aA
Pastebėję specialiųjų tarnybų automobilių signalus dalis vairuotojų sutrinka ir ne visada žino, kaip elgtis. Akimirkos sumaištis arba neapdairumas gali baigtis eismo įvykiu, tačiau atsakomybė už tai gali tekti bet kuriai pusei, teigia draudimo bendrovės BTA ekspertai.
Ką turi žinoti vairuotojas, išvydęs specialiųjų tarnybų automobilį
© DELFI / Ainis Gurevičius

Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis sako, kad nors Kelių eismo taisyklėse įtvirtinta eismo dalyvių pareiga visų pirma įsitikinti manevrų saugumu, tačiau rekomenduoja neužmiršti, kad medikų bei pareigūnų gaišinimas ar sustabdymas jiems vykstant į pagalbos vietą gali turėti kur kas rimtesnių pasekmių, nei automobilių aplamdymas.

„Vairuotojai, pamatę specialiųjų tarnybų švyturėlius bei išgirdę garso signalus turėtų suvokti, kad galimai kažkur sužeistas ar serga žmogus, kilo gaisras, įvyko konfliktas. Tokiais atvejais, kai svarbi kiekviena minutė ar net sekundė, eismo dalyviai – vairuotojai ir pėstieji – turi operatyviai pasitraukti nuo važiuojamosios kelio dalies ir stengtis pirmiausiai praleisti tuos, kurie skuba gelbėti gyvybių“, – sako A. Žiukelis.

Pasak jo, svarbu ir tai, kad ne visiems signalams reikia vienodai paklusti: pavyzdžiui, privačių apsaugos tarnybų ar kelininkų naudojami geltoni švyturėliai pirmenybės eisme nesuteikia.

Pirmumo teisę suteikia mėlyni ir raudoni, arba tik mėlyni švyturėliai. Jų suteikiamomis teisėmis Lietuvoje naudojasi priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, policija, greitoji medicinos pagalba ir kai kurios kitos tarnybos.

Tuo tarpu oranžinius švyturėlius įjungia įvairios avarinės ir saugos tarnybos, tačiau šie tik įspėja eismo dalyvius apie galimą pavojų, bet jokių privilegijų kelyje nesuteikia.

„Prieš kelerius metus taisyklės dar buvo išskirtinai specialiųjų tarnybų pusėje. Jos kelyje turėjo daugiau privilegijų, o kaltė dėl eismo įvykių paprastai tekdavo paprastiems vairuotojams. Pasikeitus Kelių eismo taisyklėms, eismo dalyvių pareiga nedelsiant pasitraukti į šalį ir praleisti specialiųjų tarnybų transporto priemones niekur nedingo, tačiau specialiosioms transporto priemonėms iškelta sąlyga – nepaisyti greičio apribojimų, šviesoforo signalų ar kitų eismo taisyklių leidžiama tik įsitikinus, kad tikrai nekils pavojaus kitiems eismo dalyviams. Taigi, jei šios nuostatos nesilaikoma, gali būti, jog specialiosios tarnybos automobilio vairuotojas bus pripažintas kaltu“, – sako specialistas.

A. Žiukelio teigimu, į specialiųjų tarnybų automobilius dėmesį privalo atkreipti ne tik vairuotojai, bet ir pėstieji.

„Galiojančios taisyklės suteikia teisę specialiosioms transporto priemonėms nepraleisti pėsčiųjų, todėl jie turi būti itin atidūs. Artėjant specialiajai transporto priemonei pėstiesiems draudžiama pradėti eiti per važiuojamąją kelio dalį, o jau esantiems joje privalu nedelsiant pasitraukti“, – sako draudikų atstovas.

Anot jo, nepaisant taisyklių ir atsargumo priemonių, kelyje vis dėlto pasitaiko eismo įvykių, kuriuos sukelia, arba į kuriuos patenka specialiųjų tarnybų automobiliai.

„Ši problema ypač aktuali didžiuosiuose miestuose, kur eismas intensyviausias. Žinodami, kad privalo duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms, pasitraukdami į dešinįjį kelkraštį arba dešinįjį važiuojamosios dalies kraštą vairuotojai kartais reaguoja impulsyviai, „šoka“ į kelkraštį. Būtina prisiminti, kad manevruoti būtina atsargiai, laikantis saugaus eismo principų, nes stengiantis išvengti vieno eismo įvykio gali įvykti kitas. Jei vis dėlto taip nutinka, išsiaiškinti teks patiems vairuotojams ir specialiųjų tarnybų automobilio vairuotojai vargu, ar bus kalti“, – primena A. Žiukelis.

BTA turimi duomenys rodo, kad dažniausiai į eismo įvykius patenka greitosios medicinos pagalbos ir policijos automobiliai, o skaudžiausi susidūrimai įvyksta sankryžose.

„Greitosios medicinos pagalbos ir policijos automobiliai dažniau vyksta į iškvietimus, be to, yra santykinai sunkiau pastebimi nei priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos automobiliai. Ženklais arba šviesoforų signalais reguliuojamoje sankryžoje net ir pirmenybę turintis paprastas automobilis, turėtų laikytis saugaus atstumo, praleisti prie sankryžos artėjantį specialiosios tarnybos automobilį su įjungtais švyturėliais. Tačiau būtent čia dėl didesnio greičio dažniausiai ir įvyksta eismo įvykiai“, – pasakoja A. Žiukelis.

Į eismo įvykius patekusių specialiųjų tarnybų žalas registruojančios draudimo bendrovės ekspertas sako, kad paprastai žalos būna didelės.

„Dažniausiai greitis būna didelis, o specialiųjų tarnybų automobiliai nėra seni ir pigūs. Kai kurių remontas specifinis, nemažai kainuojantis, todėl tokiais atvejais žalos skaičiuojamos nebe šimtais, o tūkstančiais ar dešimtimis tūkstančių eurų“, – komentuoja Ekspertizių skyriaus vadovas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Kas ką turi praleisti, kai susikerta dviračio, elektrinio paspirtuko ir automobilio keliai (31)

Atšilus orams į kelius sugrįžo ne tik motociklininkai, tačiau ir kita, neretai vadinama viena...

Persukus laikrodžius draudikai avarijų nelaukia – padės dėl karantino sumažėję eismo srautai (3)

Jau šį savaitgalį Lietuva laikrodžius pasuks viena valanda į priekį ir kaip kasmet pereis į...

Kodėl eismo prižiūrėtojams keliuose nerimą kelia jauni vairuotojai (1)

Jauni ir neseniai teisę valdyti transporto priemonę įgiję vairuotojai neišvengia klaidų, dėl...

Pasakė, kodėl vairuotojai neišvengia avarijų: kai reikia žiūrėti tiesiai, žvalgosi į šonus (7)

Eismas žiedinėse sankryžose, ypač esant intensyviam transporto srautui, ne vienam vairuotojui gali...

Kaip karantino metu elgtis autoservisams: kokių priemonių reikia darbui

Nors paskelbus ekstremalią situaciją, visoje šalyje automobilių srautas sumažėjo, tačiau...

Top naujienos

Lietuvoje – 437 užsikrėtimo koronavirusu atvejai: pranešama apie susirgimus Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio ligoninėse užfiksuoti 43 nauji atvejai (798)

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) duomenimis, šiuo metu...

Panevėžio ligoninės direktorius: ligonis pradžioje nerodė jokių COVID-19 simptomų, atsekti užsikrėtimą – sunku (38)

Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Arvydas Skorupskas sekmadienį spaudos...

Estijoje mirė dar vienas koronavirusu užsikrėtęs pacientas (5)

Estijos Saremos saloje anksti sekmadienį mirė naujuoju koronavirusu užsikrėtęs 90-metis, tapęs...

Koronavirusas nustatytas Kauno klinikinės ligoninės darbuotojai (23)

Koronavirusas nustatytas Kauno klinikinės ligoninės darbuotojai – Infekcinių ligų klinikoje...

Šiaulių miesto merui atliktas koronaviruso testas (86)

Šiaulių miesto merui Artūrui Visockui atliktas koronaviruso testas. Jo rezultatas – neigiamas.

Valančiūnas ir Sabonis – geriausių NBA duetų sąraše (39)

JAV sporto žiniasklaidos gigantas „Bleacher Report“ sudarė geriausių šio sezono NBA duetų...

Giedrius Petkevičius/Sausuolis

Vienas vandenyne: kaip britų pilotas jūroje leidosi

1983 metų birželį netoli Portugalijos krantų NATO pradeda pratybas. Sąlygos – kuo artimesnės...

Klaipėdos ligoninėje koronavirusas nustatytas dar keliems ligoniams (69)

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje koronavirusas nustatytas Neurochirurgijos skyriuje...

Koronaviruso pandemija pasaulį pakeis neatpažįstamai: 12 prognozių, kas mūsų laukia (609)

Ši pandemija neatpažįstamai pakeis pasaulį. „Foreign Policy“ paklausė 12 ekspertų nuomonės...

Duonos kepykloje Kaune darbuotojui diagnozuotas koronavirusas tikina, kad duonos tiekimas nesutriks (122)

Kovo 28 dieną Kaune , „ Fazer Lietuva “ priklausančioje duonos kepykloje, vienam iš...

|Maža didelių žinių kaina