aA
Valytuvų ir lempučių keitimas, padangų slėgio patikrinimas, kilimėlio pritvirtinimas, sėdynės sureguliavimas, atsarginio rato išėmimas, skambučiai, klausiant, ką daryti nuleidus automobilio padangą – su tokiais prašymais į automobilių servisus kreipiasi jaunieji vairuotojai.
© Shutterstock nuotr.

Nemaža jų dalis nemoka, atrodo, elementaraus darbo – pasikeisti ratą. O vairavimo mokymo specialistai sako, kad esant tokioms žinioms iki tragedijos – tik vienas žingsnis.

Prašo padaryti paprastus darbus

„Kartą išlipau iš mašinos ir žiūriu – nuleista padanga. Ką gi – skambinu draugui. Atvažiavo ir pakeitė. Pati to nebūčiau sugebėjusi – net nežinočiau, nuo ko pradėti. Net atsarginio rato nemokėčiau išimti“, - DELFI pripažino prieš metus vairuotojo pažymėjimą gavusi kaunietė Evelina.

20-metė mergina atvirai pripažino, kad apie automobilio priežiūrą ji nieko nežino. Vairavimo kursus Kaune baigusi pašnekovė atskleidė, kad vairavimo mokykloje nebuvo kalbėta apie tai, kaip prižiūrėti automobilį ir kaip pataisyti smulkius gedimus. Tačiau ji pridėjo, kad savarankiškai tuo niekada nesidomėjo. O galiausiai ji teigė mananti, kad to visai ir nereikia: „Dabar ant kiekvieno kampo yra servisai, kurie gali viską sutaisyti. Kam man pačiai teptis rankas?“

Dabar ne tik merginos, bet ir nemaža dalis vaikinų yra tik automobilių vairuotojai. Jiems nebūtinai rūpi, kas per procesai jame vyksta. O degančios lemputės skydelyje gali reikšti ir Kalėdų atėjimą, bildesiai, sklindantys iš ratų, gali būti geras pritarimas tam tikro stiliaus muzikai.
Tomas Menkeliūnas

„Serviso 007“ vadovas Tomas Menkeliūnas neslėpė, kad tokių vairuotojų kaip Evelina yra ir daugiau. Jis sakė, kad jauniems žmonėms pasirūpinti savo automobiliu yra gerokai sunkiau. Be to, pašnekovas atskleidė, kad kartais jų prašymai apie automobilius daug žinančiam vairuotojui gali nuskambėti juokingai.

„Pavyzdžiui, prašo pakeisti valytuvus ar lemputę, patikrinti orą padangose ar atkimšti užsinešusias langų apiplovimo purkštukų vietas. Taip pat tenka pritvirtinti kilimėlį po kojomis ar sureguliuoti sėdynę, išimti atsarginį ratą. Dažnai sulaukiu laiškų su klausimu, ką daryti, kai nuleidžia padangą, ką reiškia viena ar kita skydelio lemputė ir pan.“, – atskleidė vyras. Tačiau jis teigė to nesureikšminantis ir visuomet stengiasi padėti.

Dėl panašių gedimų jauni vairuotojai kreipiasi ir į autoservisą „Refix“. Jo vadovas Gintaras Lesota sakė, kad kai kada gedimus nesunkiai galima likviduoti ir namų sąlygomis: „Pasitaiko atvejų, kai žmonės tiesiog nori pasipildyti sistemą aušinimo skysčiu, papildyti variklinės alyvos, bet nežino nei ką, nei kur pilti. Jie atvažiuoja norėdami pasikeisti vieną ar kitą saugiklį, sužinoti skydelyje atsiradusių įspėjamųjų ženklų reikšmes, pasikeisti lemputes.“

Autoserviso „Toptis“ direktorius Artūras Mačiūnas savo ruožtu pridėjo, kad kartais į automechanikus kreipiamasi norint papildyti langų plovimo skysčio.

Sugeba tik spausti pedalus ir sukioti vairą?

Jei vyresni vairuotojai labai sunerimsta važiuojant automobiliui pasigirdus iki tol negirdėtam barškėjimui, tai jaunimas, pasak T. Menkeliūno, visai nereaguojant į tai gali nuvažiuoti daugybę kilometrų: „Dabar ne tik merginos, bet ir nemaža dalis vaikinų yra tik automobilių vairuotojai. Jiems nebūtinai rūpi, kas per procesai jame vyksta. O degančios lemputės skydelyje gali reikšti ir Kalėdų atėjimą, bildesiai, sklindantys iš ratų, gali būti geras pritarimas tam tikro stiliaus muzikai.“

Vis dėlto, pašnekovo teigimu, negalima sakyti, kad visi jauni vairuotojai apie automobilius nieko nežino. Jis teigė, kad yra dalis ir tokių, kurie turi pakankamai žinių ir todėl tam tikrus gedimus gali pataisyti patys.

T. Menkeliūnas sutiko, kad senoji karta turėjo daugiau žinių apie mašinas, tačiau jis atkreipė dėmesį, kad tuomet to reikalavo laikmečio sąlygos – buvo žymiai mažiau servisų. „Senosios kartos mokykla buvo gyvenimas. Buvo galima rinktis: stovėti prie seno žiguliuko miške naktį ir laukti kažkokios pagalbos arba turėti pilną bagažinę įrankių bei einamųjų dalių ir pradėti taisyti pačiam. Technika buvo tokia, su kuria nuvažiuoti prie jūros ir atgal nesugedus buvo didelis pasiekimas. Vyresnioji karta prie to buvo pripratusi, todėl dabar ji į kiekvieną remontą reaguoja kitaip nei dabartinis jaunimas“, - aiškino autoserviso vadovas.

Panašios pozicijos laikėsi ir autoserviso „Refix“ direktorius G. Lesota. Jis taip pat teigė, kad dabartiniams vairuotojams trūksta elementarių žinių: „Šiais laikais nemaža dalis vairuotojų, o ypač jaunų ir moterų, sugeba tik spausti pedalus ir sukinėti vairą. Trūksta žinių apie elementarius dalykus, tokius kaip aušinimo sistemos priežiūra, skysčių patikra, su važiuokle susiję garsai, variklio darbas, techninė automobilio priežiūra pagal reikalavimus.“

Manau kad dabar girtis, jog gali pats pasiremontuoti savo automobilį, tai tas pats kaip girtis, kad pats gali sau miške užmušti žvėrį ir jį išsikepti, o išdirbęs odą – pasisiūti drabužius. Kam to reikia?
Artūras Pakėnas

Tačiau vyresniosios kartos vairuotojų potraukio namų sąlygomis remontuoti automobilius, pašnekovas taip pat neidealizavo. Anot jo, kartais dėl to gali būti padaroma daugiau žalos nei naudos. „Įprastai senosios kartos vairuotojai stengiasi automobilį remontuoti kuo pigiau. Jie įpratę prie senų automobilių remonto specifikos, todėl dažnai nekreipia dėmesio į automobilio techninę būklę, remontuodami patys padaro daugiau žalos nei naudos. Tikriausiai tai yra dar sovietmečio palikimas“, - svarstė vyras.

„Toptis“ vadovas A. Mačiūnas taip pat aiškino, kad šiandien namų sąlygomis visko suremontuoti neįmanoma. Todėl, anot jo, nieko keisto, kad vairuotojai dažniau užsuka į servisus: „Automobiliai tapo sudėtingesni, todėl senajai kartai dažniausiai pavyksta suremontuoti nebent aiškius mechaninius gedimus, tačiau net ir jiems pašalinti reikalingi įrankiai, patalpos. Tad ir senajai kartai, suprantančiai kaip suremontuoti automobilį, šiandien tenka kreiptis į autoservisą.“

Ar verta mokytis remontuoti automobilį?

Autoservisų vadovų teiginių nebandė nuginčyti ir vairavimo mokyklos „Autologija“ vadovas Kastytis Povilaitis. Jis sutiko, kad daliai „šviežių“ vairuotojų panaikinti smulkius automobilių gedimus tikrai sudėtinga. Tačiau, anot jo, dabar viskas paprasčiau, nes bet kada galima išsikviesti techninę pagalbą.

Kita vertus, jis atkreipė dėmesį, kad toks žinių trūkumas kartais gali baigtis tragiškai: „Vienas pavyzdys – vairuotojas visą savaitę važinėjo su mirksinčia lempute, kuri rodė, kad trūksta stabdžių skysčio. Galiausiai nutiko taip, kad posūkyje buvo nuspaustas stabdžio pedalas, bet jokio stabdymo nebuvo. Įvyko avarija – automobilis neremontuojamas. Gerai bent, kad žmonės nebuvo sužeisti. Apskritai jei žmogus nesugeba kasdienės automobilio priežiūros darbų atlikti, situacija gali baigtis tragiškai. O kai kuriais atvejais tai gali baigtis ir baudžiamąja atsakomybe.“

Jo teigimu, kaip teisingai eksploatuoti automobilį, teoriškai turėtų būti mokoma ir vairavimo mokyklose. Taip pat šios žinios būtinos ir „Regitroje“ laikant tiek teorijos, tiek ir vairavimo egzaminą. Galiausiai jis pripažino, kad mokant vairuotojus šiai temai būtų galima skirti ir daugiau dėmesio, bet tuomet tektų ilginti teorinę kursų dalį, o tuo pačiu didėtų kaina. O kaina, pasak K. Povilaičio, daugeliui būsimų vairuotojų yra vienas esminis kriterijus renkantis vairavimo mokyklą.

Vairavimo mokymo ekspertas Artūras Pakėnas nenorėjo sutikti su teiginiu, kad jauni žmonės turi būtinai išmokti savo garaže suremontuoti automobilį. Anot jo, dėl pasikeitusių technologijų šiandien jo remontas yra sudėtingas procesas, todėl tai geriau patikėti šios srities profesionalams.

„Manau kad dabar girtis, jog gali pats pasiremontuoti savo automobilį, tai tas pats kaip girtis, kad pats gali sau miške užmušti žvėrį ir jį išsikepti, o išdirbęs odą – pasisiūti drabužius. Kam to reikia? Tada taip pat skatinkime patiems remontuotis kompiuterius, televizorius, telefonus, skalbimo mašinas, indaploves ir kitą buitinę techniką. O gal geriau patikėkime visą tai remontuoti specialistams, turintiems tam būtiną įrangą, žinias ir praktiką“, – sakė pašnekovas.

Nepaisant to, jis teigė, kad automobilio pažinimas, jo veikimo principai yra dėstomi teorinio mokymo metu. Tam skiriama keletas valandų iš bendro 40 valandų teorinio kurso. Apskritai, anot jo, šiuolaikiniam vairuotojui užtenka mokėti atlikti pačius elementariausius darbus.

„Pritarčiau, kad bent ratą reikėtų mokėti pasikeisti. To teoriškai mokoma mokyklose, o dėl kitko labai abejoju, ar ir patyręs automobilininkas kažką nuveiks. 60 – 80 proc. automobilių gedimų sudaro elektros instaliacijos gedimai. Tai pradėkime mokyti visus elektrotechnikos pagrindų ir priverskime vežiotis diagnostinę aparatūrą. Ką dar galite padaryti kelyje? Pagalvokite ką jūs dabar turite savo bagažinėje ir ką su tuo galite nuveikti“, - teigė A. Pakėnas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

DELFI Diena. Ar Bakas išsižada savo pasakytų žodžių apie „MG Baltic“ ir kaip suvaldyti korupcijos apimtis Lietuvoje? vyksta apklausa (6)

„DELFI Dienoje“ išskirtinis Seimo NSGK pirmininko Vytauto Bako interviu. Ar politikas išsižada...

Ministrui pranešta apie „buvusiųjų“ planus perimti vidaus reikalų jėgos struktūras konsultuoja kai kurie politikai ir Seimo nariai (205)

Šiomis dienomis Viešojo saugumo tarnyba (VST) vidaus reikalų ministrui Eimučiui Misiūnui...

Nuosavybės neliečiamybei iškilo grėsmė: stambūs investuotojai galėtų paimti žmonių žemę (195)

Ekonomikos ir inovacijų ministerija užregistravo įstatymų paketą, kuriame numatyta, kad valstybė...

Gydytoja įspėja: Lietuvoje dešimtys tūkstančių nė nenutuokia, kad nešioja gyvybei pavojingą virusą (18)

Hepatito C virusinė infekcija nustatyta maždaug 15 tūkst. lietuvių, tačiau specialistai mano,...

Sunku nuspėti, dar sunkiau – pagauti: Grigonis ir „Žalgiris“ vaikysis į laisvę ištrūkusį vijurką specialiai Krepšinis.lt iš Milano (20)

Milano „Olimpia Armani“ treniruojantis italas Simone Pianigiani savo komandos lyderiui Mike'ui...

Iš Europos – rimtas reikalavimas: žinomos bendrovės reikalauja grąžinti 4 mln. eurų paramą (25)

DELFI žiniomis, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) kreipėsi į atsakingas Lietuvos...

Vienas brangiausių Europos viešbučių laukia lietuvių antplūdžio: čia prisistatyti ubagais neapsiverčia liežuvis (184)

Norite suvokti, ar jau esate turtingas, ar dar toli gražu? Paprasčiausiai atsakykite į klausimą...

Venesueloje bręsta pokyčiai: šie protestai visai kitokie, nei anksčiau – kyla patikimiausi režimo rėmėjai (261)

Trečiadienį tūkstančiai Venesuelos gyventojų išėjo į gatves protestuoti prieš, ko gero,...

8 būdai, kaip keliaujant ilgiau išlaikyti telefono baterijos veikimo trukmę (9)

Atsisiųskite visą jums reikalingą turinį iš anksto, nustatykite tamsųjį režimą ir pasiimkite...