Staigus užlindimas prieš nosį, kartais net be posūkio signalo, pavojingas persirikiavimas sankryžoje, kiti neadekvatūs veiksmai – kasdienės situacijos keliuose. Tai ne tik erzina, bet ir kelia pavojų kitų eismo dalyvių saugumui. Problema aiški, tačiau kodėl ji egzistuoja ir kokias pasekmes gali sukelti nekultūringi vairuotojai?
Automobilių eismas (asociatyvi nuotr.)
© DELFI / Domantas Pipas

Daugelis vairuotojų, o ypač važinėjančių Lietuvos didmiesčiuose, tikriausiai papasakotų ne vieną ir ne dvi istorijas, kaip juos suerzino neadekvatus vieno ar kito vairuotojo poelgis.

Kalbėdamas apie nekolegiškus ir prieš kitus eismo dalyvius išsišokančius vairuotojus, vairavimo mokyklos „Dorkanas“ saugaus vairavimo mokytojas Darius Kanapinskas turi konkrečią nuomonę.

„Tai yra pavojingi, erzinantys ir nepavyzdingi vairuotojai. Aš visada pradedantiems motociklų ir automobilių vairuotojams pabrėžiu, kad vairuotojas turi rodyti pavyzdį. Man Kelių eismo taisyklėse (KET) labai patinka punktas, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Vadinasi, toks vairuotojas neturi nei pagarbos, nei atsargumo. Jie dažnai nerodo nei posūkių, nieko. Aš gal negražiai sakau, bet tai tas pats, kai aš atėjęs nekviestas į svečius duris atidarau koja“, – sako D. Kanapinskas.

Tačiau kodėl kai kurie vairuotojai taip elgiasi? Ar reikėtų į juos kaip nors reaguoti?

Poelgiai kelyje priklauso ne nuo automobilio

Visuomenėje vyrauja stereotipas, kad dažniausiai įžūlūs būna prabangių automobilių vairuotojai. Psichologė Eglė Masalskienė aiškina, kad bet kokiu atveju veiksmus atlieka ne automobilis. Priežastis, kodėl negražiais poelgiais eisme išsiskiria ekspresyvūs automobiliai, yra susijusi su jo savininko psichologija.

„Viename Amerikoje atliktame tyrime mačiau tokias išvadas, kad agresyviau yra linkę elgtis tų automobilių vairuotojai, kurių transporto priemonė yra „tiuninguota“, su dviem išmetimo vamzdžiais ir pan. Tokio asmenybės tipo žmonės, kurie nori lyderiauti ir išsiskirti iš kitų, labiau ir renkasi automobilius, kurių stilius ir išraiška atitiktų tą norą pasirodyti. Jei žmogus ramus, jis rinksis, pavyzdžiui „Škoda“, – LRT.lt teigia psichologė.

Ką daryti, kai kelyje „užverda“ kraujas dėl kitų vairuotojų
© Fotolia nuotr.

Jei žmogus ekspresyvus, jis rinksis, pavyzdžiui, BMW ar kažką panašaus. Ne automobilis nulemia, kaip tu vairuosi, bet vairuotojo asmenybė nulemia, kokio automobilio jis nori“, – kodėl kartais eisme išsiskiria prabangūs ar sportiniai automobiliai, aiškina E. Masalskienė.

Daug laiko kelyje praleidžiantis ir įvairiausių situacijų matantis D. Kanapinskas pritaria, kad kelyje veiksmus atlieka vairuotojas. Todėl kai kurie stereotipai neturi loginio pagrindimo.

„Gal būt kažkada ir buvo nuostata, kad, pavyzdžiui, jeigu žmogus vairuoja BMW, tai būtinai pridirbs. Tačiau viskas priklauso nuo vairuotojo. Nuo automobilio markės nepriklauso nemandagumo lygis. Tiek BMW, tiek kiti automobiliai – visi jie gali būti galingi, todėl viskas priklauso nuo vairuotojo“, – aiškina D. Kanapinskas.

Kaip elgiamės kelyje, gali nulemti tuometinė emocinė būsena

Kalbėdama apie ne pagal taisykles ir normas kelyje besielgiančius vairuotojus, E. Masalskienė pažymi, kad tai gali būti susiję su kultūriniu palikimu, nes nuo seno priimtina, kad gudresnis, protingesnis ir teisesnis tas, kuris stipresnis. Pavyzdžiui, tas, kurio automobilis didesnis ar brangesnis.

Kita grupė vairuotojų – žmonės, kurių asmeninės savybės lemia norą būti lyderiais. Tačiau jie dažniausiai nesupranta, kur reikia demonstruoti lyderystę. Galbūt žmogus linkęs lenktyniauti su pačiu savimi. Kaip pavyzdį psichologė pateikia norą pagerinti nuvažiavimo į darbą laiką. Tarkime, vakar tai padaryti pavyko per 19 minučių, o šiandienos tikslas – 18 minučių.

Tačiau gali būti, kad kažkokį netinkamą poelgį lemia ir kiti veiksniai, visiškai nesusiję su asmeninėmis savybėmis.

„Pavyzdžiui, jei žmogus yra susinervinęs, nes jam nepavyko derybos, stresuodamas jis gali vairuoti neadekvačiai. Kai esi azartiškas darbe, važiuoji greičiau ir atsiranda lindimo ar šviesoforo pralėkimo momentų – ne todėl, kad lėktuvas išskrenda, bet todėl, kad dabar tokia būsena. Jei žmogus nesugeba pastebėti savo reakcijų, emocijų pokyčių, tai ne jis valdo automobilį, bet jo emocinė būsena“, – aiškina E. Masalskienė.

Eismas
Eismas
© DELFI / Domantas Pipas

Kad psichologija ir momentinė žmogaus būsena tikrai gali daryti įtaką automobilio vairavimui, pritaria ir D. Kanapinskas.

„Tai gali būti cholerikas – nenuspėjamo žmogaus tipas. Taip pat gali būti žmogus, turintis kažkokių psichologinių problemų, neatradęs savęs, kur jis gali išsikrauti. Gal darbe ar šeimoje yra įsitempęs, neatradęs veiklos, kurioje galėtų išsikrauti. Tuomet jis bando išsikrauti gatvėje. Mėgina parodyti, kad yra viršesnis už kitus, nors gatvė tam ne vieta“, – savo įžvalga dalijasi D. Kanapinskas.

Jis taip pat mano, kad nepavyzdingą elgesį kelyje demonstruojantys vairuotojai gali būti tiesiog neapsisprendę, todėl ir blaškosi.

„Kai mes su mokiniais važiuojame ir pamatau tokius vairuotojus, visada juos pavadinu „gražiais ir protingais“. Čia iš vieno anekdoto, kai reikia žvėrims pasiskirstyti, kurie yra gražūs, o kurie – protingi. Ir likusi viena beždžionė laksto nuo vienos grupės prie kitos, sako, kad yra ir graži, ir protinga. Lygiai tokie patys yra ir vairuotojai, kurie neapsisprendžia“, – šmaikščiai lygina D. Kanapinskas.

Reikia vertinti situaciją ir aplinkybes

Prieš srautą užlendantys vairuotojai daro neigiamą įtaką praktiškai visiems eismo dalyviams. Savo ruožtu D. Kanapinskas įvardija ir dar vieną neigiamą nedrausmingų vairuotojų poveikį – ne tik eismui, bet ir aplinkai.

„Jei 20 automobilių juda vienodu greičiu, tai užtenka vienam tokiam „varliui“ užlįsti priekyje ir tada tenka staigiai pristabdyti. Tokiu atveju, tas, kuris važiavo 20-as turi sustoti ir pradėti judėti nuo pradžių. Taip stabdomas eismas ir labai nukenčia ekologiškas vairavimas, nes pradedantis judėti automobilis naudoja daugiau kuro ir išmeta daugiau kenksmingų medžiagų“, – įžvalgomis dalijasi D. Kanapinskas.

Kad nedrausmingi vairuotojai kelyje tikrai nėra geras pavyzdys, pažymi ir lenktynininkas Vytautas Švedas.

„Iš principo, jie negatyviai veikia ir tą patį, prieš kurį užlindo, ir visą eismą išbalansuoja. Nepatenkintas nei tas, prieš kurį užlindo, nei dar trys ar keturi vairuotojai už jo, nes jie taip pat turi pakankamai greitai stabdyti, turi prisitaikyti prie pasikeitusios situacijos, kuri prieš tai buvo kitaip numatoma ir prognozuojama. Tai nėra labai teigiama ir pozityvu“, – pastebi V. Švedas.

Vytautas Švedas
Vytautas Švedas
© DELFI / Orestas Gurevičius

Tačiau jis įžvelgia ir kitą tokių poelgių pusę. Kartais gali susiklostyti tokia situacija, kai užlindimas gali ne pabloginti, bet pagerinti eismo srauto pralaidumą.

„Kartais tas užlindinėtojas pagerina eismo situaciją, nes jei vienas ar kitas vairuotojas užmigo prie vairo, atsiranda tarpų. Juos gali užpildyti tie užlendantys, kurie užima spragą ir įsilieja į srautą. Jei taip nedarytų, ta eilė dar pailgėtų, tarkime, septyniomis mašinomis.

Nemesčiau akmens nei į vienų, nei į kitų daržą, bet reikia būti supratingesniems, vadovautis logika, patirtimi, ir stengtis atlaidžiai žiūrėti į eismą, kartais nusišypsoti, o ne bandyti bet kokia kaina neįleisti, nepriimti ir sugadinti nuotaiką sau ir aplinkiniams“, – kad kartais nėra to blogo, kas neišeitų į gerą, įžvelgia V. Švedas.

Jeigu jaučiatės nuskriausti – nesiimkite keršto

Jei prieš jus grubiai užlenda visą spūstį pralenkęs vairuotojas, dažnai „užverda“ kraujas ir norisi jam paaiškinti, kad taip elgtis negražu, ir tai padaryti nebūtinai gražiais žodžiais ar veiksmais. LRT.lt kalbinti ekspertai vieningi – noras atkeršyti nieko gero neduos. Kaip pataria psichologė E. Masalskienė, reikia stabtelėti ir nusiraminti.

„Negalima imtis mokyti tokių neatsakingų vairuotojų, pavyzdžiui, atgal užlįsti ir pastabdyti. Tai gali sukelti avarinę situaciją. Jei pajunti kylantį pyktį dėl to, kad kažkas aplenkė, užlindo, reikėtų suvokti, kaip pyktis darys įtaka tavo veiksmams. Tuomet reikia apsvarstyti, apsimoka ar neapsimoka imtis kažkokių veiksmų. Pavyzdžiui, galima tyliai mintyse nusikeikti, galima garsiai. Galiu pasirinkti išsitraukti beisbolo lazdą ir eiti muštis. Kas labiausiai apsimoka? Todėl, kaip ir gyvenime, reikėtų stabtelėti ir tik tada priimti sprendimą“, – pataria E. Masalskienė.

Naujus vairuotojus saugaus vairavimo mokantis D. Kanapinskas į nemalonias situacijas patenka ir pamokų metu. Tačiau tai puiki proga būsimą vairuotoją supažindinti su sąlygomis, kurias jis patirs ateityje, todėl naudojasi proga ir paaiškina, kaip tokiose situacijose reaguoti yra geriausia.

„Visada duodu patarimą neįsivelti į stresinę būseną. Jei jam signalizuosi, nekolegiškas ir karštakošis vairuotojas gali pasakyti ir „komplimentą“. Neseniai matėme, kaip vairuotojai vienas kitą auklėja ir su lazdomis. Psichologai sako, kad eisme su tais nedorais vairuotojais reikia turėti kuo mažiau kontakto. Jeigu stresuosi, pradėsi klysti. Visada patariu jokiais būdais nepradėti keršyti“, – ne tik savo mokinius, bet visus eismo dalyvius ragina D. Kanapinskas.

Piktas vairuotojas
© Shutterstock nuotr.

Tuo metu lenktynininkas V. Švedas teigia, kad lietuviams reikėtų keisti savo mąstymą ir mentalitetą ne tik vairavime, tačiau ir gyvenime.

„Visada labai gerai tokias situacijas sprendžia akių kontaktas, šypsena ir atlaidumas. Lietuviai yra tokia tauta, kuri iš principo dažnai stengiasi laikyti matyti blogį visur – nepatinka maistas, oras, ekonomika, kartais erzina net kaimyno mašina. Iš principo, reikia keisti savo požiūrį. Jeigu grubiau užlindo prieš nosį, o tu dar labiau stengsiesi provokuoti arba, galų gale, aplenksi, stabdysi, gąsdinsi, tai po to tą sniego gniūžtę paversi į dideliu kamuoliu, iš kurio gali prisiskaldyti krūvą malkų, o po to gali tekti aiškintis ir teismuose. Turime puikią patarlę: „Duok kvailiui kelią“, – kitus pašnekovus papildo V. Švedas.

Galima užbėgti įvykiams už akių

Ne visada nedrausmingas vairuotojas gali išmušti jus iš vėžių, nes labai svarbu stebėti aplinką ir numatyti galimą situaciją. Taip elgiantis, galima sugluminti ir patį negražiai besielgiantį kolegą.

„Aš pakankamai patyręs eismo dalyvis ir lenktynininkas, todėl iš savo patirties galiu nuspėti ir numatyti, dar prieš užlendant, ką jis nori daryti ir kokie jo kėslai. Dažniausiai aš pats daugiau suprantu negu pats tas žmogus, kuris nori užlįsti ir turbūt, kad jį užleidžiu 90 proc. atvejų.

Kartais parodai signalą ar pamirksi šviesomis, ranka pamoji, kad darytų tai, kas atrodo teisinga ir reikalinga. Tačiau tą akimirką tie žmonės nesitiki tokios įvykių sekos. Jie įpratę užlįsti, o čia užleido“, – savo patirtimi dalijasi V. Švedas.

Jis priduria, kad labai svarbu stebėti aplinką ir kiekvieną situaciją analizuoti individualiai. Tai padės ateityje sukaupti pakankamai patirties, kuri leis perprasti ne tik nedrausmingus vairuotojus, bet ir pačiam jaustis saugiau.

„Aš turiu akis, kurios žiūri 360 laipsnių kampu – matau priekį, galą ir šonus. Todėl savo gebėjimu pamatyti ir įvertinti situaciją, stengiuos mažinti trintį tarp labai nepatenkintų ir labai staigiai norinčių užlįsti. Manau, kad kuo daugiau bus tokių vairuotojų, kurie supranta, logiškai vertina situaciją, bus tik geriau. Ir tie tokie užlindinėtojai neužstrigs ir nepristabdys srauto“, – LRT.lt kalbėjo V. Švedas.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vairuotojai sunerimo: eismo ženklai perspėja apie karo grėsmę? (112)

Geltonos spalvos ženklų su stilizuotais tankų ir šarvuočių atvaizdais buvo pastebėta Lenkijoje...

Ką daryti, kai stabdžiai laikosi „ant garbės žodžio“ (10)

Surūdiję stabdžių vamzdeliai ir trūkusios žarnelės – dėl šių defektų stabdžiai gali...

Susisiekimo ministerija kviečia penktadienį į darbą pavežti kaimyną (17)

Penktadienį, gegužės 25-ąją, visa Europa minės Tarptautinę kaimynų dieną. Šia proga...

Vairuotojams Vilniuje – naujas perspėjimas (43)

Sostinėje pristatoma prevencinė saugaus eismo priemonė, padėsianti užtikrinti sklandesnį...

Prieš kelionę su augintiniu: ar apie viską pagalvojote? (4)

Prasidėjęs atostogų sezonas vis daugiau žmonių suvilioja į keliones kartu pasiimti savo...

Top naujienos

Palangos močiučių fenomenas nyksta: laikai, kai masiškai pasitiko su plakatais, baigėsi

Visą Europą stebinęs Palangos močiučių fenomenas nyksta. Anksčiau vos įvažiavusius į...

Iš Venesuelos pabėgęs lietuvis – apie „maisto mafiją“, „Maduro dietą“ ir tikrą baimę (14)

Prieš daugiau nei 70 metų 41-erių Juano Kvedaro seneliai pabėgo iš Lietuvos ir saugesnio bei...

Lyderį praradęs „Liverpool“ krito nuo Bale'o dublio: vėl Čempionų lygos taurę kėlė „Real“ ekipa (376)

Antro kėlinio viduryje aikštėje pasirodęs Garethas Bale'as po kelių minučių iš savo vietų...

37 mln. per 18 min. surinkęs „Monetha“ įkūrėjas: juokuose apie „Lamborghini“ yra tiesos (113)

Godumo ir tuštybės varomi žmonės yra didžiausias kriptovaliutų rinkos vėžys, sako vienas iš...

Tragedija, parodžiusi visą Šaltojo karo baisumą: kaip sovietai numušė keleivinį lainerį (381)

Mintis, kad sovietų naikintuvai galėjo numušti lainerį „Boeing 747“, atrodo šokiruojančiai...

Puotos Daktarų irštvoje: sumušta Džordana, Valinsko šou ir šūviai vietoj fejerverkų (176)

Alkoholiu ir maistu nukrauti stalai, garsiausi Lietuvos nusikaltėliai, pusnuogės moterys, žymiausi...

Įtakingos Lietuvos didikės istorija: kodėl ją pamilę vyrai atleisdavo net išdavystę (23)

Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės istorijoje moterų reikšmė politinėje arenoje vis dar...

Ką per vestuves bandė nuslėpti princas Harry ir Meghan Markle? Viską išdavė kūno kalba (8)

Kūno kalbos ekspertas atskleidė , kaip „nervingai“ Harry trynė Meghan ranką savo nykščiu,...

Tėvų išmonė beribė: tarp rečiausių vardų Vaidrius, Džema ir Ripsimėja (188)

Tuo metu, kai vieni tėvai vaikams renka vardą iš giminėje esančių ar šalies populiariausiųjų...

Visi žino Kembridžo kunigaikštienę, bet ar esate matę pirmąją Argentinos ponią? politinio pasaulio stiliaus ikona (27)

Kai į Argentinos prezidento postą buvo išrinktas Mauricio Macri , ši pergalė reiškė...