijos.
Sandarinimas: alyva stūmoklio žiedo zonoje turi veiksmingai sandarinti, kad užtikrintų optimalų jėgainės darbą.
Lietuviškų tepalų istorija
Idėja turėti savą variklių alyvų gamyklą gimė tuomečio energetikos ministro Leono Ašmanto galvoje netrukus po to, kai Lietuvai paskelbus apie nepriklausomybės atkūrimą Rusija griebėsi ekonominių sankcijų rykštės. Blokados metais, padedant investuotojams iš Norvegijos, „Lietuvos kuro" Klaipėdos bazėje buvo pradėta nedideliais kiekiais maišyti primityvios receptūros alyvą. Ji fasuoti gabenta į Elektrėnus. Įmonės veiklos pradžioje gamybos apimtis buvo itin kukli ir iki 2003-iųjų išaugo iki maždaug 1000 tonų per metus. Dabar per mėnesį čia pagaminama daugiau nei 5000 tonų produkcijos. Apyvarta per pastarąjį dešimtmetį šoktelėjo nuo 26 iki 271 mln. litų. Gamyklos teritorija nuo poros krepšinio aikštelių dydžio sklypo išaugo iki 10 hektarų. Vien gamybos ir sandėliavimo patalpos dabar užima 3000 kv. metrų.
„SCT Lubricants" yra gavusi „Volvo", „Volkswagen", „Daimler", „Renault" ir tuzino panašaus kalibro automobilių gamintojų sertifikatus, kad lietuviškus tepalus galima drąsiai pilti į jų mašinų variklius.
Variklių alyvos naudotojo atmintinė
Kada ir kieno galvoje gimė idėja tepti mechanizmus?
Vargu ar įmanoma pasakyti, kam gimė mintis tepti įrenginius. Faktas, kad tai pradėta daryti gerokai anksčiau, nei atsirado varikliai. Reikėjo tepti vyrius, guolius ir visokius kitokius mechanizmus. Manau, galima sakyti, kad tepalai yra tik šiek tiek jaunesni nei ratas.
Kaip evoliucionavo alyvų gamyba?
Pirmieji varikliai važiavo tepami valgomuoju aliejumi. Poreikis rasti šį tą efektyvesnio atsirado neapsikentus, kad alyvuogių išspaudų tepalus reikia keisti nepadoriai dažnai. Po ilgų eksperimentų buvo pastebėta, kad bene geriausių rezultatų pasiekiama naudojant naftos vakuuminės distiliacijos produktus. Pradžioje naudotos alyvos neturėjo jokių priedų, todėl jas taip pat reikėjo dažnai keisti. Gana greitai pastebėta, kad nuo naudojamo tepalo klampumo, keitimo intervalo ir pan. priklauso tiek variklio darbas, tiek jo eksploatavimo laikas.
Apie 1925-1930 m. pradėtos steigti tokios bendrovės kaip „Lubrizol", kurių laboratorijose aukščiausios prabos profesionalai kibo į darbus ieškodami būdų pagerinti alyvų kokybę ir padidinti motorų resursą. Tuo pat metu pastebimai išaugo ir automobilių gamintojų ambicijos - rinkoje atsirado didesnių ir komfortiškesnių transporto priemonių, tad šoktelėjo galingesnių ir greitesnių variklių paklausa. Kadangi mašinas anais laikais konstravo sunkiai suskaičiuojama gausybė ambicingų inžinierių, netruko gimti SAE ir API organizacijos - jos ir padėjo sukurti bendras variklių bei alyvų gamintojų žaidimo taisykles.
Nors dėl tepalų standartų susitarta prieš keliasdešimt metų, produkcija nė akimirką nenustota tobulinti. Galima sakyti, kad kokybės požiūriu tuos produktus, kurie tepė pirmuosius motorus, su gaminamais šiandien sieja tik pavadinimas. Tiek kalbant apie stabilumą, plovimo ir tepimo ypatybes, taip pat ilgaamžiškumą. Alyvų gamintojai nemažai prisideda prie to, kad būtų galima keliauti naudojant mažiau degalų, ne taip teršiant aplinką.
Kuo skiriasi brangios ir pigios variklių alyvos?
Tepalų brangumą daugiausia lemia vadinamųjų bazinių alyvų kaina. Sintetinės iki trijų kartų brangesnė nei mineralinės bazinės. Eksploatacinės ypatybės - kuo aukštesnė klasė, tuo alyva brangesnė, testuoti sudėtingiau, reikalavimai griežtesni. Žinoma, daug ką lemia pardavimo politika.
Kalbant iš esmės, reikia pripažinti, kad moderniausi produktai iš tiesų turi unikalių ypatybių, kurių tradiciniai palyginamieji testai neatskleidžia. Tarkim, kai kurios alyvos padeda pastebimai sumažinti degalų sąnaudas. Kitos užtikrina, kad variklis visiškai nesidėvų, jei mašinos savininkas tiksliai vykdo visus techninius reikalavimus. Dar kiti produktai leidžia naudoti tuos pačius tepalus 3-4 kartus ilgiau nei įprasta. Tiesa, tam kol kas prieštarauja variklių gamintojai, todėl galima sakyti, kad kai kurios alyvų ypatybės perteklinės. Tačiau visais atvejais tam tikra ekonominė logika siūlant „brangius" produktus egzistuoja - vartotojai iš tiesų gauna papildomos naudos ar išvengia variklio remonto.
Kas turi didžiausią įtaką alyvos kokybei?
Labai didelę įtaką turi bazinės alyvos. Jei jos blogai išvalytos (net naudojant stebuklingus priedus), užkertamos galimybės pasiekti solidžią kokybę. Didelis sieros kiekis, aukštas nugaravimo laipsnis, žemas klampumo indeksas - šių ypatybių jokie priedai nepakeis. Pastarųjų kokybė taip pat svarbi. Dėl nestabilių klampumo modifikatorių alyva labai greitai suskystėja ir praranda tepimo ypatybes. Kai atsirado visiškai naujos išmetamųjų dujų valymo sistemos, naujos kartos katalizatoriai, teko gana radikaliai keisti alyvų cheminę sudėtį ir atsirado dar didesni priedų paketų reikalavimai.
Kaip tikrinama Lietuvoje pagamintų tepalų kokybė?
Mes dirbame su tokiais alyvų priedų tiekėjais kaip „Infineum", „Lubrizol", „Afton", „BRB international B.V.", „Evonik", „Rein Chemie", o bazines alyvas perkame iš gamintojų „Neste", „Chevron", „Petro Canada", „Petronas", „Shell", „Orlen", „Lukoil". Gamybai naudojame jau patikrintas receptūras, todėl mūsų tikslas - viską tinkamai sumaišyti. Siekdami įsitikinti, ar neįvyko klaida maišant, dozuojant, saugant ir fasuojant, absoliučiai visus gaminius tikriname savo laboratorijoje. Be to, prieš metus įdiegėme visiškai naują vamzdynų valymo PIG sistemą, dėl kurios produktai neturi galimybės susimaišyti: naudojant specialų kamuoliuką-kapsulę gamyklos kraujagyslės išvalomos bemaž steriliai. Po didžiosios rekonstrukcijos žmogaus klaidai erdvės beveik neliko.
Ar tiesa, kad stengiantis palepinti variklį aukštesnės klasės alyva galima jam padaryti meškos paslaugą?
Nereikia varikliams nei geresnės, nei blogesnės alyvos. Tiesiog derėtų paisyti motorų gamintojų rekomendacijų, kokius tepalus naudoti ir kaip dažnai keisti. Automobilių konstruktoriai pastaraisiais metais intensyviai tobulino ir modernizavo dujų išmetimo sistemas bei katalizatorius, sukūrė tiesioginio įpurškimo sistemas dyzeliniams varikliams, įdiegė daugybę kitokių naujovių. Visi šie dalykai labai jautrūs alyvoje esančiam sieros, fosforo ir kai kurių kitų cheminių medžiagų poveikiui, todėl važinėjant moderniomis mašinomis privalu naudoti ir itin kokybišką alyvą. Senesnės kartos jėgaines pavaišinus sintetine alyva, turinčia mažai sieros ir fosforo, gali nepavykti užtikrinti reikiamos variklio apsaugos. Bet kokios improvizacijos renkantis tepalus gali išprovokuoti nepageidaujamų reakcijų.
Kuo skiriasi tai pačiai standarto grupei priklausančios skirtingų gamintojų alyvos?
Savo panaudojimu ar ypatybėmis eksploatacijos metu jos turi būti ir greičiausiai yra vienodos ar beveik vienodos. Skirtumai, jei tokių ir esama, neturėtų turėti jokios įtakos variklio būklei.
Specialistai tradiciškai pataria nemaišyti skirtingų rūšių alyvos. Kodėl?
Gali būti, kad mineralinės ir sintetinės alyvų priedai trukdytų vieni kitiems atlikti svarbiausias funkcijas: variklį plauti, aušinti, sandarinti, saugoti nuo dilimo, korozijos.
Dėl tokių pat priežasčių rekomenduojama atsispirti pagundai į tepalus pilti kokius nors priedus, kad ir kaip jie būtų giriami. Tokia saviveikla paprastai niekais paverčia tai, ką mokslininkai metų metus kūrė laboratorijose.
