Bene patogiausia tai padaryti privačiuose namuose gyvenantiems vairuotojams. Vartotojai, važinėjantys senesnės kartos modeliais su mažomis baterijomis, neretai naudoja patį paprasčiausią būdą – krauna akumuliatorių iš buitinio kištukinio lizdo.
Tačiau šiuolaikinių, talpesnes baterijas turinčių elektromobilių savininkai dažniausiai renkasi įsirengti namų įkrovimo stotelę, leidžiančią sparčiau papildyti energijos atsargas. Tokį pasirinkimą paspartina ir valstybės teikiamos kompensacijos, ir auganti stotelių pasiūla.
Dabar galima nesunkiai įsirengti stotelę tiek garaže, tiek šalia namo. Jos gali būti įvairaus dizaino, tad tereiks išsirinkti labiausiai patinkančią. Tad ką būtina žinoti, prieš įsigyjant sau tinkamiausią įrenginį?
Nuo ko pradėti?
„DataCenter“ duomenimis, 2022-aisiais Baltijos šalyse buvo parduota 40 proc. daugiau naujų elektromobilių nei metais anksčiau – 3284 vnt. Iš jų 1416 elektrinių transporto priemonių savo šeimininkus surado Lietuvoje. Pridėjus nenaujus modelius, „Regitros“ duomenimis, Lietuvoje šių metų balandžio 1 dieną iš viso buvo užregistruoti 8322 grynieji elektromobiliai ir dar 5370 įkraunamųjų hibridų.
Saulės elektrines ir elektromobilių stoteles įrengiančios įmonės „Reenpro“ vadovas Danis Jarušas sako, kad šie skaičiai koreliuoja ir su augančiu infrastruktūros poreikiu. Specialistas pažymi, jog didėja tiek elektromobilius jau įsigijusių vairuotojų, tiek įkrovimo stotelėmis besidominčių asmenų skaičius.
„Žmonėms rūpi patys įvairiausi stotelių įsirengimo niuansai. Sulaukiame ir daugiabučių gyventojų užklausų, bet, žinoma, labiausiai domisi privačių namų savininkai, nes jiems įsirengti stoteles paprasčiausia“, – dėsto pašnekovas.
Jo teigimu, pastariesiems pirmiausia derėtų įvertinti namo elektros įvado galią: ar užteks komfortiškai naudotis tiek visa namų įranga, tiek patogiai norimu laiku papildyti elektromobilio baterijos energijos atsargas?
Populiariausių kintamosios srovės naminių įkroviklių galia yra iki 11 kW, tad, norint maksimaliai ją išnaudoti ir elektromobilio bateriją pildyti sparčiausiai, vertėtų turėti didesnės galios namo įvadą. Pavyzdžiui, turint elektromobilį, kurio baterijos talpa siekia 50 kWh, tokia sparta nuo 0 iki specialistų rekomenduojamo 80 proc. lygio ją būtų galima papildyti greičiau nei per 4 val.
„Tačiau talpesnių baterijų modeliams tai užtruks ilgiau. O jeigu namuose įvado galia siekia, tarkime, 10 kW, tai ir įkroviklis veiks mažesne galia – atsižvelgiant į kitiems elektros prietaisams reikalingą momentinę galią. Tokiu atveju baterijos papildymas dar labiau prailgs.
Vis dėlto ši problema opi ne visiems. Jei namuose nėra įrangos, kuri naudotų daugiau nei pusę namo įvado galios naktį, tuomet per 6–8 valandas gali būti įkrauta bent 80 proc. net ir didesnės talpos baterijos. Todėl kiekvienu atveju patariame pasiskaičiuoti, kokie bus poreikiai, turint konkretų elektromobilį: kada ir per kiek laiko norėsite jį įkrauti namuose“, – pataria D. Jarušas.
Anot specialisto, nustačius, kad turimo įvado galios nepakanka, reikės kreiptis į „Energijos skirstymo operatorių“ (ESO) ir prašyti jį padidinti. Galutinis rezultatas ir terminai priklausys nuo to, ar jau turima infrastruktūra pritaikyta palaikyti didesnę galią, ar reikia įrengti naują.
Didelis privalumas gaminantiems vartotojams
Augant paklausai, didėja ir rinkoje siūlomų įkrovimo stotelių pasiūla. Dabar jau galima įsigyti įvairaus dizaino įrenginių, pasižyminčių skirtingomis programinės įrangos galimybėmis. Platus ir jų aksesuarų asortimentas.
D. Jarušo pastebėjimu, verčiau pasirinkti stotelę su dinaminiu galios valdikliu. Ji realiuoju laiku paskirsto turimą galią tarp įkraunamo elektromobilio ir likusio pastato, tad nereikia sukti galvos dėl sklandžios į tinklą prijungtos namo įrangos veiklos. Ši stotelė padeda optimaliai išnaudoti namo įvado galią ir optimizuoti paties elektromobilio įkrovimą.
Svarbu ir numatyti tikslią vietą, kurioje bus įrengta stotelė: ar ji bus garaže, ar namo išorėje.
„Stotelės skiriasi ir atsparumo išorės poveikiui rodikliais: atsparumu dulkėms ir drėgmei (IP) bei atsparumu smūgiams (IK). Į šiuos kriterijus patartina atsižvelgti vertinant stotelės įrengimo vietą. Be to, neretai dairomasi patrauklaus dizaino stotelių, kurios vizualiai papildytų statinio fasadą“, – pavyzdžiais dalijasi pašnekovas.
Ekspertas atkreipia dėmesį, kad didelį privalumą turi saulės elektrinių savininkai, nes jie gali transporto priemonę krauti tiesiogiai, naudodami tik pačių pagamintą elektros energiją. Taip išvengiama ESO pasaugojimo mokesčio, maksimaliai sumažinami elektromobilio naudojamos energijos kaštai, taip pat naudojama tik tvariai pagaminta elektra.
Svarbi detalė turintiems su biržos kaina tiesiogiai susietus elektros tiekimo planus – dalies stotelių funkcionalumas leidžia apriboti energijos tiekimą iš tinklo pašokus biržos kainai ir krauti tik saulės elektrinės tiekiama energija. Jeigu elektromobilis geba ne tik įsikrauti, bet ir atiduoti elektros energiją kitiems įrenginiams, jo baterija gali būti efektyviai naudojama kaip pigesnės energijos šaltinis namų poreikiams.
„Tik svarbu atkreipti dėmesį, kad šią galimybę suteikia ne visos stotelės. Geriausia dėl to pasikonsultuoti su specialistais. Jie nurodys, kokie gaminiai geriausiai atitiks poreikius. Pavyzdžiui, tarp mūsų rekomenduojamų stotelių tokią galimybę turi du trečdaliai“, – pažymi D. Jarušas.
Skiriama parama
Ekspertas primena, kad Europos Sąjungos valstybės nuolat per įvairius fondus finansiškai skatina tvaraus transporto ir jam reikiamos infrastruktūros plėtrą. Ne išimtis čia ir Lietuva.
Štai Lietuvos energetikos agentūra nuo 2023 metų gegužės iki lapkričio mėnesio paskirstys preliminariai 20 mln. eurų finansavimą visiems, norintiems įsirengti asmeninę 3,7–11 kW galios elektromobilių įkrovimo stotelę individualiame name ar sodo sklype. Parama siekiama, kad per šį laiką būtų įrengta 25 771 įkrovimo prieiga.
Paramos dydis gali siekti iki 40 proc. viso projekto vertės arba iki 1449,57 EUR su PVM už ant sienos įtaisytą stotelę bei iki 2066,26 EUR su PVM už ant žemės sumontuotą stotelę. Finansavimas skiriamas tik diegiant naują ir anksčiau nenaudotą įrangą bei susijusius komponentus.
Dar vienas „finansavimo“ langas numatomas 2024 metų sausio–birželio mėnesiais.
Be to, preliminariais duomenimis, dar šiemet vien juridiniams asmenims planuojama skirti iki 300 mln. eurų elektromobiliams įsigyti. Tai gerokai paskatins ne tik elektra varomų transporto priemonių prekybą, bet ir susijusių produktų – saulės elektrinių, įkrovimo stotelių ar energijos kaupiklių – diegimą.
